- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- I-4073-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01676-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2016-07-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-981 ,,Dėl Nenaudojamų žemės sklypų 2016 metų sąrašo patvirtinimo“ 54 punktą, kuriuo pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų 2016 metų sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundė nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 4.7 p., kuris buvo pagrindas sklypui įrašyti į sąrašą, duoda nuorodą į Tvarkymo ir švaros taisykles. Ginčijamame akte visiškai nenurodyta, kurį konkrečiai paminėtų Taisyklių punktą pažeidė pareiškėjas. Dėl to žemės sklypo įtraukimas į sąrašą yra visiškai nemotyvuotas.
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad žemės sklypas prižiūrimas – jame renkamos šiukšlės, kitos atliekos, pjaunama žolė kaip numatyta Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Dėl šiukšlių išvežimo buvo kreiptasi į UAB ,,Kauno švara“, kuri 2016-07-18 išvežė šiukšles bei medžių šakas. Su UAB ,,Gerbuvita“ yra sudaryta dalies žemės sklypo panaudos sutartis. Paminėta bendrovė pareiškėjui priklausančio sklypo dalyje įrengė statybinio laužo saugojimo aikštelę.
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat pabrėžė, kad žemės sklypo įrašymas į sąrašą nuo 0,4 iki 4 procentų padidina žemės mokesčio tarifą. Tai sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes pareiškėjui, todėl toks sprendimas turi būti motyvuotas. Jokie svarbūs motyvai nebuvo nurodyti, todėl ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. imperatyvioms nuostatoms bei proporcingumo principui.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 28 p., 36 p. atsakovui suteikia teisę sudaryti nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559, 3 p., 7 p. įpareigoja pareiškėją tinkamai tvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras daiktas. Paminėtų Taisyklių 7 p. konkrečiai įvardija žemės klypo tvarkymo būdus. Taisyklių 25.15 p. nurodyti konkretūs drausimai pareiškėjui – draudžiama laikyti nesutvarkytą žemės sklypą. Pareiškėjas žemės sklypą valdo nuosavybės teise ir jokių kitų asmenų daiktinių teisių į šį žemės sklypą nėra įregistruota. Apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą pareiškėjas buvo informuotas dar 2016-06-01. Patikrinę pakartotinai 2016-06-22 žemės sklypą vietoje, atsakovo atstovai nustatė, kad žolė nupjauta, tačiau žaliosios atliekos, medžių šakos, kitos šiukšlės paliktos sklype. 2016-09-07 atsakovo atstovai vėl apžiūrėjo sklypą, tačiau jis nebuvo tinkamai sutvarkytas. 2016-07-15 pareiškėjas buvo informuotas apie žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą bei jam pasiūlyta per 30 dienų pateikti dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus ir duomenis, jog sklypas jau neatitinka Aprašo reikalavimų, nes tai būtų pagrindas išbraukti iš paminėto sąrašo žemės sklypą. 2016-07-25 pareiškėjas kartu su atsakovo atstovais dalyvavo sklypo apžiūroje, tačiau jokių veiksmų, siekiant išbraukti žemės sklypą iš Sąrašo neatliko. Dalies žemės sklypo suteikimas kitai bendrovei nesudaro pagrindo laikyti žemės sklypą netvarkingu, nešalinti šiukšlių ir t.t..
Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad ginčo santykius pagrinde reglamentuoja Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2012-06-07 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-286 ir jo vėlesni pakeitimai. Tam, kad žemės sklypas būtų įtrauktas į sąrašą, jis turi atitikti vieną ar kelis Aprašo 4 p. numatytus kriterijus. Ginčo situacijoje pagrindas įrašymui - Aprašo 4.7 p. – neprižiūrimas nenaudojamas žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 4.7 p. apima visus Taisyklių pažeidimus, o apie konkrečius pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai 2016-07-28, kai kartu su seniūnijos darbuotojais dalyvavo sklypo apžiūroje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,2869 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (b.l. 34-35). Jokių kitų asmenų daiktinės teisės (išskyrus servitutą dėl požeminių ir antžeminių komunikacijų naudojimo bei aptarnavimo) į šį žemės sklypą viešajame registre neįregistruotos. Atsakovas 2016-05-25 raštu (b.l. 25) informavo pareiškėją, kad prižiūrint žemės sklypą būtina laikytis Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 – 7.8 p. reikalavimų, taip pat nurodė ir Švaros taisyklių draudimus, nustatytus 25.1 – 25.2 p., 25.14 – 25.16 p., 25.26 – 25.28 p., taip pat įspėjo apie galimybę įtraukti žemės sklypą į Nenaudojamos žemės sąrašą bei padidinti mokesčio už žemę tarifą iki 4 procentų. 2016-06-22 atsakovo atstovų atlikto žemės sklypo patikrinimo duomenys (b.l. 23-24, 29) patvirtina, kad žemės sklypas nesutvarkytas, matosi nepašalintos statybinės atliekos, kitos šiukšlės. 2016-07-14 atsakovas priėmė šioje byloje iš dalies ginčijamą įsakymą Nr. A1-981 (b.l. 9). Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2015-05-19 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-233 ,,Dėl 2016 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo 1.5 p. bei 2012-06-07 sprendimo Nr. T-286 (2016-03-15 sprendimo Nr. T-101 redakcija) ,,Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 10 p.. Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų 2016 metų sąrašas. Sąrašo 54 p. įrašytas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Šio žemės sklypo įrašymo pagrindas nurodytas sekantis – Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 4.7 p. (b.l. 9). 2016-07-15 raštu (b.l. 8) atsakovas pareiškėją informavo, kad per 30 dienų pareiškėjas turi teisę seniūnijai pateikti dokumentus, jog žemės sklypas neatitinka Apraše numatytų kriterijų. 2016-08-10, 2016-08-18, 2016-09-07 patikrinimų bei atsakovo rašto duomenys (b.l. 25, 30, 31, 32, 33) duoda pagrindą išvadai, kad po ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas per 30 dienų nesutvarkė šiukšlių ir atliekų jam priklausančiame žemės sklype ir nepateikė jokių duomenų, kad žemės sklypas jau neatitinka Apraše numatytų kriterijų.
Ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas ir su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai (poįstatyminiai teisės aktai). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 str. 1 - 3 d. savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų (nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Taigi, savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). 2012-06-07 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-286 buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (aktualios ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-03-21 sprendimo Nr. T-138, 2015-04-02 sprendimo Nr. T-131, 2016-03-15 sprendimo Nr. T-101 redakcijos)(toliau – Aprašas), kuris detalizuoja ginčo santykių teisinį reglamentavimą. Kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą būtų įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis ar jų nuomojamas (naudojamas) valstybinės žemės sklypas, jis turi atitikti vieną arba kelis kriterijus, numatytus Aprašo 4.2. - 4.7. p.. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įtraukimo į sąrašą pagrindas įvardintas sekančiai – sklypas atitinka Aprašo 4.7. p. kriterijų. Aprašo 4.7 p. nurodyta, kad į sąrašą įrašomas žemės sklypas, kai neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pareiškėjas neneigia, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, tačiau daliai sklypo galiojo panaudos sutartis, kurios registruoti viešajame registre nebūtina (b.l. 14-15). Teismui pateikti ir šiame sprendime paminėti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad iš esmės visas ginčo žemės sklypas buvo neprižiūrimas, netvarkomas ir nenaudojamas pagal paskirtį, numatytą viešajame registre. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių žymų ar juridinių faktų draudžiančių žemės sklypo valdymą, naudojimą ar disponavimą ar įregistruotą panaudos sutartį, kurią juridiškai būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Teismas akcentuoja, kad paminėto Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamų žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčio tarifais (Aprašo 2 p.). Aprašo 3 p. apibrėžta nenaudojamos žemės sąvoka – tai žemė, kurioje esantys statiniai apleisti arba neprižiūrimi, nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. Kad žemės sklypas neužstatytas administracinėje byloje ginčo nėra. Nenaudojamos žemės sklypai įrašomi į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kai atitinka bent vieną iš Aprašo 4.2. – 4.7 p. numatytų kriterijų. Ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 p. numatytas kriterijus pagal kurį ginčo žemės sklypas ir buvo įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašus. Aprašo 4.7 p. numatyta, kad į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 9 p. numatyta pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Aprašo 8 p. reikalavimus ir iki liepos 1 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais ir turima vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.). Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Aprašo 9 p. nurodytų reikalavimų, įpareigojančių pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui kartu su nenaudojamų žemės sklypų sąrašais, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus ir turimą vaizdinę medžiagą, buvo laikomasi iš esmės tinkamai (ABTĮ 56 str.). Vizuali (vaizdinė) medžiaga apie ginčo žemės sklypo apžiūrą ir esančią faktinę situaciją buvo nustatyta, fiksuota ir pateikta kompetentingam savivaldybės administracijos skyriui. Taigi, tvirtinant Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, buvo pakankamai faktiniais duomenimis pagrįstas pareiškėjo žemės sklypo būklės apleistumo, nepriežiūros faktas, įgalinantis atsakovą Aprašo II skyriaus pagrindu ginčo žemės sklypą įtraukti į skundžiamu įsakymu patvirtintą Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą Aprašo 4.7. p. nustatyto kriterijaus pagrindu. Be to, ir pačiam pareiškėjui asmeniškai seniūnas, prieš atsakovui priimant ginčijamą įsakymą, detaliai įvardijo Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2016-05-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-208, reikalavimus bei draudimus, kuriais turi būti vadovaujamasi disponuojant žemės sklypu (b.l. 25). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos 2016-05-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-208 (vėliausia redakcija) yra norminis administracinis aktas, kuris skelbiamas viešai ir privalomas pareiškėjui. Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio. 2016-09-09 rašto (b.l. 23-24) duomenys patvirtina, kad nuo 2016-05-25 iki 2016-09-09 pareiškėjas, būdamas eilę kartų informuotas bei įspėtas apie pasekmes, nesugebėjo surinkti bei išvežti šiukšlių ir nupjautos žolės, sutvarkyti išmėtytas statybines medžiagas bei statybinį laužą, iškirsti mažaverčius krūmus ir t.t..
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str., reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011 ir t.t.).
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d. įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 str. 6 d. turinio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus teismas pabrėžia, kad ginčijamas įsakymas (taip pat ir dalyje pareiškėjo žemės sklypo atžvilgiu) buvo priimtas iš esmės nepažeidžiant Aprašo 8 - 9 p. numatytų procedūrinių reikalavimų - t.y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą, atitinkančią Aprašo 4.7 p. bei Švaros taisyklėse nurodytus kriterijus. Aplinkybės, kad Sąraše nenurodyti konkretūs Švaros taisyklių punktai, teismas nelaiko esmine ir duodančia pakankamą pagrindą skundo patenkinimui, kadangi jose įtvirtinti elementarūs reikalavimai, suprantami apdariam ir rūpestingam turto savininkui. Atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą ir į Sąrašą įtraukdamas visą žemės sklypo plotą (o ne jo dalį), tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones. Tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas įsakymas atitinka esminius VAĮ 8 str. reikalavimus.
Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai apie panaudos sutartį, neužfiksavimą šiukšlių buvimo konkrečioje sklypo dalyje, detaliojo plano sprendiniai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys neduoda pagrindo skundo patenkinimui. Panaudos sutartis, kuri neįregistruota viešajame registre, ateityje planuojami įvažiavimai į sklypą neduoda pagrindo netvarkyti viso sklypo ploto ir pažeisti Švaros taisyklių reikalavimus. Antstolis žemės sklypo būklę įvertino tik 2016-11-08, kai buvo pasibaigęs ir Aprašo 13 p. numatytas terminas, o ginčijamas aktas priimtas 2016-07-14.
Likusieji tiek pareiškėjo, atsakovo, tiek ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.