Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, palūkanų, kitų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-988-314/2013, priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. S. 3 707,67 Eur (12 801,85 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 50,32 Eur (173,76 Lt) dokumentų vertimo išlaidos ir 111,21 Eur (384,00 Lt) žyminio mokesčio, viso 3 869,20 Eur (13 359,61 Lt) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas A. S. prašymas atnaujinti procesą. Prašyme nurodė, kad apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą už akių sužinojo 2016 m. vasario 23 d. gavęs iš antstolio nurodymą Nr. S-160003452. Kadangi į Lietuvą jis grįžo 2015 m. rugsėjo 15 d. apie iškeltą civilinę bylą negalėjo žinoti, nes teismas jam procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendime už akių nėra jokių duomenų, kad teismas nuspręsdamas jam procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo, būtų sprendęs skirti kuratorių, nėra duomenų, kodėl ieškovas nepasinaudojo galimybe procesinius dokumentus įteikti per kuratorių, todėl šis gynimo būdas nebuvo taikytas. Kadangi būdamas Didžiojoje Britanijoje negalėjo žinoti apie nagrinėjamą bylą, taip pat nežinojo kad teismas procesinius dokumentus nusprendė įteikti viešo paskelbimo būdu, o teismas nesprendė skirti kuratoriaus prašo atnaujinti procesą, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsakovui buvo žinoma apie teismo procesą 2013 m. pabaigoje, kadangi atsakovo motina N. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ją įtraukti trečiuoju asmeniu. Nesutikdama su teismo sprendimu N. L. dėstė sūnaus poziciją, įrodinėdama, jog tinkamas atsakovas yra ji, o ne jos sūnus. Taip pat apie nagrinėjamą bylą atsakovui buvo žinoma iš vykdomosios bylos dokumentų (transporto priemonių arešto akto, kuris 2014 m. sausio 30 d. buvo paviešintas (įregistruotas) VĮ Regitra, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre). Atsakovas nenurodė aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje nėra ginčo, jog dėl Anglijoje įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas, ir AB Lietuvos draudimas išmokėjo 64 009,24 Lt žalos atlyginimą, nebuvo gautas atsakovo pranešimas draudikui, atsakovas nepadėjo draudikui aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Dėl šios teisės aktuose nustatytos pareigos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 20 procentų draudiko išmokėtos išmokos. Aplinkybių, kurios paneigtų ieškovo reikalavimo pagrindą atsakovas nenurodė, o ieškinio senaties taikymo klausimai nepriklauso bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Byla dėl proceso atnaujinimo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, proceso atnaujinimas galimas ir bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tie pagrindai neturi būti taikomi formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija(pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 12 801,85 Lt (3 707,67 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 173,76 Lt (50,32) vertimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2006 m. vasario 9 d. Didžiojoje Britanijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Opel Astra, valst Nr. OU04FZN ir sužalotas asmuo C. F. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 64 009,24 Lt (18 538,25 Eur) draudimo išmoką ir 20 procentų šios sumos prašė priteisti iš atsakovo.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-988-314/2013, priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. S. 3 707,67 Eur (12 801,85 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 50,32 Eur (173,76 Lt) dokumentų vertimo išlaidos ir 112,21 Eur (384,00 Lt) žyminio mokesčio, viso 3 869,20 Eur (13 359,61 Lt) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Atsakovas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir kaip pagrindines esmines naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl ko turi būti atnaujintas procesas nurodo, tai kad teismas nusprendė procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu ir nesprendė skirti kuratoriaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas atsakovui skirtus procesinius dokumentus siuntė ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Vytauto g. 20-41, Druskininkai, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žymomis „Persikraustė“, „Neatsiėmė“ (civ. byl. Nr. 2-988-314/2013, 29 b. l.). Teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, nustatė, kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 5 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę (civ. byl. Nr. 2-988-314/2013, 30 b. l.). Pagal SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovo darbo vietą informacijos nebuvo (civ. byl. Nr. 2-988-314/2013, 31 b. l.). Tikslus gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje nenurodytas, todėl teismas neturėjo galimybių net ir dėdamas protingas pastangas, gauti duomenų apie atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas. Kadangi ieškovas skirti kuratoriaus neprašė, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). CPK 39 straipsnyje nustatyta, kad kuratorius gali būti paskirtas tik esant šioms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus; 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgiant į tai, kad kuratorius yra skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).

Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad atsakovui buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, nes iš atsakovo motinos N. L. Druskininkų miesto apylinkės teismui ir Draudimo priežiūros komisijai raštų turinio matyti, jog jie yra suderinti su atsakovu. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo motina 2013 m. lapkričio 11 d. teismui teikė pareiškimą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimui (civ. byl. Nr. 2-988-314/2013, 38 b. l.). Atsakovo A. S. gyvenamoji vieta pareiškėjos pareiškime nurodyta Vytauto g. 20-41, Druskininkai, taip pat pareiškime nurodoma, kad sūnus šiuo metu gyvena didžiojoje Britanijoje ir šaukimo į teismą nėra gavęs. Prašydama peržiūrėti sprendimą už akių pareiškėja nurodė, kad šis reikalavimas turi būti reiškiamas jai, kadangi draudimo sutartis su ieškovu yra sudaryta jos vardu. Iš ieškovo pateiktų su atsiliepimu dokumentų matyti, kad atsakovo motina N. L. 2009 m. lapkričio 25 d. reikšdama pretenziją dėl ieškovo veiksmų nurodė, kad nors transporto priemonės draudimo sutartis sudaryta jos vardu, tačiau autoįvykį sukėlė jos sūnus, t. y. atsakovas ir visos pretenzijos dėl eismo įvykio turėtų būti reiškiamos jos sūnui (35-36 b. l.). Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas teismui pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog į Lietuvos Respubliką grįžo 2015 m. rugsėjo 15 d., tačiau teismui rengiantis nagrinėti bylą dėl proceso atnaujinimo, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir patikrinus Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (57 b. l.). Jokių įrodymų, kad atsakovas 2013 m. bylos nagrinėjimo metu buvo Didžiojoje Britanijoje, taip pat, kad į Lietuvos Respubliką grįžo 2015 m. rugsėjo 15 d. teismui nepateikė.

Pagal CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų ar paaiškėjusių aplinkybių gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimą išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-988-314/2013, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo prašyme nurodytais argumentais ir pagrindais atnaujinti procesą nėra pagrindo, todėl prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.