- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- ATP-601-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02907-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo A. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. 7.17 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,67 promilių girtumas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paliekant 1000 Lt baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime nurodė, jog jis teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vartoja vaistus dėl gerklės problemų, todėl įvyko nesusipratimas. Teismas nurodė, kad paties pažeidimo jis nepripažįsta, nes nuvykęs į darbą 8.30 val. tikrinosi ir girtumo nebuvo, į medikus dėl alkoholio nustatymo kraujyje jis nesikreipė.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad eksperimento metu buvo nustatyta ir pasitvirtino, jog jam panaudojus gydytojų išrašytus purškiamus „Jox“ vaistus gerklei ir praėjus po jų papurškimo 10 minučių, buvo nustatytos 0,20 promilės alkoholio. Tai patvirtina, kad naudojant minėtus purškiamus į gerklę vaistus atsiranda atitinkama alkoholio koncentracija. Alkoholio koncentracijos promilių dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių: nuo panaudojimo laiko, nuo tos dienos žmogaus organizmo būklės bei kitų faktorių. Apelianto teigimu, tą dieną, kai jį tikrino, jis vaistus buvo ką tik panaudojęs, nes jam juos reikia naudoti dažnai. Pastebi, kad policijos pareigūnai S. G. ir E. N. teisme parodė, jog jam alkotesterį davė pūsti iš karto, nes jis sakė, kad nėra vartojęs alkoholio. Teigia, kad jis sakė tiesą, nes alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Apie purškiamus vaistus nesakė, nes nežinojo, kad dėl to gali būti nustatytas girtumas. Kadangi jam buvo duota tuoj pat pūsti į alkotesterį, nuo tų jo panaudotų purškiamų vaistų ir buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas. Teigia, kad tuo ir galima paaiškinti 0,20 rastų promilių po 10 minučių, kurios viršijo leistiną alkoholio normą, atsiradimą. Taip pat pažymi, kad jam iš karto nuvykus į darbą, greitosios medicinos pagalbos stotį, girtumas nebebuvo nustatytas. Apelianto manymu, visos šios aplinkybės rodo, kad jam nustatytas girtumas yra atsitiktinio pobūdžio.
Šalies argumentai
Skunde A. P. taip pat nurodo, kad dėl jam nustatytos onkologinės ligos tenka dažnai važinėti į Kauno klinikinę ligoninę, kur jis gydosi ir yra ruošiamas operacijai. Taigi jo gyvenimo sąlygos yra apsunkintos ne tik dėl ligos, bet ir dėl susidariusių sunkių materialinių bei buitinių sąlygų. Praradęs teisę vairuoti automobilį, jis praras ne tik galimybę nuvažiuoti į Kauno ligoninę, bet ir praras darbą greitosios medicinos pagalbos stotyje. Netekęs darbo, praras pragyvenimo šaltinį ir negalės nusipirkti net vaistų, kurie brangiai kainuoja.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė minimalią nuobaudą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, (pvz. nutartys bylose Nr. N5-1647/2006, Nl-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Šalies argumentai
A. P. prašo įvertinti jo asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir, vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijais, proporcingumo principu, suteikti jam malonę, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui. Apelianto manymu, jo gyvenimo ir darbo sąlygos bei liga duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad jo atvejis yra ypatingas, išimtinis, leidžiantis teismui švelninti jam paskirtą nuobaudą. A. P. teigimu, jis padarė klaidą ir save nubaudė ne tik materialiai, bet ir moraliai. Nurodo, kad tai jam bus didžiausia pamoka gyvenime. Prašo rasti galimybę pritaikyti jam ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą – palikti piniginę 1000 Lt baudą, tačiau netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo A. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymi, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole parašė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus bei, kad dėl pažeidimo gailisi. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad vairuotojas nuo sustabdymo momento 15 min. nerūkė bei nevartojo alkoholinių gėrimų.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nuomone, pareiškėjo teiginys, kad jis prieš sustabdymą vartojo gerklės gydymui skirtus vaistus, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad A. P. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, šeimos turtinei padėčiai.
A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Skundžiamu nutarimu A. P. paskirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti apeliantui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Nors skunde apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau šios aplinkybės bylos duomenys nepatvirtina. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad A. P. savo kaltės padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą nepripažino, nurodė, kad dėl jo vartojamų vaistų įvyko nesusipratimas, dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo (53 b. l.). Šis apelianto teiginys, kad jam girtumas buvo nustatytas ne dėl išgerto alkoholio, o dėl vaistų poveikio, paneigtas byloje atlikto eksperimento rezultatais (57 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad surašant A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pastarasis paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus (2-3 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms spendžiama, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, taip pat tai, kad A. P. buvo nustatytas net 0,67 promilių girtumas (5 b. l.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė teisingą nuobaudą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P. neturėtų galimybės nuvykti į gydymo įstaigas ar darbovietę visuomeniniu transportu. Kartu pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog net ir tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tai panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006). Tai, kad A. P. pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų rezultatas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.