Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-19 · Administracinė byla Nr. eI-5108-596/2017

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
eI-5108-596/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02999-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
V. R., A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei, „Freshtravel“
Administracinė byla Nr. eI-5108-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02999-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.1; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. R. ir A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), priteisti: 1) 770,19 Eur turtinę žalą; 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) su procesu susijusias išlaidas.

Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, kuris organizavo turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Į UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo išvykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grąžinti. 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“.

Nurodė, kad pareiškėjas V. R. iš grupinio apsipirkimo internetinės svetainės „Grupinis.lt“ įsigijo UAB „Freshtravel“ organizuojamą kelionę į Fuerteventūrą. Į kelionę kartu turėjo vykti ir pareiškėjas A. Č. Pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 6 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004317 dėl kelionės į Ispaniją, Fuerteventurą (toliau – ir Sutartis). Sutartyje kelionės išvykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 29 d. Sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu, nurodant, kad Sutartis galioja be parašų. Už kelionę buvo sumokėta 2 798 Lt (810,36 Eur) suma į Cherry Media LT, UAB (valdančios „Grupinis.lt“ interneto svetainę) sąskaitą. Cherry Media LT, UAB platino UAB „Freshtravel“ organizuojamas keliones internetu per grupinio apsipirkimo interneto svetainę „Grupinis.lt“, t. y. veikė kaip tarpininkas. Tačiau kelionė neįvyko, UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai 2014 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjas V. R. pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę. 2015 m. rugsėjo 17 d. pagal Turizmo departamento nurodymą V. R. buvo grąžinta 40,17 Eur, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos. Pareiškėjams negrąžinta suma yra 770,19 Eur.

Mano, kad draudimo kompanijos pareiškėjams kompensuota 40,17 Eur suma, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos dalis, neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) numatytos kompensuojamos sumos. Aplinkybė, kad turistams, kurie neišvyko į kelionę (taip pat ir pareiškėjams), buvo grąžinta tik 4,96 proc. už kelionę sumokėtos sumos, patvirtina, jog draudimo sumos, kuria buvo apdrausta UAB „Freshtravel“ veikla, neužteko visiškai įgyvendinti Direktyvoje keliamus reikalavimus. Laikė, kad draudimo sumos nepakako dėl to, jog Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas užtikrinti prievoles ne mažesne kaip 7 proc. kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų suma, yra nepakankamas ir neatitinka Direktyvos nuostatų. Pareiškėjų teigimu, priimdama Turizmo įstatymą ir nustatydama tokią mažą reikalavimų užtikrinimų sumą, Lietuvos valstybė pažeidė Direktyvos nuostatas. Dėl tokių Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjai patyrė nuostolius, nes, užuot pagal Direktyvą privalomos kompensuoti visos sumokėtos sumos, jiems buvo kompensuota tik 4,96 proc.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis ir ją aiškinančiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais, pareiškėjams turėjo būti kompensuota visa jų sumokėta suma, tačiau dėl Direktyvai prieštaraujančių Turizmo įstatymų nuostatų buvo kompensuota tik maža jos dalis. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad Turizmo įstatymas neatitiko Direktyvos tikslų – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, todėl atsakomybę už netinkamai perkeltą Direktyvą turi prisiimti Lietuvos valstybė. Darė išvadą, kad pareiškėjai dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo patyrė 770,19 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl nepakankamos draudimo apsaugos, numatytos Turizmo įstatyme. Jei Direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisės aktus būtų perkeltos tinkamai, pareiškėjams minėta žala nebūtų atsiradusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai laikosi nuoseklios praktikos, jog nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Teismai yra konstatavę, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.