Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu, kurį patikslino 2020 m. liepos 31 d., į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-479/2014 įsiteisėjimo dienos 2013 m. birželio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-1827, išduotą Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B., A. M. ir A. B.; 2) pripažinti negaliojančiu nuo įrašo Nekilnojamojo turto registre sudarymo momento nuosavybės teisės pagal 2013 m. birželio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-1827 įregistravimą A. B. ir A. M.; 3) pripažinti iš dalies negaliojančia 2019 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį tarp A. M. ir A. M., patvirtintą Tauragės 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. 2020, nustatant, kad buvo padovanota ne 19/45 dalys, o 704/1890 dalys 0,1890 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Palangos m., unikalus (duomenys neskelbtini) ; 4) pakeisti nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Palangoje, unikalus (duomenys neskelbtini) , ir nustatyti, kad A. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 704/1890 dalys žemės sklypo, A. B. – 480/1890 dalys žemės sklypo, R. M. – 481/1890 žemės sklypo, A. B. ir R. B. jungtinės bendrosios nuosavybės teisėmis 225/1890 žemės sklypo; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų A. B. ir VĮ „Registrų centras“.

1.2. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-686-479/2014 padalijo tuo metu buvusį 0,1441 ha dydžio sklypą lygiomis dalimis po 1/3 dalį tarp trijų bendrasavininkių – A. M., A. B. ir R. M., t. y. kiekvienam turėjo būti įregistruota nuosavybės teisė į trečdalį žemės sklypo. Iki šios bylos iškėlimo teisme ir teismo sprendimo priėmimo A. M. ir A. B. 2013 m. birželio 25 d. jau buvo išduoti, bet nekilnojamo turto registre neregistruoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuos jie abu iš esmės ginčijo, t. y. įrodinėjo, kad jie turėjo paveldėti ne paveldėjimo teisės liudijimuose nurodytas žemės sklypo dalis, o po 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. Teismas jų ieškinius tenkino ir žemės sklypo paveldėtas dalis nustatė lygias – po 1/3 dalį kiekvienam, taip pat ir R. M..

1.3. A. M. ir A. B., įsiteisėjus 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimui, 2014 m. rugsėjo 2 d. pateikė jį registruoti nekilnojamo turto registre, tuo pačiu dėl nežinojimo, nesuprasdami, pateikė ir anksčiau išduotus, bet po teismo sprendimo iš esmės jau negaliojančius 2013 m. birželio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimus. VĮ Registrų centras neįžiūrėjo prieštaravimo tarp pateiktų paveldėjimo teisės liudijimų ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ir tokiu būdu A. M. ir A. B. buvo įregistruotos nuosavybės teisės ir pagal paveldėjimo teisės liudijimus, ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą, t. y. nepagrįstai į didesnę dalį nei vienas trečdalis.

1.4. Ieškovas R. M. nesutiko, kad jam būtų įregistruota nuosavybės dalis į mažesnę, nei trečdalis sklypo dalį ir dėl to ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl jam nuosavybės teisės įregistravimo pagal 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Jo prašymas nebuvo tenkinamas, nurodant, kad A. M. ir A. B. nuosavybės dalys įregistruotos teisėtai pagal pateiktus dokumentus, t. y. paveldėjimo teisės liudijimus ir 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ( 2017 m. rugsėjo 18 d. VĮ Registro centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, 2019 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. birželio 17 d. sprendimai).

1.5. Ieškovas R. M. pažymi, kad jis prašė įregistruoti jo vardu iš pradžių 1/3 dalį nuo 0,1441 ha dydžio sklypo, vėliau jau jis prašė ir sutiko, kad jam nuosavybės teisės būtų įregistruotos į tokią dalį, kuri likusi nuo kitų bendrasavininkių, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė ir tokią jo daiktinių teisių registraciją atlikti, žodžiu paaiškindami, kad turėtų visi bendraturčiai eiti pas notarą ir pasirašyti sutartį dėl nuosavybės dalių pasikeitimo, taip ištaisydami klaidą, kuri buvo padaryta įregistruojant jau iš esmės negaliojančius paveldėjimo teisės liudijimus.

1.6. Ieškovas R. M. mano, kad susidariusioje situacijoje yra atsakingi ne tik A. B. ir A. M., kurie pateikė įregistravimui jau iš esmės po 2014 m. birželio 30 d. negaliojantį paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau ir VĮ Registrų centras, kuris įregistravo šį liudijimą, prieštaraujantį jau priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų registro tvarkytojui abu dokumentai – ir paveldėjimo teisės liudijimas, ir 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, buvo pateikti vienu metu, todėl atsakingi darbuotojai turėjo juos analizuoti ir matyti, kad teismo sprendimas yra priimtas vėliau nei paveldėjimo teisės liudijimas ir, kad teismo sprendimu buvo nustatytos lygios nuosavybės teisės visiems bendraturčiams dalys, perskirstant paveldėtą turtą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu nuosavybės teisės jau negalėjo būti registruojamos. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ne tik į žemės sklypo dalį, tačiau ir į 2/3 gyvenamojo namo. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo perdalintas ir gyvenamasis namas ir A. B. bei A. M. buvo priteista po ½ namo. Namo atžvilgiu registro tvarkytojui abejonių nekilo, kad teisės į namą turi būti įregistruotos pagal teismo sprendimą, o ne pagal paveldėjimo teisės liudijimą, priešingai nei buvo pasielgta su žemės sklypu.

1.7. Ieškovas A. M. nurodo, kad jis perėmė buvusio bendraturčio A. M. nuosavybę pagal 2019 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutartį. Ieškovas R. M. yra susitaręs su A. M. parduoti jam savo nekilnojamąjį turtą – statinius su žemės sklypo dalimi, faktiškai jau susitarimas yra pradėtas vykdyti, jis yra gavęs avansą ir A. M. perdavęs savo pastatą naudotis, tačiau ieškovai negali sudaryti notarinės nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, nes A. M. žemės sklypo dalis nėra įregistruota nekilnojamo turto registre ir išsemtos visos galimybės jį įregistruoti be teismo sprendimo.

1.8. Ieškovai taip pat nurodo, kad A. M. ir A. B. papildomai nusipirkus 0,0449 ha žemės sklypo dalį ir ją prijungus prie 0,1441 ha sklypo, ginčo žemės sklypas tapo 0,1890 ha dydžio. A. M. nusipirko 224 kv. m., A. B. – 225 kv. m., todėl A. M. ir A. B. dalis šiame sklype atitinkamai turi būti nuo 19/45, A. M. iki 704/1890, A. B. nuo 574/1890 iki 480/1890 , o R. M. didintina iki 481/1890. A. B. ir R. B. žemės sklypo dalis – 225/1890, įgyta 2015 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi lieka nepakitusi.