Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. ir nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; per visą bausmės vykdymo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas.

D. L. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo naudai iš D. L. priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkymą iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto teise pavedant jo atstovui pagal įstatymą B. L.. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą B. L. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš D. L. B. L. naudai priteista 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L., Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2021 m. liepos 25 d., apie 17.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia dešine ranka suėmė savo nepilnamečiui sūnui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir spaudė, kaire ranka sugriebė už sprando ir tokiu būdu jį smaugė, o nukentėjusiajam R. L. išsilaisvinus ir bėgant, tyčia rankų nagais drėskė nukentėjusiajam R. L. į nugarą, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą.

3. Nuteistosios D. L. gynėjas advokatas A. M., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti D. L. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors apeliantės gynėjo įsitikinimu, byloje ištirti įrodymai neteikia pagrindo D. L. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau teismui priėjus prie išvados, kad padaryta veika formaliai atitinka inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymius, ypač atsižvelgiant į tolesnių motinos ir sūnaus santykių kokybę, egzistuojantį konfliktą tarp kaltinamosios ir vaiko tėvo, manytina, kad baudžiamojo proceso tikslai būtų pasiekti atleidžiant D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti, nustatant faktinę nuteistosios D. L. gyvenamąją vietą, kadangi nuteistosios D. L. faktinė gyvenamoji vieta ir nustatyta gyvenamoji vieta yra skirtingos. Pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra konkrečiai nurodyta nuteistosios D. L. gyvenamoji vieta, tačiau iš įžanginės nuosprendžio dalies matyti, jog nuteistosios D. L. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), t. y. tokia pati kaip nuketėjusiojo R. L. ir jo atstovo pagal įstatymą B. L. gyvenamoji vieta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistosios D. L. gynėjas advokatas A. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovės advokatės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovė advokatė D. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. apeliacinio skundo.

8. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

11. Kaip matyti D. L. viso baudžiamojo proceso metu neigė naudojusi fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu, tvirtino jo nesmaugusi ir nugaros neįdrėskusi. 2021 m. spalio 7 d. apklausiama ikiteisminio tyrimu metu parodė, kad „<....> Jokio fizinio smurto prieš savo sūnų R. L. nenaudojo, tai yra visiškas melas. Mano, kad sutuoktinis B. L. yra padaręs jam didelę įtaką ir jis yra jį primokinęs meluoti. Visa tai vyksta, todėl kad jos sutuoktinis B. L. skyrybų procese kovoja dėl didelių turtų, kurį jis nori iš jos prisiteisti, mano dėl to, jis jų sūnų yra padaręs kaip įrankį ir juo manipuliuoja prieš ją, jį nuteikinėja. Ji niekados negalėtų nuskriausti savo vaikų, niekada nenaudojo jokio fizinio smurto nei sūnaus R. L., nei dukters L. L. atžvilgiu, juos labai myli ir prižiūri. Jos sūnus R. L. mėgėjiškai propaguoja motokroso sportą, jis važinėja su krosiniu motociklu, po miškus, kuriuose yra padarytos važinėjimo trasos, dėl ko dažnai užsigaudavo įvairias kūno vietas. Dėl to pas R. L. mano, kad galėdavo atsirasti sužalojimai ir ant nugaros, jam nukritus nuo minėto motociklo (1 t. b. l. 111-116). Šios versijos laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ši D. L. keliama versija paneigta byloje esančių tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo D. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nukentėjusiojo R. L. bei liudytojos mažametės sesers L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo ir liudytojos duoti parodymai yra nuoseklūs, patikimi, o įvertinus visas aplinkybes akivaizdu, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo būtent D. L.. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo bei liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, šie parodymai yra patikimi, sutampantys su kitais byloje esančiais parodymais ir jais galima remtis kaip patvirtinančiais nurodytą D. L. padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja mažametė L. L. parodė, kad „<....> Po to R. mama įdrėskė į nugarą, smaugė, po to ji apsiverkė. Viskas vyko viršuje ir apačioje. Mama nuvertė tėtį nuo laiptų. Ji neprisimena kur tuo metu buvo. Nematė, kad mama įdrėskė. Matė R. nugarą. Buvo įdrėksta, stipriai raudona. Gali parodyti ant žaislo (rodo ant žaislo kaip smaugė). <....> Pas R. kambaryje smaugė. R. nieko neveikė, stovėjo, o mama smaugė, stovėjo šalia. Vieną kartą matė tokį dalyką. Anksčiau taip nėra mačiusi“ (1 t. b. l. 150-154). Taigi, nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtino liudytoja. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nurodė tokius pačius D. L. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (smaugimas, įdrėskimas į nugarą, įvykio vietą – nukentėjusiojo kambarys, tolimesnius nukentėjusios ir kaltinamosios veiksmus po įvykusio įvykio).

16. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajam R. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pirmiausia, tai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, parodė pats nukentėjusysis bei liudytoja. Tačiau tai, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir kito liudytojų parodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. L. parodė, kad „<....> Išsigandusi dukra L. L. apsiverkė ir nubėgo į antrą aukštą. Tada sūnus R. L. nubėgo iš paskos dukros į antrą aukštą, o jų su sutuoktine D. L. taip konfliktas ir baigėsi. Neatsimena po kiek laiko, tačiau sutuoktinė D. L. nuėjo į antrą aukštą, kur tiksliai jis nematė. Praėjus maždaug 15-20 min. nuėjęs į lauko terasą parūkyti išgirdo antrame aukšte triukšmą, t. y. išgirdo sūnaus R. L. riksmą bei sutuoktinės D. L. šaukimą ant sūnaus. Jam įžengus pro namų terasos lauko duris į vidų, iš viršaus nuo antro aukšto laiptų pamatė bėgantį sūnų, kuris tuo metu verkė ir paskos jį besivejančią sutuoktinę D. L., kuri bandydama jį pagauti ranka drėskė jam į nugarą. Sūnus tuo metu, nes buvo šilta, buvo be viršutinių rūbų. Girdėjo, kad sūnus po įdrėskimo suklykė ir sušuko, kad baigtų. Tuo metu jis jau stovėjo ant laiptų, ties 4-5 pakopa ir praleidus savo sūnų užtvėrė kelią savo sutuoktinei D. L., kad jis dar labiau nenuskriaustų jų sūnaus R. L.. <....> Bandė raminti savo vaiką, kadangi jis ilgai dar nenustojo verkti, o jam nustojus ir nusiraminus po kiek laiko jis jam atsakė, kad jam peršti nugarą ir skauda kaklą. Priėjęs prie sūnaus nugaros pamatė praktiškai per visą nugarą einantį pailgą vertikalų įdrėskimą, kuris buvo šviežias ir paraudęs, suprato, kad šis įdrėskimas atsirado, kai sūnus R. L. bėgo laiptais ir motina jam perdrėskė nugarą. Taip pat ant sūnaus R. L. iš priekio pamatė paraudusį kaklą, jis teigė, kad jam jį skauda. Vaikas jam papasakojo, kad būdamas antrame aukšte, savo kambaryje, jis kartu buvo su savo seserimi L. L., kurią jis ramino atėjus mamai į kambarį, jisai pradėjo pyktis su mama ir tada mama paėmusi sugriebusi viena ranka jam už sprando ir kita ranka už kaklo pradėjo jį smaugti (1 t. b. l. 70-74). B. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino tas pačias aplinkybes dėl įvykusio įvykio eigos, nukentėjusiojo bei sutuoktinės atliktų veiksmų, matytų sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno. Taigi, kelis kartus apklaustas B. L. davė nuoseklius parodymus dėl prieš nukentėjusįjį R. L. naudoto smurto ir įvykio eigos. Šias aplinkybes nuosekliai aiškino viso proceso metu.

17. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklausta specialistė psichologė I. B.. Nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. vertinimu, specialistės paaiškinimai teikia pakankamą pagrindą abejoti nukentėjusiojo R. L. parodymais. Tačiau, teisėjų kolegija įvertinusi specialistės duotus parodymus sutikti su šiais apeliantės gynėjo teiginiais negali. Kaip matyti, apklausiama specialistė psichologė I. B. nurodė, kad nukentėjusiojo duoti parodymai yra nuoseklūs, apgalvoti, vaikas atitinka socialinę brandą, todėl tikėtina, kad aptariamas įvykis, kai jam buvo suimta už kaklo buvo, kadangi vaiko duodami parodymai eina kartu su pojūčiais, yra veiksmų eiliškumas. Taip pat specialistė psichologė nurodė, kad vertinant mergaitės apklausą (L. L.), paklausus kiek ji matė įvykį, ji įsiminė atvejį, kaip mama suima vaiką už kaklo. Pažymėjo, kad vaikas buvo apklaustas mažo amžiaus, todėl mergaitė galėjo užmiršti įvykį, nes buvo traumuojanti patirtis, bet suėmimą už kaklo ji nupasakoja ganėtinai vaizdžiai, su pojūčiu, kad buvo liūdna ir išsigando. Specialistės psichologės vertinimu, tokio amžiaus vaikas, nematęs įvykio, pasakoti visko su emociniu aspektu negali, tai tikėtina, kad aptariamas įvykis buvo, o jo patikimumą patvirtina emocinis vaiko pojūtis (5 t. b. l. 86-92). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistė psichologė I. B. nurodė, jog nukentėjusiojo R. L. duoti parodymai galėjo būti hiperbolizuoti bei, kad galimai su nukentėjusiuoju prieš apklausą buvo kalbėta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, specialistė psichologė kategoriškai to neteigė. Be to, nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtino ir L. L. duoti parodymai, kuriuos psichologė įvertino kaip patikimus ir patvirtinančius nukentėjusio atžvilgiu mamos naudotą smurtą ir aptariamo įvykio realumą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė, jog nukentėjusysis siektų apkalbėti motiną įtakotas tėvo.

18. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje esančioje 2021 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 84-85) nurodyta, kad R. L. mechaninės traumos nekonstatuota bei, kad iš byloje pateikto 2021 m. rugsėjo 22 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t. b. l. 55-57) negalima vienareikšmiškai teigti, jog B. L. telefone saugomoje nuotraukoje yra užfiksuota būtent R. L. nugara (su matomu įdrėskimu). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje ir nėra užfiksuoti D. L. atliktų smurtinių veiksmų R. L. atžvilgiu padariniai (smaugimo ir įdrėskimo žymės), tačiau šiuo atveju neabejotinai įrodyta, kad R. L. dėl D. L. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo faktą patvirtina byloje esantys pačio nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, liudytojų L. L. ir B. L. duoti parodymai bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė psichologė I. B..

19. Apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. L. D. L. neturėjo jokio procesinio statuso, o tai reiškia ir jokių procesinių teisių, tame tarpe užduoti klausimus, nepagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusįjį R. L., apklausoje be kitų asmenų dalyvavo D. L. ir jos gynėja advokatė R. L., kuri nukentėjusiajam uždavė klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nuteistoji, tiek jos gynėja turėjo galimybę nukentėjusiajam apklausos metu užduoti klausimus, ką ir padarė. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikštas prašymas apklausti nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu.

20. Apeliaciniame skunde išreiškiamas prašymas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad D. L. padaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, formaliai atitinka inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymius, atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

21. BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal šį BK straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinę, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju smurtauta nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jo paties namuose. Be to, fizinis smurtas buvo naudotas artimo žmogaus – mamos, t. y. iš to asmens, kuris turėtų ginti bei saugoti vaiką nuo bet kokių neteisėtų veikų. Byloje nustatyta, kad D. L. nepilnametį sūnų R. L. smaugė, o nukentėjusiajam R. L. išsilaisvinus ir bėgant, tyčia rankų nagais drėskė į nugarą, kas neabejotinai sukėlė vaikui fizinį skausmą. Vaikas pripažino, kad jam skaudėjo, trūko oro, o tai, kad R. L. patyrė fizinį skausmą suprato ir liudytojai L. L. ir B. L.. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji atsiprašė nukentėjusiojo. Šiame kontekste pažymėtina, jog vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko poreikiai privalo būti užtikrinti visose jo raidos pakopose, bet koks smurtinio elgesio vaiko atžvilgiu naudojimas neabejotinai atsiliepia jo emocinei/psichologinei būsenai bei tolimesniam vystymuisi. Todėl, nors oficialių duomenų apie ankstesnį D. L. smurtinį elgesį vaiko atžvilgiu ir nėra, šis atvejis negali būti sumenkinamas, pripažįstamas mažiau pavojingu ar mažareikšmiu. Šiuo atveju D. L. pasirinko netinkamą R. L. auklėjimo būdą, naudodama smurtinį elgesį, kas sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius – fizinį skausmą. Todėl jos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį pagrindo nėra.

23. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistosios D. L. kaltę dėl nukentėjusiajam R. L. sukelto fizinio skausmo, patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagrįstai D. L. pripažino kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliacinio skundo.

24. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovė advokatė D. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą naudai iš nuteistosios priteista 1 500 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidos. Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovės advokatės teigimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokatės atlikus procesinių veiksmus viso baudžiamojo proceso metu, turėjo priteisti visą prašomą sumą advokato atstovavimo išlaidų, t. y. 5 500 Eur. Taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria nėra nustatyta nuteistosios D. L. faktinė gyvenamoji vieta, vykdant minėtą nuosprendį.

Dėl nuteistosios D. L. faktinės gyvenamosios vietos nustatymo.

25. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir nustatyti nuteistosios D. L. faktinę gyvenamąją vietą, kadangi įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodytas nuteistosios gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), sutampa su nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog toks nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovės advokatės prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konkretus nuteistosios D. L. gyvenamosios vietos adresas nenurodytas. Todėl, darytina išvada, jog nuteistoji jai skirtų įpareigojimų - per visą bausmės vykdymo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; per visą bausmės vykdymo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas, turės laikytis nustatytoje jos faktinėje gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei kartu su ja skirtų įpareigojimų tinkamas vykdymas (tame tarpe ir faktinės nuteistosios gyvenamosios vietos nustatymas) kontroliuojamas bausmę vykdančios institucijos – Lietuvos probacijos tarnybos.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

26. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu B. L. buvo paskirtas nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (1 t., b. l. 90-91), o 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu jo įgaliotai atstovei advokatei D. V. leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 76-78).

27. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 103 straipsnyje įtvirtinta, kad be kita ko, baudžiamajame procese proceso išlaidomis laikomos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (6 punktas). BPK 105 straipsnio 1 dalis teismui, priimančiam nuosprendį, suteikia teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą turi teisę į patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tiek ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese.

28. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. pinigų priėmimo kvito kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad B. L. advokatei D. V. pagal atstovavimo sutartį sumokėjo 1 500 Eur sumą ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad B. L. advokatei D. V. pagal atstovavimo sutartį sumokėjo 4 000 Eur sumą (4 t., b. l. 22-23). Iš byloje esančių pateiktų pinigų priėmimo kvito ir mokėjimo nurodymo matyti, kad nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą B. L. patyrė 5 500 Eur išlaidų už advokatės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, už suteiktas teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

29. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą B. L. priteisė iš nuteistosios D. L. 1 500 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovė advokatė nesutikdama su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, prašo priteisti iš nuteistosios D. L. nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą visas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 5 500 Eur.

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

31. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. liepos 30 d., kaltinamasis aktas Kauno apylinkės teismui perduotas 2022 m. birželio 14 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2024 m. vasario 27 d., viso baudžiamojo proceso trukmė - apie 2,5 metų, pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per keturiolika teisiamųjų posėdžių, kurių didžioji dalis neįvyko dėl proceso dalyvių negalėjimo dalyvauti procese dėk objektyvių priežasčių. Advokatė D. V. nukentėjusiojo atstovą pagal įstatymą B. L. atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinusi. Advokatės D. V. advokato kontora registruota Kauno mieste. Vertinant nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovės skirtą darbo laiką šio viso baudžiamojo proceso metu matyti, kad ji susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, teikė nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą teisines konsultacijas, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose bei teikė įvairius procesinius dokumentus, tame tarpe parengė ir civilinį ieškinį, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rengė ir teikė įvairius procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 500 Eur nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovavimo išlaidų suma yra per maža, neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir pobūdžiui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo pirmosios instancijos trukmę (4 teisiamieji posėdžiai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą prašomos priteisti patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 5 500 Eur, yra vertintinos kaip per didelės. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Įvertinus tai, kas buvo aptarta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą B. L. iš nuteistosios D. L. priteista 1 500 Eur suma turėtų išlaidų advokatės atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme paslaugoms apmokėti didintina iki 3 500 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

32. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliaciniame skunde taip pat prašoma iš nuteistosios D. L. priteisti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Tačiau, kaip matyti baudžiamojoje byloje nėra pateiktas nei apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydis, nei tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą atstovės prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. L. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo R. L. atstovo pagal įstatymą B. L. atstovės advokatės D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį: padidinti nukentėjusiojo R. L. atstovui pagal įstatymą B. L. priteistų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti dydį iki 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.