Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) el. paštas (duomenys neskelbtini)@yahoo.com, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-12-10 nutarimo Nr. 30-ANR_N-15172-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024-12-10 nutarimu Nr. 30-ANR_N-15172-2024 V. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą tuo, kad Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 2024-09-03, 9 val. 16 min., transporto priemonę „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Sustojusi transporto priemonė trukdo įvažiavimą (išvažiavimą) į (iš) (teritoriją (-os), (sandėlį (-io). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir KET), 150.10 punktą.

Bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., ir, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius atsakomybę sunkinančią – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas – jam paskirta 80 Eur bauda.

Teismo posėdyje V. V. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jis yra sudaręs nuomos sutartį dėl patalpų nuomos ir pagal ją jam priklauso automobilio stovėjimo vieta privačioje aikštelėje. Jo vieta pažymėta (duomenys neskelbtini). Tačiau jokio imperatyvaus nurodymo, jog jis automobilio negali parkuoti ir kitoje laisvoje vietoje, nėra. Todėl jis automobilį pasistatė tiesiog laisvoje vietoje, kuri net nėra pažymėta kaip konkreti stovėjimo vieta, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoje. Aikštelės savininkas ten leidžia parkuoti automobilį. Toje vietoje nėra draudžiama stovėti, nes žino, kad geltona linija yra nupiešta neteisėtai, apskritai, ji nublukusi. Įvažiavimo į sandėlį, kuris net nėra sandėlis, o tiesiog konteineris, neužstatė, pro jo automobilį buvo galima pravažiuoti, o jei kažkas vėliau pasistatė automobilį taip, kad jis trukdė pravažiuoti, dėl to jis nėra atsakingas. Apskritai nesupranta, kodėl į šį įvykį yra įtraukta policija, nes viskas vyko privačioje aikštelėje. Mano, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pretenzijų dėl parkavimo tvarkos, turėjo kreiptis į aikštelės savininką, o ne į policiją. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismo posėdyje institucijos atstovė Erika Kliaugienė prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, jog buvo gautas skundas, jame nurodant, kad prie sandėliuko nubrėžtos geltonos linijos buvo pastatytas automobilis, taip užstatant išvažiavimą/įvažiavimą iš/į jį. Pagal nagrinėjant bylą teisme gautus duomenis nustatyta, kad geltona linija nubrėžta neteisėtai. Tačiau susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, ši paaiškino, kad V. V. buvo užstatęs jiems priklausančias vietas, todėl ji nebegalėjo įvažiuoti į sandėlį. Iš aikštelės savininko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirtos stovėjimo vietos 206, o MB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad V. V. automobilį statė ne savo vietoje. Nepaisant to, kad pareiškėjas nepažeidė draudimo statyti automobilį prie geltonos linijos, nutarimo jis nubaustas ir už tai, kad sustojusi transporto priemonė trukdė įvažiavimą (išvažiavimą) į (iš) (teritoriją (-os), (sandėlį (-io) ir tokiais veiksmais V. V. pažeidė KET 150.10 punktą, kuris tai draudžia daryti, todėl jis yra nubaustas pagrįstai.

Iš 2024-07-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6, nustatyta, kad IĮ Statybos firma „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo MB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Iš fotonuotraukų „14IMG_4985.jpg“, „4IMG_4986.jpg“, „12IMG_4987.jpg“ matyti, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pastatytas galu į geltoną liniją ir stovėjimo vietą, pažymėta „206-1“. Šalia šios vietos stovi automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilių priekyje matomas tamsiai mėlyna spalva dažytas pastatas – nutarime įvardijamas sandėliu.

Fotonuotraukoje „(duomenys neskelbtini)_google_maps.jpg“ užfiksuota šalia pastato esanti aikštelė su subraižytomis vietomis.

E. B. atsakyme Institucijai dėl (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad jiems priklauso vietos pažymėtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos šalia pastato priešais toliau matomą pastatą – sandėlį esančios stovėjimo vietos: dvi pažymėtos „(duomenys neskelbtini)“ ir viena „(duomenys neskelbtini)“.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko A. J. 2025-02-21 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policija nebuvo gavusi IĮ „Statybos firma (duomenys neskelbtini)“ vadovo ar įgalioto asmens prašymas dėl KET 3 priedo 1.4 punkto „Geltona ištisinė linija“ horizontalaus kelio ženklinimo įrengimo suderinimo adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini).

IĮ „Statybos firma (duomenys neskelbtini)“ atsakymas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelė yra Nr. (duomenys neskelbtini), o MB „(duomenys neskelbtini)“ – Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

ANK 417 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.10 sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismu.

Priešingai nei įsitikinęs pareiškėjas V. V., pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Šiame kontekste svarbu tai, kad eismas vyksta ne tik viešuosiuose keliuose bet ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse. KET XVII skyriuje yra reglamentuojamas transporto priemonių stovėjimas yra reglamentuotas transporto priemonių sustojimas ir stovėjimas, o KET 150 punkte yra nurodyti atvejai, kuomet yra draudžiama sustoti ir stovėti, šios taisyklės taikomos tiek viešoje teritorijoje, tiek ir privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kelių eismo taisyklių pažeidimai gali būti padaromi ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-634/2024). Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kilus klausimui dėl to, ar jis pažeidė Kelių eismo taisykles privačioje teritorijoje, buvo pasitelkta policija, yra visiškai nepagrįstas, nes privačioje automobilių stovėjimo taip pat gali ir vyksta eismas.

Šiuo atveju V. V. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo 1.4. punkte nurodoma, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti.

Vis tik, kaip patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko A. J. 2025-02-21 tarnybinis pranešimas, policija nebuvo gavusi IĮ „Statybos firma (duomenys neskelbtini)“ vadovo ar įgalioto asmens prašymas dėl KET 3 priedo 1.4 punkto „Geltona ištisinė linija“ horizontalaus kelio ženklinimo įrengimo suderinimo adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad fotonuotraukose „14IMG_4985.jpg“, „4IMG_4986.jpg“, „12IMG_4987.jpg“ užfiksuota geltona linija, prieš kurią stovi automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubrėžta nesuderinus jos su atitinkamomis institucijomis, todėl yra neteisėta. Šią aplinkybę pripažino ir Institucijos atstovė teismo posėdyje. Todėl tai paneigia, jog V. V. transporto priemonę „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, dėl ko jis nepagrįstai nubaustas už šiuos veiksmus.

Taip pat V. V. nubaustas už tai, kad sustojusi transporto priemonė trukdė įvažiavimą (išvažiavimą) į (iš) (teritoriją (-os), (sandėlį (-io).

Byloje nėra ginčo, kad V. V. nuomojosi administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taip pat pareiškėjas neginčija, kad buvo pastatęs automobilį ne stovėjimo aikštelėje, pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra priskirta jo bendrovei, bet už stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad toje vietoje galėjo stovėti, nes aikštelės savininkas to nedraudžia. Pastaruosius argumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. IĮ „Statybos firma (duomenys neskelbtini)“ tik pateikė rašytinį atsakymą, patvirtinantį, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelė yra pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelė yra Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kad nuomininkai privalo automobilius statyti tik tose vietose. Be to, atsakyme nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelė yra Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjo automobilis užfiksuotas stovintis už aikštelės Nr. (duomenys neskelbtini)-1, o objektyvių duomenų, kad ši vieta priskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra, nes taip tvirtinama tik pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės E. B. policijai pateiktame elektroniniame laiške. Kita vertus, pareiškėjas savo automobilį buvo pastatęs neužimdamas nei aikštelių Nr. (duomenys neskelbtini), nei Nr. (duomenys neskelbtini)-1, todėl net ir pripažinus, jog šios vietos priskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jų nebuvo užėmęs ir tuo jų teisių nepažeidė.

Pranešime apie pažeidimą nurodoma, kad V. V. pastatytu automobiliu užstatydamas pravažiavimą į įmonės sandėlį, sustabdė darbą, nes darbuotojai negalėjo pasikrauti reikalingų medžiagų iš sandėlio į autobusą, tuo pačiu užstatytas bet koks pravažiavimas kitam automobiliui, kuris stovi kišenėje.

Tačiau, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, automobilių stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)-1 yra pažymėtos priešais pastatą-sandėlį, kas leidžia manyti, kad toje vietoje galima parkuoti transporto priemone, ir tai nėra įvažiavimas. Jokių ženklų, kurie įspėtų apie tai, kad toje vietoje draudžiama parkuoti automobilį, ar prašymo, to nedaryti, nėra. Todėl negalima sutikti, kad jis trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į/iš teritorijos, sandėlio. Juo labiau, kad šalia jo stovi dar du automobiliai ir būtent automobilis „Renault“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (fotonuotraukos „12IMG_4987.jpg“, „14IMG_4985.jpg“) yra užstatęs priekyje jo stovintį automobilį, kurio numerio nesimato. Apskritai, fotonuotraukoje „4IMG_4986.jpg“ už stovėjimo aikštelėje, pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilio „Renault“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (fotonuotraukos „12IMG_4987.jpg“, „ 14IMG_4985.jpg“) šalia pastato sienos stovintis automobilis, taip pat toje vietoje stovintis automobilis užfiksuotas IĮ „Statybos firma (duomenys neskelbtini)“ atsiųstoje fotonuotraukoje „–viber_image_2025-03-06_12-35-23-625.jpg“, leidžia manyti, kad parkuoti automobilius toje vietoje priešais pastatą, įvardijama sandėliu, yra įprasta praktika.

Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų pranešime apie pažeidimą nurodytas aplinkybes, kad būtent V. V. pastatytu automobiliu sustabdė darbą ir darbuotojai negalėjo pasikrauti reikalingų medžiagų iš sandėlio į autobusą, nes nei darbuotojų, nei autobuso, nei vykstančių darbų, nėra užfiksuota.

Todėl teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktu aplinkybių paaiškinimu, kad jis automobilį buvo pastatęs vietoje, kurioje nebuvo draudžiama sustoti ir stovėti bei tokiais veiksmais niekam netrukdė, kadangi tai paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad Institucija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl V. V. kaltės, kadangi ištirti byloje esantys įrodymai nepavirtina visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų V. V. pateiktą versiją, jog jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko pareiškėjo V. V. skundas tenkinamas, o administracinio nusižengimo byla nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-12-10 nutarimą Nr. 30-ANR_N-15172-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.