- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- AN2-111-634/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00860-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- A. V.
- Advokatai
- Iveta Vitkutė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo buvo tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 26 d., vakaro metu, (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, naudojosi savo automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžęs į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, jį pastatė bendro naudojimo automobilių laikymo aikštelėje, esančioje minėto namo šone, užstatydamas kitą, T. Č. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai tokiu būdu trukdydamas jo eismui dėl ko automobilio savininkas savalaikiai negalėjo naudotis savo automobiliu ir išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tuo pažeidė aktualios redakcijos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 punkto reikalavimus, nurodančius, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus , trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 26 d. apie 22-23.00 val., atėjęs patraukti trukdančio išvažiavimui savo „BMW“ markės automobilio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. viešoje vietoje elgėsi agresyviai ir iššaukiančiai gatvėje stovėjusio kito automobilio („Mercedes Benz“) vairuotojo – T. Č. atžvilgiu, jam būnant kartu su kitais asmenimis (D. S., G. S.) pastariesiems girdint vartojo necenzūrinius žodžius bei įžeidžiančius žodžius, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė viešąją rimtį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. V. buvo paskirta galutinė subendrinta 30 Eur bauda.
3. Nesutikdamas su institucijos nutarimu, A. V. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą: administracinio nusižengimo bylą A. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutraukė. Panaikino 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda 30 Eur dydžio bauda, paliekant jam pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 30 Eur dydžio baudą. Kitą 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde A. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti dalį Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies A. V. atžvilgiu nutraukti ir priteisti A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Skunde nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo tiek Institucijos padarytos išvados iš esmės paneigia nuosavybės teisės institutą. Norma „nuosavybė neliečiama“ įtvirtina savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybė, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė, yra suformuotas privatus žemės sklypas statiniui – 3 aukštų gyvenamajam mūriniam pastatui, yra registruoti žemės sklypo bendrasavininkiai bei šio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Todėl automobilių vietų paskirstymo sklype negalima laikyti „nerašyta“ tvarka.
4.2. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymu, skunde nurodoma, kad privačiame žemės sklype Kelių eismo taisyklių reikalavimai veikia ribotai, ypač sustojimo ir stovėjimo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kelių eismo taisyklių taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. O „viešasis eismas“, kaip apibrėžiama įstatyme yra susijęs tik su žmonių ir transporto priemonių su kroviniu arba be jo judėjimu. Fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai ir / ar teritorijos nėra priskiriami viešiesiems keliams, todėl tik privačios valdos savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims.
4.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad dėl privačios teritorijos neaptvėrimo ar kelio eismo ženklų privačioje teritorijoje nebuvimo leidžiama žemės sklypu naudotis bet kam be jokių apribojimų, yra ydingi socialinio elgesio reguliavimo prasme. Institucijai netinkamai identifikavus teritorijos, kurioje buvo paliktas A. V. automobilis teisinį statusą, buvo nepagrįstai prieita prie išvados, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad T. Č. atvyko pas sužadėtinės tėvą D. S., kuris liudydamas teisme nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena keturis metus. Taigi apie bendraturčių susitarimą ir tvarką naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą T. Č. buvo žinoma iš anksčiau, o „Facebook“ grupės įrašai tik patvirtino šį faktą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas atliekantis viršininko pareigas T. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodo, kad automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o) teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Atsiliepime nurodyta, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje yra leidžiamas.
5.2. Byloje esančios nuotraukos, liudytojų parodymai, pačio apelianto patvirtinimas, kad jis užstatė T. Č. automobilį, visiškai įrodo apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto pažeidimo. Apeliantas tyčia užstatė kitą automobilį visiškai apribodamas galimybę išvažiuoti iš stovėjimo vietos.
5.3. Kelių eismo taisyklės galioja visoje Lietuvos Respublikoje, tai yra tiek viešajame eisme, tiek privačiose teritorijose. Teritorija, kurioje buvo paliktas T. Č. automobilis, vyksta viešasis eismas, tai yra vieša vieta. Teritorija nėra aptverta, nėra apribotas patekimas į ją. Vieta, kurioje buvo paliktas T. Č. automobilis nėra paženklinta kelio ženklais, nurodančiais, kad tai rezervuota stovėjimo vieta, nėra parkavimo vietos užrakto, kuris neleistų į tą vietą pastatyti kito automobilio, nei kelio ženklų, draudžiančių statyti aptariamoje vietoje, nei ženklų apskritai, kurie draustų patekti į šią teritoriją, privažiavimas yra laisvas ir galimas visiems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika nurodoma, kad nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams.
5.4. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas vairuodamas automobilį jį pastatė taip, kad jis trukdė išvažiuoti kitam asmeniui iš teritorijos. Apeliantas tyčia užstatė kitą automobilį, visiškai apribodamas galimybę išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Vieta, kurioje buvo pastatyti automobiliai apeliantui nepriklauso, šia vieta apeliantas gali naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, tai nėra privati jo teritorija. Taigi, apeliantas kaip vairuotojas žinojo Kelių eismo taisykles ir tai, kad šių taisyklių galiojimo jokia nusistovėjusi „nerašytinė“ praktika ar susitarimas nepanaikina, jis prisiėmė savo veiksmų riziką palikti stovėti automobilį „BMW X5“ taip, kad jis trukdytų kito automobilio vairuotojui išvažiuoti iš kiemo. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria A. V. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog A. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus (taip pat ir fotonuotraukas), juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
9. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.10 sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismu.
10. A. V. neginčija, kad 2022 m. lapkričio 26 d. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), savo transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė taip, kad T. Č. neturėjo galimybės išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Apeliantas nesutinka, kad jis pažeidė KET 150.10 papunkčio reikalavimus, nes automobilio vieta, kurioje buvo pastatytas T. Č. automobilis priklauso A. V., KET negalioja privačiame sklype, automobilių statymo vietos yra pasidalintos tarp bendrasavininkų ir T. Č. žinojo apie tokį pasidalinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio stovėjimo vieta, kurioje buvo pastatytas T. Č. automobilis, nuomos sutarties pagrindu yra naudojama A. V.. Iš administracinių nusižengimų bylos medžiagos matyti, kad A. V., kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė išsinuomojo ir visą nuomotojui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri skirta automobilio parkavimui (adm. n. b. l. 75-78). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą nurodė, kad stovėjimo aikštelė priklauso gyvenamojo namo gyventojams, o konkreti stovėjimo aikštelė pagal jų susitarimą jo nuomojamam būstui. A. V. teisė statyti savo automobilį toje vietoje, kur buvo pastatytas T. Č. automobilis, nėra ginčijama. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad nuosavybė yra neliečiama, tačiau tai nereiškia, kad automobilio vietos stovėjimo savininkas gindamas savo teises gali pažeisti įstatymus. A. V. turi teisę naudotis minėta automobilio stovėjimo vieta, tačiau tai nereiškia, kad kitam asmeniui pastačius automobilį toje vietoje, stovėjimo vietos savininkas turi teisę užstatyti kitą transporto priemonę taip, kad trukdytų jos išvažiavimui. Nuosavybė gali būti ginama tik teisėtais būdais. Analizuojamu atveju automobilio stovėjimo vietos priklausymas A. V. niekaip nepaneigia fakto, kad jis pastatė savo transporto priemonę taip, kad buvo apribotas kito asmens transporto priemonės judėjimas.
12. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis KET normomis nurodoma, kad privačiame sklype KET reikalavimai veikia ribotai, ypač sustojimo ir stovėjimo atveju. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose. Vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Net ir pačiame apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Šiame kontekste svarbu tai, kad eismas vyksta ne tik viešuosiuose keliuose bet ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse. KET XVII skyriuje yra reglamentuojamas transporto priemonių stovėjimas yra reglamentuotas transporto priemonių sustojimas ir stovėjimas, o KET 150 punkte yra nurodyti atvejai, kuomet yra draudžiama sustoti ir stovėti, šios taisyklės taikomos tiek viešoje teritorijoje, tiek ir privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kelių eismo taisyklių pažeidimai gali būti padaromi ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Taigi, skundo argumentas, kad kelių eismo taisyklės privačiose teritorijose veikia ribotai yra visiškai nepagrįstas šios bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi yra analizuojamas KET pažeidimas, kuris buvo padarytas privačioje automobilių stovėjimo, kurioje gali ir vyksta eismas.
13. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiame 2023 m. vasario 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad ant antro tvoros segmento matoma pritvirtinta lentelė su skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, o ant trečio segmento matoma lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (adm. n. b. l. 25-27). Vėliau į administracinio nusižengimo bylą pateiktose nuotraukose matoma, kad ant tvoros yra pakabintas lapelis su užrašu, kad automobilio vieta priklauso (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (adm. n. b. l. 97). Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. V. į bylą pateikė „Facebook“ grupės ekrano kopijas, norėdamas įrodyti, jog T. Č. žinojo, jog negali automobilio palikti A. V. priklausančioje automobilio stovėjimo vietoje, kadangi apie automobilio vietų pasidalinimą jam buvo žinoma, ant tvoros buvo uždėtas ženklas, kam priklauso automobilio stovėjimo vieta. Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra analizuojama T. Č. atsakomybė dėl automobilio pastatymo tam tikroje vietoje, o analizuojamas A. V. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, pastatant automobilį taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tai, kad kitas asmuo A. V. nuomone pažeidė jo teises, nesuteikia A. V. teisės pačiam pažeidinėti kelių eismo taisykles.
14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.
15. Apeliaciniu skundu taip pat yra pateiktas prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas, tačiau nei kartu su apeliaciniu skundu, nei iki nutarties paskelbimo nebuvo pateikti jokie duomenys apie A. V. patirtas proceso išlaidas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Be to apeliacinis skundas šiuo atveju yra atmetamas, todėl A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.