- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2FB-29633-235/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- G. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir A. M. pareikimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys V. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“, 383-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Sudervė“, AB „Swedbank“, M. B., suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas‘, AB „Ergo Insurance“, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas, UAB „Nord profil“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Divingas“, I. L. ir antstolis Dalius Traigys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. M. ir A. M. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, jog santuoka sudaryta 2003 m. birželio mėn. ir augina nepilnametį sūnų. Nurodė, kad 2007 metais pareiškėjai paėmė iš AB SEB Vilniaus banko 103 000 Eur dydžio būsto kreditą ir įsigijo nuosavą būstą. Po 2009 metų A. M. su partneriu priklausiusį verslą sužlugdė krizė, dėl ko pareiškėjas, tuo metu būdamas pagrindinis šeimos išlaikytojas, neteko savo pagrindinių pajamų. Pareiškėjų teigimu, jie nebeturi galimybių vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, mokėti komunalinius mokesčius. Šiuo metu pareiškėjai dirba, tačiau gauna mažas pajamas (400 Eur), kurių neužtenka šeimai išlaikyti ir turimiems įsipareigojimams vykdyti, nes nurašius antstolių įsiskolinimus lieka 210 Eur. Nurodė, kad gyvena įsigytame būste, dėl kurio ėmė būsto kreditą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai prašė teismo iškelti bankroto bylą A. M. ir G. M. atžvilgiu
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos A. M. ir G. M. iškėlimo ir nurodė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjų nemokumo, be to pareiškėjai nenurodė, kokių veiksmų jie ėmėsi siekiant pagerinti jų finansinę padėtį.
Suinteresuotas asmuo 383‑oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Sudervėlė“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai bendrijai yra žinomi kaip daugiamečiai skolininkai. Nurodė, kad bendrijai neįtikėtina kaip pareiškėjai gauna tokias mažas pajamas, pažymėjo, kad dirbdami darbus už minimalią algą savo pajamas galėtų padidinti virš 700 Eur. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjai nesuinteresuoti gauti didesnes pajamas arba jas slepia. Suinteresuotas asmuo nesutiko, kad teismas iškeltų pareiškėjams bankroto bylą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai nemokėjo jokių susidariusių įsiskolinimų, nesiekė susitarti su kreditoriumi AB SEB bankas, nebendradarbiavo su antstoliu ir skundė antstolio veiksmus. Antstolio manymu pareiškėjų veiksmai įrodo aktyvius veiksmus bandant elgtis nesąžiningai ir kuo ilgiau vilkinti įkeisto turto realizavimą, išieškojimą iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų, taip užkertant kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti jo kreditorinius reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai nenurodė visų kreditorių, neatskleidžia savo gaunamų pajamų ir nedetalizuoja savo sandorių, kuriuos atliko prieš 3 metus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai yra nurodę, kad jų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra 182 460 Eur. Skolą sudaro skoliniai įsipareigojimai: V. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“, 383-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai „Sudervė“, AB „Swedbank“, M. B., suinteresuotam asmiui UAB „Ūkio banko lizingas‘, AB „Ergo Insurance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas, UAB „Nord profil“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Divingas“, I. L. ir antstoliui Daliui T. A. į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nedetalizuota, kokie „kitokie veiksmai“ (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme) gali būti pripažinti nesąžiningais. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dėl tokių veiksmų turi būti sprendžiama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat atsižvelgiant į FABĮ tikslus (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis) bei taikant restituciją (Civilinio kodekso 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina sprendžiant ir dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas sąžiningumo sampratą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Pažymėtina, kad nesąžiningu asmuo laikytinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan.), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
Nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje teisme buvo gautas antstolio Daliaus Traigio prašymas įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniui ir nurodyta, kad pareiškėjai į bylą neįtraukė visų kreditorių ir jų neinformavo apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas 2016 m. rusėjo 28 d. įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis apie kitus antstolio nurodytus kreditorius: AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, UAB „Divinga“, UAB „Gierilis“ ir UAB „Proksas“. Teismas pažymi, kad pareiškėjai teismui nėra pateikę duomenų apie minėtus kreditorius, teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat aiškiai nedetalizavo apie į pareiškimą neįtrauktus kreditorius ir susidariusias skolas, negalėjo atsakyti ar juos informavo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Teismui posėdžio metu pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, pareiškėjas nurodė, kad į bylą yra pateiti visi įrodymai ir nurodyti visi jam žinomi kreditoriai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų pajamos (jų teigimu) yra apie 400 Eur per mėnesį, atskaičius antstolių išieškojimą lieka 210 Eur. Tai reiškia, kad kiekvieno pareiškėjo atskirai gaunama pajamų suma yra mažesnė negu 1 MMA. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti). Priešingai, didžiąją nagrinėjamo trejų metų laikotarpio dalį pareiškėjus „tenkinosi“ mažomis pajamomis. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai ne tik nedėjo (neįrodė) pastangų gauti pajamų, kurios viršytų bent 1 MMA, tačiau netgi mažino savo turtinę padėtį nesiekdami bendradarbiauti su pagrindiniu kreditoriumi AB „SEB“ bankas ir antstoliu, taip didindami vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių ir motyvų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjų veiksmai – savo pajamų nedidinimas, vykdymo išlaidų didinimas, nenurodymas visų turimų kreditorių vertintini kaip nesąžiningi kreditorių atžvilgiu.
Šiame kontekste teismas taip pat pažymėti, kad yra ir akivaizdus pareiškėjo argumentų prieštaringumas, kai, viena vertus, deklaruojamas (tik) 400 Eur pajamų dydis, kita vertus, nurodoma, kad pareiškėjas iš šių lėšų ne tik pragyvena, bet ir toliau planuoja vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus (40-42 metų), nors byloje nėra jokių duomenų apie jų išsilavinimą, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai turi vadovavimo įmonėms patirties – kaip pats pareiškėjas pripažįsta, kad buvo ne vienos įmonės vadovas. Teismas pastebi, kad būdami tokio amžiaus ir turėdami nurodytos patirties pareiškėjai galėtų dirbti tokius darbus, iš kurių gaunamos pajamos būtų bent 1MMA dydžio.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas netenkintinas, bankroto bylą atsisakytina iškelti (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nustatęs pakankamus pagrindus pareiškimui netenkinti, teismas dėl kitų pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų argumentų bei prašymų nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.
Viena vertus, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, nesutikusių su pateiktu pareiškimu, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, suinteresuoti asmenys, kurie nesutiko su pateiktu pareiškimu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos dalyvaujantiems byloje asmenims nepriteistinos. Atmetant pareiškimą, valstybei iš pareiškėjo priteistina 29,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Šia prasme teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kai išnagrinėjus tokio pobūdžio civilinę bylą, sprendžiama dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65-969/2015; kt.).
V. F. asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,74 Eur (dvidešimt devynių eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.