Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.41-43) suinteresuoti asmenys J. L. ir J. L. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė nutartį, nors į bylą buvo pateiktas J. L. ir J. L. atstovės advokatės Onos Vitartienės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje, kuri buvo paskirta anksčiau nei ši byla (b.l.17). Prie prašymo buvo pridėti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, tuo pažeisdamas CPK 156 str. 1 d., ir suvaržydamas teisę į gynybą;

2) Prienų rajono apylinkės teismas 2010-01-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-250-273/2010 nustatė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė A. K. 2009-11-23 vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/01838 surašė įpareigojimą, kuriuo įpareigojo A. L., V. J. L., J. L., J. L. perduoti A. B. mažametę E. L. 2009-11-27 9 val. Iš UAB „Bijusta" registruotų siuntų įteikimo pranešimo matyti, jog įpareigojimas Lukoševičiams įteiktas nebuvo. Pranešime, siųstame Lukoševičiams, nurodyta, kad „pagal visus požymius durys užkabintos iš vidaus, neįsileido". Tačiau teisminio nagrinėjimo metu jokių neginčijamų įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikta. Taip pat nėra duomenų, kad antstolės įpareigojimą L. ir L. gavo. Priešingai – jie patvirtino, jog nurodyto įpareigojimo negavo. Todėl teismas, skirdamas 400 Lt baudas, nepagrįstai nurodė, jog L. pakartotinus pranešimus priimti atsisakė. Toks teismo motyvas prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, neatitinka tikrovės;

3) skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog antstolė 2009-12-02 dienraštyje „Naujasis Gėlupis" išspausdino įpareigojimą A. L., V. J. L., J. L., J. L. iki 2009-12-09 perduoti mažametę E. L. išieškotojai A. B.. Tačiau teismas nenagrinėjo ir nevertino paties įpareigojimo turinio, aplinkybės, ar toks įpareigojimas yra realiai įvykdomas. Akivaizdu, kad šiame antstolės reikalavime nenurodyta, kokiu būdu, kam ir kur mažametis vaikas turi būti perduotas, toks įpareigojimas prieštarauja CPK 764 str., Sprendimų vykdymo instrukcijai (LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymas Nr. 1R-352). Vaikas nėra daiktas ir negali būti perduotas, neįvertinus tokio veiksmo pasekmių. Mergaitė L. namuose pragyveno beveik visą savo gyvenimą - nuo 4 mėnesių amžiaus iki beveik pusantrų metų, vadina L. tėvais, jų vaikus - broliais ir seserimis. Vaikui įtariama epilepsija, nes jos mama, tėvas, senelis sirgo epilepsija. Esant tokiai situacijai, bet koks stresas gali išprovokuoti mažamečiam vaikui rimtus sveikatos sutrikimus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. nustato, kad imantis bet kokių veiksmų, liečiančių vaiką, svarbiausia vaiko interesai. L. ne vieną kartą kreipėsi ir prašė, kad būtų atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, ar mažamečio vaiko perkėlimas iš šeimos, kurioje jis auga nuo 4 mėnesių iki pusantrų metų, į šeimą, kurios jis nežino, nepakenks vaiko sveikatai ir tolimesniam jo vystymuisi. Tačiau nei viena institucija tokios ekspertizės neskyrė, antstolė net neprašė Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos sudaryti vaiko perkėlimo plano, pakviesti psichologą, gauti atitinkamų specialistų išvadą. Tuo tarpu tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą pabrėžė, kad būtina vertinti parengiamojo konsultavimo svarbą, kad vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą reikalauja pasiruošimo, aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes priešingu atveju gali būti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir tolimesniam vystymuisi. Jeigu E. L. būtų prievarta paimta iš L. šeimos, ji būtų patyrusi tokius pačius išgyvenimus ir stresą, kaip paėmus vaiką iš biologinės šeimos. Teismas, skirdamas L. baudas, šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, nors tai yra esminiai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, CPK 764 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimai;

4) teismas, skirdamas baudas, visiškai nenagrinėjo aplinkybės, jog antstolė A. K. nei L., nei L. nėra pateikusi jokio procesinio dokumento, nustatyto Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. (Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymas Nr. 1R-352). Vadovaujantis CPK 771 str. 3 d., jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles. 2009-04-10 antstolės pateiktas įpareigojimas, kaip procesinis vykdymo dokumentas, nenumatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. 2009-11-26 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas privalėjo būti pateiktas teismui dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. Tokiu būdu antstolė pažeidė CPK 771 str. 3 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p.;

5) Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartis negali būti vykdoma, kadangi pagal ją A. B. skirta mažametės laikinąja globėja. Vadovaujantis CK 3.255 str. 1 d. 3 p., laikinoji globa pasibaigia, kai yra nustatoma nuolatinė globa. Šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismo 2009-07-02 ir Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutartimis nustatyta nuolatinė globa. Vadinasi, pagrindo vykdyti antstolės nurodytą nutartį nebeliko;

6) LAT 2010-01-15 nutartimi byloje Nr. 3P-48/2010 priėmė suinteresuotų asmenų J. L., A. L., V. J. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl nuolatinės globos mažamečiam vaikui nustatymo, nuolatinės globėjos skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo peržiūrėjimo; LAT šia nutartimi taip pat sustabdė Kauno apygardos teismo 2009-12-09 nutarties vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.