Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvena su sugyventiniu, baigusi 2 klases, turi II grupės neįgalumą, 40 proc., nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista:

2013-03-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė - 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2017 m. gegužės 6 dieną apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, smurtavo prieš mažametę A. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sugriebusi ją už kaklo ir jį suspausdama, sukėlė mažametei A. T. fizinį skausmą.

Apklausta teisme kaltinamoji N. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad vaikai pradėjo patys „koliotis“. Negražiais žodžiais ją išvadino. Jai draugė papasakojo, kad vaikai jai su pagaliais „per rankas daužė“. To ji neatsimena. Ji sakė, kad „pagausiu, pasmaugsiu“. Tą ji gerai atsimena. Pagavo nukentėjusiąją. Ką jai padarė, negali paaiškinti. Atsimena, kad išėjo ir viskas. Pasakė žodžius ir ėjo link namų. Neatsimena, kad mergaitei būtų paėmusi už kaklo. Taip galėjo būti (paimti už kaklo mergaitei). Jai pasakė „tokius žodžius“ ir taip gavosi. Neatsimena kas iš vaikų ją erzino. Neįsidėmėjo visų vaikų veidų. Gailisi dėl savo blogo elgesio. Ji gali dvi valandas dirbti. Šiuo metu vartoja vaistus. Lankosi pas gydytoją, pas psichiatrą. Gauna invalidumą – (duomenys neskelbtini) €. Jos draugė perka „bambalius“. Civilinį ieškinį galėtų atlyginti dalimis, pervestų į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą po 20 €, per pusę metų galėtų atlyginti padarytą neturtinę žalą. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Įsipareigoja nebegerti, gydytis priklausomybės ligas. Labai serga. Gulėjo dėl stuburo ligoninėje. Prašo skirti lygtinį laisvės atėmimą. Sutinka ir vykdys teismo paskirtus įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N. B. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą mažametei A. T. todėl jos padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamoji suvokė, kad smurtauja prieš mažametę A. T. sugriebusi ją už kaklo ir jį suspausdama, sukėlė jai fizinį skausmą ir to siekė.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi bei sutinka atlyginti padarytą neturtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kai jai nustatytas 2,54 prom. neblaivumo laipsnis) ir jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamoji N. B. padarė 1 nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji N. B. nusikalto būdama teista, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 136-137), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 133-135), nedirbanti (1 t., b. l. 116), neregistruota darbo biržoje (1 t., b. l. 117). Turi 2 vaikus (1 t., b. l. 114). 2017-05-17 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-2792(1.16) nurodoma, kad N. B. yra nustatytos šios diagnozės: nuo 2008-02-21 iki 2008-03-07 F43.21-(Adaptacijos sutrikimas, užsitęsusi depresinė reakcija); nuo 2010-10-01 iki 2010-10-22 F06.3-(Organinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas); nuo 2012-07-23 iki 2012-08-07 F06.33-(Organinė depresija); nuo 2013-09-16 iki 2013-10-02 F06.33-(Organinė depresija); 2014-08-14 F70.1-(Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti); nuo 2014-08-14 iki 2014-08-28 F06.33-(Organinė depresija) (1 t., b. l. 120). 2017-05-17 Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktame medicininiame pažymėjime Nr. 254 nurodoma, kad N. B. Priklausomybės lygų kabinete, jos įskaitoje, psichiatro pacientų registre yra nuo 1993-02-18. Diagnozė: F70.1-Lengvas protinis atsilikimas su elgesio ir emocijų sutrikimu; F06.33-Organinė depresija. Reguliariai lankosi psichiatro kabinete, tęsiamas medikamentinis gydymas (1 t., b. l. 124).

BK 41 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės paskirtį, šalia kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011). Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011).

Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą, (inter alia) (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Be to, ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėti, paskyrus įpareigojimus, padėsiančias pasiekti bausmės tikslus: įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistoji sutinka bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų alkoholio. Teismas, išklausęs kaltinamosios gynėjos pozicijos, išsakytos baigiamojoje kalboje, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant paskirta bausmė nebūtų teisinga, tačiau atsižvelgė į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos charakteristiką (serga psichinėmis ligomis, yra priklausoma nuo alkoholio, niekur nedirba, yra 2 grupės neįgalioji, turi problemų su sveikata). Teismas konstatuoja, kad N. B., atsižvelgus į jos asmenybę, tikslinga laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamoji N. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-05-06 21.55 val. iki 2017-05-07 16.15 val. (1 t., b. l. 151, 154). 2017 m. gegužės 7 d. nutarimu kaltinamajai skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 155-156). 2017-10-26 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi skyrė kaltinamosios N. B. atvesdinimą (1 t., b. l. 200). 2017-11-24 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi skyrė kaltinamosios N. B. atvesdinimą (2 t., b. l. 6).

2017-10-23 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys dėl 150 € neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 199).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai A. T. remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, reikalavimas dėl neturtinės žalos vertintinas kaip pagrįstas, atlygintina ir priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala - 150 €.

2017 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Bronius Vinciūnas atliko mažametės nukentėjusiosios A. T. apklausą (1 t., b. l. 32-34), liudytojos G. R. apklausą (1 t., b. l. 68-69), mažametės liudytojos S. R. apklausą (1 t., b. l. 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. B. pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. skirti galutinę, sumažintą bausmę – 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6, 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, N. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistoji sutinka;dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-06 21.55 val. iki 2017-05-07 16.15 val. (1 para).

Kaltinamajai N. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios N. B. nukentėjusiajai A. T. 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant pinigus sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

Kompaktinis diskas su apklausomis, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, esantis pažymoje apie proceso dalyvius, asmens duomenis, prisegtas prie šios papkės priekinio viršelio, palikti saugoti prie bylos;CD su garso ir vaizdo įrašu, nepilnamečių apklausomis, liudytojų D. ir R. apklausomis, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, esantis pažymoje apie proceso dalyvius, asmens duomenis, prisegtas prie šios papkės priekinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti N. B.: jei nebus vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir perduodama vykdyti pagal nuosprendį paskirta bausmė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.