Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-02-14 · Administracinė byla Nr. eA-1058-822/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
eA-1058-822/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02999-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Rytis Krasauskas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Pareiškėjas
V. R., A. Č.
Trečiasis asmuo
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė, „Freshtravel“
Advokatai
Rokas Jonauskas
Administracinė byla Nr. eA-1058-822/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02999-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“), dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai V. R. ir A. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteisti 770,19 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad V. R. 2014 m. lapkričio 6 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004317 (toliau – ir Sutartis) dėl pareiškėjų kelionės į Ispaniją, Fuertoventurą 2014 m. lapkričio 29 d. Sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu, nurodant, kad ji galioja be parašų. Už kelionę sumokėta 2 798 Lt (810,36 Eur), tačiau kelionė neįvyko, nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ tapo nemoki. V. R. pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę, tačiau 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo grąžinta tik 10,17 Eur suma. Pareiškėjų teigimu, jiems išmokėta kompensacijos suma neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) nustatytos kompensuojamos sumos. Pareiškėjai pažymėjo, kad UAB „Freshtravel“ veiklos draudimo suma buvo bent kelis kartus mažesnė, nei dėl šios bendrovės nemokumo turistų patirtų nuostolių suma, o taip nutiko dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto reguliavimo, kuris neatitinka Direktyvos nuostatų, t. y. juo nustatyta reikalavimo užtikrinimo suma yra per maža. Dėl tokių Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjai patyrė nuostolių, todėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ esant nemokiam, būtent Lietuvos valstybė privalo pareiškėjams kompensuoti visą jų už neįvykusią kelionę sumokėtą sumą. Pareiškėjai neturi naudotis jokiais kitais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytais savo teisių gynimo būdais, nes tai neatitinka Direktyvos nuostatų. Pasak pareiškėjų, nagrinėjamu atveju yra visos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytos sąlygos: 1) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; 2) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; 3) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.