Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad A. V. (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos surengtame aukcione ir už 50000 rublių įsigijo fermą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tūris 2428 kub. m., bendras plotas sudaro 761,41 kv. m., užstatytas plotas 862 kv.m., tuo tikslu buvo surašytas (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. 3.

3. Minėtas turtas A. V. buvo perduotas ir nuo to laiko jis jį turėjo savo žinioje. Tačiau šio objekto perdavimo dokumentų jam neišdavė. Duomenų apie minėtų objektų privatizavimą A. V. vardu nėra. Kai (duomenys neskelbtini) jam faktiškai naudojimui buvo perduota ferma, jis ja naudojosi pagal paskirtį. Aptariamam turtui (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialas atliko kadastrinius matavimus ir suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti A. V. daiktines teises, nes nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos brolis suinteresuotas asmuo V. V. yra tėvų turto paveldėtojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcione, vykusiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) pardavė už penkiasdešimt tūkstančių rublių (duomenys neskelbtini) veršidę V. A., M. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės pažymos nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo Ūkinės knygos duomenis, (duomenys neskelbtini) aukciono protokole Nr. 3 nurodytas pirkėjas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ji nuosavybės teise fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). sav., nevaldo ir minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Kadastrinių matavimų metu fermai buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog statinys pastatytas 1956 metais. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pastatą viešajame registre, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

9. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog ferma (veršidė) buvo pastatyta, sukurta teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažinti įgyti pareiškėjos tėvo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos matyti, jog fermos statybos metai – 1956. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

10. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise įgijo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas A. V. aukcione (duomenys neskelbtini) metais už 50000 rublių įsigijo fermą, tačiau šio objekto perdavimo dokumentų jis neturi. Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniai faktiškai egzistuoja. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinio išsidėstymo planai, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

11. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – fermos nuo 1992 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, atsisakė registruoti nuosavybės teises, nurodydamas, kad nepateikti dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad jos tėvas A. V. 14 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojosi ferma, valdė ją kaip savo turtą.

13. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad ferma visą laikotarpį buvo valdoma teisėtai, nes jos valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjos tėvas A. V. pastatą būtų valdęs neteisėtai. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

14. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1956 metais, esančią (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.