Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. A., jo atstovui advokatui R. P., gynėjams advokatams L. D., A. S., R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

I. E. P., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas : 1) 2006-06-29 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d. (3 veikos), 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., 63 str. – 3 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2008-05-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), 180 str. 1 ir 2 d. d., 63, 64 str. str. – 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2009-02-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – 1 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2010-07-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 2 m,. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2011-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., 64 str. – 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2012-08-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 286 str. – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 7) 2013-07-25 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 64 str. – 3 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2014-05-27 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. (3 veikos), 182 str. 1 d., 284 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. – 5 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 9) 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., 63 str. – 6 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 10) 2018-02-01 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, 11) 2018-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., 63 str., 64¹ str. – 1 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 12) 2018-03-12 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 13) 2018-03-20 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2018-08-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2015-04-17, 2018-02-01, 2018-03-05, 2018-03-12 ir 2018-03-20 nuosprendžiai subendrinti ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. 6 mėn. 15 d. terminuoto laisvės atėmimo (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.

II. M. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas : 1) 2006-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (2 veikos), 63 str. – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 2) 2008-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 veikos), 63 str. – 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2009-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 4 d., 63 str. – 3 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2012-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2012-12-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 ir 2 d. d., 180 str. 1 d., 63 str. – 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2013-01-04 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2013-02-07 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. – 2 m. 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2013-02-18 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 ir 2 d. d., 302 str. 1 d., 63 str. – 5 m. terminuoto laisvės atėmimo, 9) 2013-08-22 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 ir 2 d. d., 63 str. – 6 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 10) 2014-02-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 64 str. – 3 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 11) 2014-03-04 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. – 10 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 12) 2014-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. – 4 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 13) 2015-07-16 Šiaulių apygardos teismo, iš dalies pakeista 2016-12-02 Lietuvos Apeliacinio teismo, pagal BK 129 str. 1 d., 63 str. – 15 m. terminuoto laisvės atėmimo, 14) 2017-03-31 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 64 str. – 11 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 15) 2018-12-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. – 12 m. terminuoto laisvės atėmimo (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

III. K. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas : 1) 2009-02-26 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2009-04-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 178 str. 4 d. (4 veikos), 63 str. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2010-04-01 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2011-03-21 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. – 1 m. 10 mėn. 20 d. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2012-08-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 178 str. 4 d., 63 str. – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2013-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (2 veikos), 63 str., 64 str. – 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2016-03-25 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (3 veikos), 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str., 64¹ str. – 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 9) 2016-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 63 str. – 4 m. terminuoto laisvės atėmimo (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

9. Liudytojas J. Š., prieš kurį byla buvo nutraukta BPK 212 str. 1 p. tvarka (2 t., b. l. 26-27), patvirtino, jog atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, 1-ame būryje, gyveno 105-ame kambaryje. Nusikaltimo įvykio dieną buvo užėjęs į nukentėjusio kambarį, ten jį matė sveiką, kaltinamųjų tame kambaryje nebuvo. Sekančią dieną nukentėjusį matė jau su sugipsuota koja, jis jo nemušė, nukentėjusysis buvo sumuštas už tai, kad iš kitų nuteistųjų vogė.

13. 2017-12-22, 13.10 val. Kybartų pataisos namų sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 11/1-299 konstatuota, jog pas nukentėjusįjį E. A. stebimas abiejų antakių sumušimas, dešinės akies viršutinio voko besiformuojanti hematoma, nosies, viršutinės lūpos, smakro, abiejų šlaunų sumušimai, kairės kojos šlaunyje dar ir nubrozdinimas. Kairės kojos blauzdos viduriniame trečdalyje atsiranda tinimas. Stebima sumušimai dešiniame petyje iš nugaros pusės, taip pat nubrozdinimai juosmens kairėje pusėje bei kairiame petyje iš nugaros pusės. Apžiūros metu nukentėjusysis E. A. pareiškė, kad jį sumušė kiti nuteistieji (1 t., b. l. 16).

14. 2018-01-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 10/2018(09) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam E. A. konstatuota galvos smegenų trauma, kraujosruvos galvoje, veide, krūtinės ląstoje, juosmenyje, nubrozdinimai kairės šlaunies, juosmens ir kairio peties srityse, kairės pusės IX, XI šonkaulių ir kairio šeivikaulio lūžimai. Kūno sužalojimai buvo padaryti 2017-12-22 kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir metalinis strypas. Mažai tikėtina, jog konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjęs galėjo pasidaryti pats. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių ir šeivikaulio lūžimų nukentėjusio asmens sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų, sužalojimai gyvybei nėra pavojingi (1 t., b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

15. Dėl kaltinamųjų E. P., M. K. ir K. S. parodymų. Kaltinamieji per visą jų baudžiamojo persekiojimo procesą nuosekliai neigė dalyvavę nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, t. y. mušę ir sužaloję nukentėjusįjį, aplamai buvę nusikaltimo įvykio vietoje jo metu. Kaltinamųjų pareiškimams alibi byloje nėra, kaip ir nėra jokių kitų duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų kaltinamųjų versijas. Kaltinamieji yra tiesiogiai ir labiausiai suinteresuoti bylos proceso rezultatu, kiekvienas turi pakankamai baudžiamojo proceso patirties, aktyviai naudojosi savo teise gintis, nei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar prokuroru, nei su teismu tam, kad atskleisti tiesą byloje, visiškai nebendradarbiavo. Teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo kaltinamųjų pareiškimus vertinti sąžiningais, nuoširdžiais ir patikimais, o kadangi, teismo vertinimu, jie yra visiškai ir patikimai paneigti pakankamos apimties visuma kitų žemiau analizuojamų įrodymais pripažįstamų bylos duomenų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, jie, kaltinamųjų parodymai, teismo vertinami neatitinkančia tiesos jų kiekvieno gynybine nuo pareikštų kaltinimų pozicija, todėl tiek, kiek jie prieštarauja teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (punktas 1), yra atmetami.

16. Dėl nukentėjusiojo E. A. ir tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo J. V. parodymų. Šių asmenų parodymai nagrinėjamo byloje kaltinimo apimtyje (dėl kaltinamųjų E. P., M. K. ir K. S. nusikalstamais pripažįstamų veiksmų nukentėjusio atžvilgiu faktų) buvo išsamūs, - kiek tai leido nusikaltimo pobūdis (skausmingas fizinis smurtas), įvykio dinamika (daugybė smūgių) ir kt. situacijos specifiškumas, visiškai nuoseklūs (tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas visose be išimties apklausose, o nukentėjusysis dar ir akistatose su kaltinamaisiais, taip pat ir teisme vienodai patvirtino, kad nukentėjusį mušė kiekvienas iš kaltinamųjų, kad kaltinamieji E. P. ir M. K. spardė, o K. S. smūgiavo metalinio gantelio strypu). Nors nukentėjusysis ir liudytojas po daugiau nei po metų po nusikaltimo įvykio vykusio bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo prisiminti ir nenurodė, į kurias kūno vietas ir po kiek smūgių kiekvienas iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiam, tai nemenkina šių asmenų anksčiau, po nusikaltimo įvykio praėjus kur kas mažiau laiko, byloje duotų parodymų įrodomosios reikšmės, neduoda pagrindo abejoti jų patikimumu ir teisingumu. Šių asmenų parodymų patikimumo laipsnis teismo vertinamas itin aukštu dar ir dėl aplinkybių, kokiomis šie parodymai buvo teikiami : parodymų davimo metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas buvo tų pačių pataisos namų kaip ir kaltinamieji nuteistieji, situacijos iš esmės nekeičia ir vėlesnis nukentėjusiojo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į kt. pataisos įstaigą, šie nebe pirmą kartą terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys puikiai žinojo nuteistųjų subkultūros požiūrį į įskundimą ir parodymų kt. nuteistųjų atžvilgiu davimą, bendradarbiavimą su pareigūnais, bei aiškiai suvokė susidorojimo dėl to su jais grėsmės realumą. Nagrinėjamu aspektu yra reikšminga ir aplinkybės, kurias pripažįsta ir patys kaltinamieji, jog nei nukentėjusysis, nei liudytojas nebuvo anksčiau niekaip nuo kaltinamųjų nukentėję, neturėjo jiems kokių tai piktumų, kerštavimo paskatų ar pan., todėl byloje nesama, net ir netiesioginių duomenų, kurie galėtų rodyti nukentėjusio ir liudytojo galimą suinteresuotumą, motyvaciją konkrečius kaltinamuosius nekaltai apkaltinti nagrinėjamo nusikaltimo padarymu. Kita vertus, nėra duomenų, kurie galėtų rodyti bent kiek artimesnį asmeninio pobūdžio tarpusavio ryšį tarp šių asmenų (nukentėjusio ir liudytojo), kaip hipotetiškai galimą pagrindą liudytojo įmanomai motyvacijai byloje patvirtinti būtent nukentėjusiojo, o ne kitų asmenų parodymus. Todėl liudytojo J. V., kaip neutralaus abiem konflikto pusėms asmens, pašalinio įvykio stebėtojo, parodymai vertinti kaip objektyvūs duomenys. Be to, nukentėjusiojo parodymus kaip teisingus byloje patvirtina ne tik aptartas tiesioginio nusikaltimo įvykio liudininko J. V. liudijimas, tačiau ir kiti objektyvaus pobūdžio aukščiau aprašyti bylos duomenys – nusikaltimo įvykio vietos schema, teismo medicinos specialisto išvada. Todėl apibendrindamas teismas konstatuoja, jog byloje nesama jos duomenimis galimo pagrįsti pagrindo nukentėjusio ir liudytojo J. V. parodymus vertinti bent kokia tai dalimi neteisingais, abejotinais, nepatikimais.

17. Dėl teismo medicinos specialisto išvados. Tai objektyvaus pobūdžio duomenų ir mokslinių žinių pagrindu padarytos išvados, nei jų pagrįstumas ir patikimumas, nei jas padariusio teismo medicinos eksperto nešališkumas ir kompetencija teismui abejonių nekelia, išvados pagrįstos išimtinai objektyviais duomenimis, patikimai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo J. V. parodymus dėl sužalojimų kilmės (kada, kuo jie buvo padaryti), jų mechanizmo, lokalizacijos, trauminių poveikių daugeto ir kt.

18. Dėl kitų duomenų vertinimo. Nešališkų nusikaltimo įvykiui ir jo dalyviams pareigūnų R. Ž. ir A. K. liudijimai atitinka nukentėjusiojo parodymus ir juos, kiek liudytojams objektyviai tapo žinoma su nusikaltimu susijusių aplinkybių, patvirtina, šių asmenų parodymai visiškai dera ir su nukentėjusiojo medicininės apžiūros rezultatais bei teismo medicinos specialisto išvadomis, todėl, teismo vertinimu, šių asmenų parodymai taip pat netiesiogiai patvirtina kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Liudytojų J. Š., R. K. ir M. K. parodymai, nors ir nepripažįstami patikimais dėl jiems anksčiau reikštų įtarimų taip pat dalyvavus ar prisidėjus prie nagrinėjamo nusikaltimo, tačiau ir be šito jie, teismo vertinimu, byloje nagrinėjamą kaltinimą labiau patvirtina, nei paneigia.

19. Visi aukščiau analizuoti, vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamųjų parodymų (punktas 15), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms ir teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamieji, kerštaudami dėl nuteistųjų subkultūrai prieštaraujančių nukentėjusio poelgių, t. y. asmeninių paskatų, tyčia smurtu užpuolė jiems neįtikusį nukentėjusįjį, jį bendrai kartu mušdami (E. P. ir M. K. - spardydami specialiai batais apsiautomis kojomis, o kaltinamasis K. S. – suduodamas smūgius metaliniu pilnaviduriu gantelio strypu), kiekvienas suduodami po nemažiau penkis smūgius (E. P. – į įvairias kūno vietas, M. K. – į veidą ir nugarą, K. S. – į pečius, kojas ir šonus), sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, padarė vidinius ir išorinius kūno sužalojimus (punktas 14) ir jais nesunkiai sutrikdė jo, nukentėjusiojo, sveikatą.

20. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą juos nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

21. Teismas sprendžia, kad visų veikusių bendrininkų grupe kaltinamųjų veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. byloje kvalifikuoti visiškai teisingai. Pirma, byloje teismas nustatė, jog visi be išimties kaltinamieji smurtu užpuolė nukentėjusįjį. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (atitinkamai spardydami kojomis į veidą, nugarą, kitas kūno vietas (E. P., M. K.) bei smūgiuodami metaliniu strypu į pečius, kojas, šonus (K. S.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jie visi ir kiekvienas turi atsakyti (BK 25 str. 2 d., 26 str. 1 d.) pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nesunkų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, kiekvieno iš kaltinamųjų nemažiau kaip po penkis, t. y. bendrai nemažiau 15 tyčinių smūgių kojomis į veidą, nugarą, kitas kūno vietas, metaliniu strypu į pečius, kojas, šonus, sukėlę nukentėjusiajam ilgai trukusį fizinį skausmą, vidinius ir išorinius kūno sužalojimus, trijų kaulų lūžimą, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 138 str. 1 d.) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo tyčiniu mušimu ir sužalojimu. Ketvirta, nukentėjusiojo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojų parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek kaltinamųjų paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveiku veidu ir sveikomis kojomis). Penkta, kaip teismo jau spręsta aukščiau, kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų paskatos buvo asmeninio pobūdžio, t. y. savo prigimtimi nebuvo chuliganiškos, kas atitiktų BK 138 str. 2 d. 8 p. požymius, jų veiksmais nukentėjusiojo sveikatai nebuvo sukelti BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį pagal savo pasekmes viešajai tvarkai ir visuomenės rimčiai, teismo vertinimu, dar nesiekė tokio laipsnio, kad būtų pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą tokiu mastu, kaip jis apibrėžtas BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

22. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų bendrai, kartu įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 138 str. 1 d.) dispozicijos lygmeniu, kadangi : a) nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo intensyvus ir stiprus (suduota ne mažiau 10 smūgių specialiai batais tam apsiautomis kojomis ir nemažiau 5 smūgiai metaliniu pilnaviduriu gantelio strypu, didelė dalis į veidą, kitas galvos vietas, sulaužyti vienu metu trys kaulai), b) stiprus mušimas metaliniu strypu kėlė realią grėsmę kur kas sunkesniems padariniams nukentėjusiojo sveikatai ir kaltinamieji tai puikiai suvokė, c) nukentėjusįjį vienu metu intensyviai ir daugybiniais smūgiais mušė trys asmenys, kas taip pat didino realią sunkių padarinių nukentėjusio sveikatai grėsmę, ką kaltinamieji taip pat suprato ir taip elgtis norėjo, d) tyčinis smurtinis nusikaltimas padarytas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų įkalinimo įstaigoje, kurios režimas pirmiausiai skirtas tokių asmenų pataisai, resocializacijai, tai taip pat akivaizdžiai padidinta kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pavojingumą visuomenei.

23. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veiksmų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.

24. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurias jų visų vertina neigiamai : kaltinamieji tyčia nusikalto pataisos namuose jau nebe pirmą kartą atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes, būdami recidyvistais, kaltinamasis E. P. teistas 13 kartų, tame tarpe už 9 tyčinius smurtinius nusikaltimus, kaltinamasis M. K. teistas 15 kartų, tame tarpe už 10 tyčinių smurtinių nusikaltimų, kaltinamasis K. S. teistas 9 kartus, tame tarpe ir už analogišką tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 138 str. 1 d.), už kurį dar net nebaigęs atlikti pataisos namuose bausmės vėl tyčia įvykdė analogišką nagrinėjamoje šioje byloje nusikaltimą, - tai visiškai susiformavę kriminalinės ir linkę į smurtinius nusikaltimus asmenybės, kas rodo didelį jų pavojingumą visuomenei. Pataisos namų, kur atlieka bausmes, visi kaltinamieji charakterizuojami itin neigiamai : kaltinamasis E. P. per nepilnus šešis bausmės atlikimo metus skatintas vos 1 kartą, o drausminėmis nuobaudomis baustas net 71 kartą, socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja (2 t., b. l. 196-199; 3 t., b. l. 1-2); kaltinamasis M. K. per nepilnus dvejus bausmės atlikimo metus neskatintas nė karto, drausminėmis nuobaudomis baustas net 57 kartus, socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja (3 t., b. l. 78-80, 81-82); kaltinamasis K. S. per kiek daugiau nei trejus bausmės atlikimo metus neskatintas nė karto, drausminėmis nuobaudomis baustas 26 kartus, socialinės reabilitacijos programose taip pat nedalyvauja (2 t., b. l. 148-149, 150). Aptartų kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančių duomenų skirtumai nėra dideli ir (ar) esminiai, todėl asmenybių pavojingumo aspektu individualizuojant bausmes kaltinamiesiems, jų pavojingumas teismo vertinamas apylygiu. Tačiau teismas, sutikdamas su prokuroro pozicija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamųjų E. P. ir K. S. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo didesnis nei M. K. ir apylygis tarpusavyje – pagal nukentėjusiojo ir tiesioginio nusikaltimo liudininko J. V. parodymus (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme) kaltinamasis E. P. iniciavo muštynes, joms pakalbino kitus kaltinamuosius ir sudavė daugiau nei kiti smūgių nukentėjusiajam, o savo ruožtu kaltinamasis K. S. nukentėjusio mušimui naudojo pavojingiausią ir skausmingiausią smurtą – mušė metaliniu strypu, todėl šiuo aspektu kaltinamieji E. P. ir K. S. baustini kiek griežčiau nei kaltinamasis M. K. (BK 54 str. 2 d. 6 p.).

25. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Kiekvieno iš kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis kvalifikuojama aplinkybės, jog : a) nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jie padarė veikdami iš anksto susitarusių su pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, b) jie visi naujai tyčia nusikalto būdami recidyvistais, t. y. turėdami neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d., 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 1 ir 13 p. p.). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nenustačius kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių, tačiau nustačius po dvi esmines sunkinančias aplinkybes, kartu konstatavus neigiamų visų kaltinamųjų asmenybių faktus (punktai 22-24), yra teisinga kaltinamiesiems paskirti viršijančių baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį (1 m. 7 mėn. 15 d.) dydžių terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 61 str. 1 – 3 d. d.) : kaltinamiesiems E. P. ir K. S. – po 2 metus, o kaltinamajam M. K. – 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, jiems taip pat negali būti taikomas ir 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“, kadangi byloje nagrinėjamą nusikaltimą jie įvykdė laisvės atėmimo vietoje, būdami ir tebesantys recidyvistais (įstatymo 8 str. 5 ir 8 p. p.). Paskiriamos už išnagrinėtą šioje byloje nusikalstamą veiką bausmės kiekvienam kaltinamajam subendrintinos su jų nebaigtomis šiuo metu atliekamomis bausmėmis : a) kaltinamajam E. P. – BK 63 str. 4 ir 9 d. d. tvarka su 2018-08-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta 6 m. 6 mėn. 15 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 8 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaityti pagal 2018-08-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartį atliktą bausmės dalį; b) kaltinamajam M. K. – BK 63 str. 4 ir 9 d. d. tvarka su 2018-12-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 12 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 13 m. 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaityti pagal 2018-12-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį; c) kaltinamajam K. S. – BK 64 str. 3 d. tvarka su 2016-09-08 Rokiškio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme (neatlikta jos dalimi), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, kurią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Didesnių nei pusės kaltinamųjų skiriamų/neatliktų bausmių dalių pridėjimą nulemia aukščiau teismo jau aptartos bausmių individualizavimo aplinkybės, nulėmę didesnio nei sankcijos vidurkis dydžio bausmių skyrimą (punktas 25).

26. Nė vienam iš kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo etape kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, tokias skirti iki įsiteisės nuosprendis poreikio taip pat nėra dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmių atlikimo įkalinimo įstaigose pagal ankstesnius teismų nuosprendžius. Daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra. Dėl civilinio ieškinio, - nukentėjęs nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos E. A. byloje kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur sumai (4 t., b. l. 79-81) dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos jam solidaraus atlyginimo (ieškinio dalis – reikalavimas Lietuvos Respublikos valstybei subsidiariai atlyginti neturtinę žalą, teismo buvo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtina tokioje baudžiamojoje byloje (BPK 109 str., 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 1 ir 2 p. p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamieji jiems pareikštų ieškinių nepripažino. Ieškovas kaip patirtą neturtinę žalą vertina stiprų ir ilgai trukusį fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, kurį epizodiškai jaučiantis dar ir šiuo metu, patirtą kančią dėl sulaužytų šonkaulių negalint be skausmo pasinaudoti tualetu, nusikosėti, nusičiaudėti ir pan., stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, baimę dėl tolimesnio susidorojimo grėsmės, patirtus nepatogumus dėl apribotos judėjimo galimybės sugipsavus koją, dėl perkėlimo į kitus pataisos namus (plačiau aprašant nukentėjusiojo parodymus – punktas 5). Teismas pripažįsta, jog bylos duomenys patikimai patvirtina, jog nukentėjusysis dėl nusikaltimo išties patyrė neturtinės žalos, todėl sprendžia, jog jis turi galiojančią reikalavimo teisę į civiliniais atsakovais patrauktus kaltinamuosius, kaip solidarius bendraskolius pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.279 str. 1 d., 6.283 sr. 1 d., taip pat 6.282 str. 3 d. įtvirtintą deliktinės civilinės atsakomybės reguliavimą, taigi ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtai. Pagal apibendrintą ir sektiną šalies kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktiką už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-01, dėl BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo priteistos neturtinės žalos sumos svyravo nuo 1000 Eur iki 1500 Eur (veika padaryta sutaptyje su BK 284 str.) (kasacinės bylos Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.). Teismas sprendžia, jog pagrindo nukrypti nuo nurodytos praktikos iš esmės nėra, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kad nukentėjęs patyrė ir dar kurį laiką kentė didelį skausmą dėl sulaužytų trijų kaulų (ypač šonkaulių), nukentėjusiajam priteistina maksimalaus pagal aptartą praktiką neturtinės žalos dydžio suma, t. y. 1500 Eur, ieškinį patenkinant dalinai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dviems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Skiriamą bausmę subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. d. tvarka, bausmes iš dalies sudedant, su 2018-08-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta 6 m. 6 mėn. 15 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme ir paskirti E. P. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaityti pagal 2018-08-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartį atliktą bausmės dalį.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. P. neskirti.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Skiriamą bausmę subendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. d. tvarka, bausmes iš dalies sudedant, su 2018-12-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 12 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – 13 (trylika) metų 5 (penkis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaityti pagal 2018-12-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. neskirti.

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Skiriamą bausmę subendrinti Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. tvarka, bausmes iš dalies sudedant, su 2016-09-08 Rokiškio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme ir paskirti K. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, kurią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. neskirti.

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų E. P., M. K. ir K. S. vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (1500 Eur) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.