- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-946-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- R. S., S. M.
- Kategorijos
- 3.1.8Užstatas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-532-896/2016 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams R. S., S. M., dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. P. pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriame prašė pripažinti, kad F. S. nėra S. M. sūnus, pripažinti duomenis, įrašytus F. S. gimimo liudijime (įrašo Nr. 1809 grafoje „tėvas“ S. M.), negaliojančiais, pripažinti, kad D. P. yra F. S. tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir paskyrė byloje medicininę - genominę ekspertizę, taip pat sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Be to, teismas įpareigojo ieškovą D. P. per 5 dienas nuo nutarties gavimo sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 304,10 Eur avansą už ekspertizės atlikimą.
Šalies argumentai
Ieškovas 2016-01-25 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą ir išaiškino ieškovui teisę atsisakyti ekspertizės iki ekspertizės atlikimo. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ekspertizė ir konkretus ekspertas ar atsisakyta skirti ekspertizę, be to, ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Ekspertizės ir eksperto skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, taigi ir dėl ekspertizės bei eksperto skyrimo ar atsisakymo ją skirti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodo, jog išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju ieškovas, atskiruoju skundu ginčydamas nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, iš esmės ginčija nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 100 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi ieškovas turėjo teisę skųsti teismo nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, kad nutarties dalis dėl ekspertizės apmokėjimo tolesnės bylos eigos neužkerta, nes tokio atskirojo skundo padavimo galimybė numatyta CPK 100 straipsnio 1 dalyje. Be to, ieškovas atlikti DNR tyrimo neprašė, tad jam ir neturėjo kilti pareiga už jį mokėti. Jeigu teismo posėdžio metu ieškovas būtų buvęs informuotas apie tai, kad paskyrus ekspertizę būtent jam bus nustatyta pareiga už ją susimokėti, ieškovas būtų jos atsisakęs, nes neturi tam lėšų ir mano, jog įrodymų dėl tėvystės byloje yra pakankamai, o bet kokie veiksmai, kuriais nesiekiama išspręsti bylą iš esmės, vilkina procesą, taip pažeidžiant tiek ieškovo, tiek vaiko teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad skundžiama nutartis negali būti apskundimo objektu (nutartis neskundžiama apeliacine tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje paskyrė ekspertizę tėvystei nustatyti ir bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė. Be to, teismas įpareigojo ieškovą D. P. per 5 dienas nuo nutarties gavimo sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 304,10 Eur avansą už ekspertizės atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), priimtą įrodymų rinkimo klausimu, t. y. nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, be to, ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, t. y. be kita ko, ir šios nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą tuo pagrindu, jog skundžiama nutarties dalis nėra apeliacijos objektas. Tačiau, pažymėtina, jog nutartis (jos dalis), įpareigojanti šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovą (apeliantą) per 5 dienas nuo nutarties gavimo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą (avansą) bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, padengti. Apeliantas su šia nutarties dalimi nesutinka, tvirtindamas, kad jis DNR tyrimo atlikti neprašė, todėl jam nekyla pareiga už jį mokėti. Be to, anot apelianto, išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju ieškovas, atskiruoju skundu ginčydamas nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, iš esmės ginčija nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o pagal CPK 100 straipsnį dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies ir pažymi, jog su užstatu susijusius procesinius teisinius santykius reglamentuoja CPK I dalies IX skyrius. CPK 101 straipsnio 1 dalis numato, kad šio Kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. Taigi užstato paskirtis yra dvejopa: visų pirma, šiuo institutu siekiama užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą. Kita užstato funkcija yra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimas. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Asmuo, nesutinkantis su tuo, kad jam paskirta įmokėti užstatą, ar nesutinkantis su paskirto įmokėti užstato dydžiu, turi teisę apskųsti nutartį skirti užstatą, pateikdamas atskirąjį skundą (CPK 102 straipsnio 4 dalis). Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog proceso įstatymas suteikia šaliai teisę skųsti nutartį (ar jos dalį), įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis c. b. Nr. 2-18/2014). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl įpareigojimo sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą, naikintina ir toje dalyje atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra. Taigi išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties, kuria bylos šalis įpareigojama sumokėti užstatą (avansą) už ekspertizės atlikimą, negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, t. y. tokia nutartimi pasisakoma dėl išlaidų, kurios bylinėjimosi išlaidomis bus pripažįstamos tik išmokėjus jas ekspertams (ekspertinėms įstaigoms. Taigi tokia nutartis nepriskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, o priskiriama nutartims, kurių apskundimo tvarka numatyta CPK 102 straipsnio 4 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis c. b. Nr. 2-18/2014). Tačiau minėta išvada neprieštarauja apelianto nurodytiems atskirojo skundo argumentams ir apelianto nurodytai teismų praktikai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė atsisakymo priimti atskirąjį skundą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl įpareigojimo sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą, naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl įpareigojimo sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą, panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.