Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L., mirusi (duomenys neskelbtini), pareiškėjai R. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu nuosavybės teisę paliko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ir šiam butui priklausančia 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įmokas/investicinius čekius sumokėtus už žemės sklypą (jo dalį). Mirusiosios turtas buvo įgytas santuokos su E. L. metu. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nekilnojamas turtas – butas (patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir šiam butui priklausanti 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 1992 metais (įregistruoti 1992 m. rugsėjo 24 d., pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 285 pagrindu), t. y santuokos metu. Nurodytas nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl mirusiajam E. L. priklausė 1/2 dalis turto, registruoto V. L. vardu. Į bylą pateikti duomenys, kad V. L. ir E. L. vaikų neturėjo. E. L. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti duomenys, kad po E. L. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusioji V. L. savo atliktais veiksmais po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą ir priimtą turtą valdė kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius už vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, komunalinių atliekų tvarkymo, administravimo ir kitas paslaugas, gyveno ir tvarkėsi bute kaip tikra šeimininkė ir laikė save vienintele turto savininke.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinio E. L. mirties (duomenys neskelbtini) V. L., faktiškai priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.