- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-17-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38384-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Civilinis ieškovas
- T. R.
- Nuteistasis
- N. J.
- Civilinis atsakovas
- UAB „m. LT“, AB „L. d.“
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Gytis Kuncevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 72 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. J. paskirta galutinė 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, jas iš dalies sudedant, ir N. J. paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė. N. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams šešiems mėnesiams. Civilinio ieškovo T. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš N. J. priteista 3 000 Eur neturinei žalai atlyginti. Tenkintas nukentėjusiojo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš N. J. T. R. naudai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. J. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.39 val., Trakų r., kelio Trakai – Rykantai 9 km., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „m. LT“, važiuodamas Rykantų kryptimi, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo jo vairuojamai transporto priemonei skirta, ženklinimo linijomis suskirstyta, eismo juosta, nevažiavo kuo dešiniau nuo ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, posūkyje išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. R., t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14, 117 punktų, 3 priedo I skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. R. buvo padarytas kairės akies tinklainės sumušimas, kuris komplikavosi kairės akies tinklainės arterijos okliuzija (užsikišimas), kairės akies geltonosios dėmės anga, kairės akies centrine skotoma (akipločio iškritimas), kairės akies geltonosios dėmės centrine degeneracija, kairės akies tinklainės atrofija, t. y. T. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais N. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. prašo:
2.1. pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir visiškai atmesti nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį,
2.2. pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės subendrinimo ir paskirti jam galutinę bausmę - 48 paras arešto,
2.3. pridėti prie baudžiamosios bylos papildomus įrodymus.
3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis iš tiesų būtų patyręs dvasinius išgyvenimus ir jautęs psichologinę įtampą, nukentėjusiojo teiginiai dėl apribotos galimybės skaityti ir sportuoti neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Nukentėjusiajam buvo sužalota tik viena akis, todėl jis neprarado galimybės skaityti, o galimybė sportuoti galimai nėra tiesiogiai susijusi su patirtais sužalojimais, o labiau su nukentėjusiojo amžiumi. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių suprastėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, kas reiškia, kad neįrodyta padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima įvertinti 3 000 Eur suma. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatyta, jog nuteistasis neturi darbo, jo turtinė padėtis sunki, jis yra registruotas darbo biržoje. Apelianto teigimu, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra priteisiamos dvigubai mažesnės sumos. Be to, draudimo bendrovė AB „L. d.“ jau yra atlyginusi nukentėjusiajam 2 500 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl draudimo bendrovės ir nuteistojo solidarios atsakomybės, sudarė galimybę nukentėjusiam gauti viso net 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. beveik trigubai didesnę sumą nei priteisiama tokio pobūdžio bylose.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad didžioji dalis Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlikta, 2017 m. birželio 7 d. ji yra atlikta visiškai, todėl bausmių bendrinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Jei bausmės būtų subendrintos, susiklostytų situacija, kai asmuo yra du kartus baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iškilo būtinybė pridėti prie baudžiamosios bylos Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2017 m. birželio 9 d. raštą ir Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurie patvirtina, jog nuteistasis jau atliko bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu. Šių dokumentų nuteistasis negalėjo pateikti anksčiau, kadangi jie buvo išduoti tik po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog N. J. yra paskirta bausmė kitu nuosprendžiu, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar apeliantas jau atliko/atlieka bausmę ir tokiu būdu pažeidė jo teises.
5. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir civilinio atsakovo AB „L. d.“ atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB „m. LT“ atstovas dėl apeliacinio skundo esmės nepasisakė, prašė civilinį ieškinį dalyje, kurioje prašoma neturtinę žala priteisti iš UAB „m. LT“, atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo T. R. patirtos traumos specifiką (pažeistas vienas svarbiausių žmogaus organų - akis), nustatė, kad dėl to jis neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir psichologinę įtampą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nuteistasis nesutiko su iš jo priteistu 3 000 Eur neturtinės žalos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašė nukentėjusiojo civilinio ieškinio netenkinti visiškai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad be AB „L. d.“ nukentėjusiajam sumokėtų 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, jis dar galėtų sumokėti 500 Eur dydžio sumą.
8.1. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
8.2. Bylos duomenimis, T. R. patyrė sužalojimus, 2016 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 69-70), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriuje buvo gydomas nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., vėliau tęstas ambulatorinis gydymas – konsultuotas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ gydytojos oftalmologės L. S. dėl laipsniško regėjimo blogėjimo (t. 1, b. l. 61-62, 64-66). Šiuo metu nukentėjusysis kairiąja akimi mato tik vaizdą šonuose, žiūrėdamas tiesiai nemato, jeigu ateityje situacija blogės – reikės operacijos. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką ir fizines kančias. Kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, jis blogai miega, prarado saugumo jausmą, sutriko nervų sistema. Dvasiniai išgyvenimai sunkiai pagrindžiami objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, juos patvirtina tai, kad nukentėjusysis akcinės bendrovės „L. d.“ kaip patirtus nuostolius prašė atlyginti išlaidas, turėtas įsigyjant širdies lašus ir valerijono ekstraktą. Akivaizdu, kad šie medikamentai buvo skirti kylančiam nerimui malšinti ir širdies veiklai gerinti. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti aiškiai matomoje vietoje – veido srityje, sužalotas vienas svarbiausių žmogaus organų - akis. Po akies traumos nukentėjusysis pusę metų negalėjo dirbti fizinio darbo, nors turi sodą, dabar jam yra sunku skaityti, beveik nevairuoja, negali nardyti, žaisti ledo ritulio ir futbolo, nors iki eismo įvykio žaidė veteranų komandoje (yra baigęs sporto mokyklą, tarnavęs sporto dalinyje) ir laisvalaikiu su anūkais, taip pat jam yra reikalinga priežiūra, į kairę akį kiekvieną dieną reikia lašinti akių lašus, gerti vitaminus. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai veikė ir vis dar veikia asmens gyvenimo kokybę, nusikalstamos veikos liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo bus jaučiami ir visą likusį gyvenimą. Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiojo galimybė sportuoti galimai nėra tiesiogiai susijusi su patirtais sužalojimais, o labiau su nukentėjusiojo amžiumi, vertintini kritiškai. Nors T. R. yra garbingo amžiaus, tačiau iki patirtų sužalojimų sėkmingai sportavo, todėl šios galimybės netekimas tiesiogiai sietinas su trauma, patirta dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų. Be to, nukentėjusysis, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenurodo, kad jis visiškai nebegali skaityti, jis pažymi, kad skaityti yra sunkiau, akys pavargsta, skaitant reikia sukinėti galvą į šonus, kadangi kaire akimi vaizdo, esančio centre, nemato. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusysis kasdienėje veikloje nuolat susiduria su nepatogumais ir yra priverstas prisiminti patirtus išgyvenimus.
8.3. Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, neturi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skiriant bausmę. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į N. J. turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu pastarasis nurodė, kad turi darbo pasiūlymą, be to, jis yra darbingo amžiaus, todėl laikytina, kad nuteistasis turi realias galimybes gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą.
8.4. Iš nukentėjusiojo T. R. civiliniame ieškinyje formuluojamo prašymo matyti, kad jis 3 000 Eur neturtinę žalą prašo priteisti iš visų civilinių atsakovų, kuriais nurodo N. J., UAB „m. LT“ ir AB „L. d.“ (t. 1, b. l. 39-40). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patikslino, kad civiliniame ieškinyje yra klaida, tokio dydžio neturtinės žalos jis prašo tik iš nuteistojo, UAB „m. LT“ civilinio ieškinio jis nereiškia, o AB „L. d.“ žalą jau yra atlyginęs, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl asmens, atsakingo už padarytos žalos atlyginimą, keisti nėra jokio pagrindo. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog AB „L. d.“ jam jau atlygino 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą, byloje taip pat yra AB „L. d.“ raštas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodytas ir atlygintos neturtinės žalos dydis (t. 1, b. l. 85), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės buvo žinomos ir teismas laikė, kad nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą pinigais atitiktų būtent 5 500 Eur dydžio suma. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą laiko pagrįsta. Sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, Trakų rajono apylinkės teismas tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, buvo atsižvelgta į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nenukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių - teismai bylose dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, paprastai priteisia nuo 2 000 iki 7 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra proporcingas aptartiems jo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams. Pažymėtina, kad ir sužalojimai, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju, patirta trauma turi itin neigiamą įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, ypač turint omenyje tai, kad sveikatos būklė (regėjimas) gali dar labiau blogėti, o tokia perspektyva sąlygoja nuolatinį vidinį nerimą dėl ateities. Tokiu būdu, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
9. Apeliaciniu skundu N. J. nesutinka su teismo atliktu jam paskirtų bausmių subendrinimu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą 48 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, kuria N. J. buvo įpareigotas neatlygintai per mėnesį dirbti dešimt valandų visuomenės labui, iš viso keturiasdešimt valandų, ir paskyrė galutinę 50 parų arešto bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu N. J. paskirtos ir atliktos bausmės dalis įskaityta nebuvo.
9.1. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2017 m. birželio 9 d. raštą, iš kurio matyti, kad N. J. 2017 m. birželio 8 d. buvo atvykęs į Probacijos tarnybą ir pristatė išdirbtų 40 valandų viešųjų darbų darbo laiko apskaitos žiniaraštį (t. 1, b. l. 77). Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė ir šį žiniaraštį, iš kurio matyti, kad jis nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 7 d. LPF „Maisto bankas“ 40 valandų atliko pagalbinius darbus (t. 2, b. l. 78). Šie duomenys patvirtina, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta, todėl ji turi būti įskaityta į Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo N. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į N. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendį, t. y. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, kuria N. J. buvo įpareigotas neatlygintai per mėnesį dirbti 10 (dešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 40 (keturiasdešimt) valandų, vieną arešto parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 2 dalies b punktas), t. y. iš viso įskaityti 7 (septynias) paras arešto.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.