- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- I-539-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02212-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V.J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 100 Eur turtinės žalos ir 3966 Eur neturtinės žalos atlyginimui (skundo priėmimo iš dalies klausimas buvo išspręstas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi).
Pareiškėjas skunde (t.1, b.l. 5-9) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kadangi buvo pažeisti Civilinio kodekso 2.24 str., 6.250 str., 6.271 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str., 5 str., 21 str. 1 d., 22 str. reikalavimai.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016-10-11 8 val. 55 min. atvyko į parengiamąjį 9 valandą paskirtą teismo posėdį Kauno apylinkės teismo 235 salėje civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas buvo ieškovas. Teismo posėdžių salėje jo laukė Kauno apskrities VPK Karmėlavos policijos nuovados policijos pareigūnai R.S. ir A.G. Šie asmenys pareiškėjui neprisistatė. Salėje tuo metu buvo ir teismo posėdžių sekretorė, taip pat atsakovė civilinėje byloje bei jos sutuoktinis. Pareigūnas R.S. pareiškėjui pranešė, kad po teismo posėdžio nori su juo pabendrauti. Pareiškėjas sutiko ir pradėjo rengtis posėdžiui civilinėje byloje. 9 valandą į teismo posėdžių salę atėjusiai teisėjai pareigūnas R.S. visų buvusių asmenų akivaizdoje pareiškė, kad turi surašyti pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisėja sutiko su prašymu ir išėjo iš teismo posėdžių salės. Policijos pareigūnams pareiškėjas pasakė, kad jie žemina jo garbę ir orumą atsakovės ir kitų asmenų akivaizdoje, trukdo jam ruoštis teismo posėdžiui, viešai kenkia jo reputacijai. Teisėjai grįžus į teismo salę, pareiškėjas jai pareiškė nušalinimą. Todėl teisėja vėl išėjo iš teismo posėdžių salės nušalinimo klausimui išspręsti. Svarstant pareikštą nušalinimą, policijos pareigūnas R.S. teismo pastato antrojo aukšto koridoriuje prie 235 salės, girdint ir matant atsakovei, jos sutuoktiniui, teisme dirbantiems kitiems asmenims, praeinantiems kitiems teisėjams, advokatams, apie 10 val. pareiškėjui įteikė 2016-10-11 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16. Pareiškėjas pabrėžė, kad policijos pareigūnai sąmoningai siekė bei norėjo apie pareiškėją paskleisti žeminančius jo garbę ir orumą žinias, taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis. Šie policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas užduotis, nesivadovavo jų tarnybinę veiklą reglamentuojančiomis instrukcijomis bei teisės aktais ir tuo juos grubiai pažeidė. Tai privertė pareiškėją jaustis ilgą laiką pažemintu ir beteisiu, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kenčia baimę būti nubaustu už sąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis civilinėse ir kitose bylose.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno AVPK pareigūnas D.T. dar 2015-12-31 apie 19 val. 50 min. buvo atvykęs į pareiškėjo namus surašyti ir įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl tariamo to paties administracinio teisės pažeidimo Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje 2015-03-05, bet pareiškėjui pareikalavus prisistatyti ir parodyti pažymėjimą, iš laiptinės pabėgo. Karmėlavos PN policijos pareigūnai A.G. ir R.S. civilinės bylos nagrinėjimo metu, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16, vykdė neteisėtus veiksmus - žemino pareiškėjo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, darė neteisėtą poveikį teismui, siekdami turėti įtakos civilinės bylos eigai ir baigčiai. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ši žala atsirado dėl būtinumo reikalauti civilinės bylos Nr. 2-21835-713/2016 2016-10-11 teismo posėdžio garso įrašo, taip pat jo darymo išlaidomis. Neturtinė žala pasireiškė pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimu bei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu Kauno apylinkės teisme, suformuota neigiama nuomone, paviešinimu, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat pabrėžė, kad nepagrįstais ir neteisėtais Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmais, atliktais Panevėžio miesto apylinkės teisme, pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala pasireiškė pareiškėjo patirtomis procesinių dokumentų rengimo bei jų siuntimo išlaidomis dėl neteisėto pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2930-830/2016. Padaryta neturtinė žala pasireiškė garbės ir orumo pažeminimu bei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu Panevėžio miesto apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme, šiems teismams apie pareiškėją suformuota neigiama nuomone, paviešinimu, jog pareiškėjas įtariamas administracinio teisės pažeidimo padarymu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (t.1, b.l. 100-101) atsakovas nurodė, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų Kauno apylinkės teisme teisėtumo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-270 pagrindu policijos pareigūnams nebuvo skirtos jokios tarnybinės nuobaudos, kadangi nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai. Atsakovas pabrėžė, kad Kauno apylinkės teisme civilinė byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, teisėja leido policijos pareigūnams atlikti savo funkcijas dar prieš teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų dokumentų duomenys, taip pat TIS Liteko esantys kitų bylų procesinių sprendimų duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 11 d. 9 val. buvo paskirtas posėdis civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016. Iš 2016 m. spalio 11 d. šioje civilinėje byloje priimtos nutarties turinio matyti, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja paminėtoje civilinėje byloje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo V. J. nušalinimą, pareikštą bylą nagrinėjusiai teisėjai V.L.. Nutartyje konstatuota, kad prieš prasidedant parengiamajam teismo posėdžiui atvykusiems policijos pareigūnams teisėja leido ieškovui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja paminėtoje nutartyje jokių prieštaraujančių teisės aktams bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų nenustatė (t.1, b.l. 94-95). Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat konstatavo, kad teisėja jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Kauno apygardos teismo pirmininkas rašte (t.1, b.l. 98-99) taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytoje situacijoje jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nenustatyta, nes jie tinkamai vykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvados (t.1, b.l. 158-164) duomenys patvirtina aplinkybę, kad policijos pareigūnų R.S. ir A.G. veiksmuose, kai pareiškėjui buvo įteikiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir šaukimas (t.1, b.l. 169), jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nutarimų (t.1, b.l. 152, 172, 173-174, 180, t.3, b.l. 169) duomenys duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjas nesistengia geranoriškai bendrauti su policijos pareigūnais ir taip apsunkina galimybę jam operatyviai įteikti procesinius dokumentus ar šaukimus. Panevėžio miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-2930-830/2016 (TIS Liteko) procesinių dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2016-10-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Protokole pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme, baudžiamosios bylos Nr. 1-23-749/2016 nagrinėjimo viešame teismo posėdyje metu, girdint posėdžio dalyviams, išvadino savo pareigas einantį valstybės tarnautoją Kauno apskrities VPK pareigūną įžeidžiančiais žodžiais „kolonistu, organizuotos grupės nariu“. 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu (t.4, b.l. 33) ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 7 p.. Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo motyvas – V.J. nėra galimybės operatyviai įteikti šaukimus. Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs (Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-61-738/2017 duomenys – TIS Liteko).
Administracinių teisės pažeidimo kodekso (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) 259 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 260² straipsnyje numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas administracinio teisės pažeidimo byloje. Jame formuluojamas kaltinimas asmeniui tam tikro administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinos, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, taip pat jiems bandant įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 str.. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 str., yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).
Kaip jau buvo paminėta, vienas iš būtinųjų atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai - t.y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pagrinde sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, atliktais Kauno apylinkės teisme, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi Civilinio kodekso 2.24 str., 6.250 str., 6.271 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str., 5 str., 21 str. 1 d., 22 str. reikalavimų.
Teismui pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad įsiteisėjusiu institucijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 250 str. 1 d. 7 p. buvo nutraukta pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK 2016-11-24 nutarimo turinio, toks sprendimas priimtas pagrinde dėl to, jog institucijos atstovai ilgą laiką negalėjo pareiškėjui įteikti šaukimų ir todėl pasibaigė ATPK 35 str. numatyti terminai, per kuriuos galima paskirti administracinę nuobaudą. Tai nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad policijos pareigūnais pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Be to, aukščiau paminėti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad pats pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės (vengė imti šaukimus, pasirašyti procesinius dokumentus ir t.t.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-20 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2930-830/2016 (t.2, b.l. 67-68), taip pat nenustatyti jokie neteisėti atsakovo pareigūnų veiksmai, kurie būtų pagrindas svarstyti žalos atsiradimo ir priteisimo klausimą. Šia nutartimi buvo konstatuoti tik administracinio teisės pažeidimo protokolo tam tikri trūkumai (be to, pareiškėjas savo noru anksčiau atsisakė susipažinti su šiuo dokumentu ir jį pasirašyti).
Taigi, įvertinęs administracinės bylos duomenų visumą, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareigūnai šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydami pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes vien ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog < ... jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015). Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl pripažintina, jog Kauno apskrities VPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal teisės normas buvo įpareigoti veikti - t.y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK atsakomybė nekyla, tad prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas nedetalizavo neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, galimai atliktų Panevėžio apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme (neįvardijo laiko, konkrečių veiksmų, konkrečių asmenų ir pan.). Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog buvo pažeistos jo teisės šiuose teismo institucijose. Teismui pateikti duomenys (t.2., b.l. 67-70), TIS Liteko duomenys) patvirtina priešingas aplinkybes – Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjami pareiškėjo atžvilgiu pateikti kaltinimai, taip pat buvo pradėta ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl prieštaraujančio teisės aktams pareiškėjo elgesio teisme. Dėl to ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Kituose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (kurie nebuvo paminėti šiame teismo sprendime) taip pat nėra reikšmingų duomenų ginčo išsprendimui. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.