Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2023-11-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13439-2023 V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad jis 2023-10-15 14.48 val. Klaipėdos pl. 17, Palangoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,44 (pritaikius paklaidą 0,423) promilės neblaivumas, antru bandymu, kuris atliktas 15.03 val., nustatytas 0,47 promilės (pritaikius paklaidą – 0,453 promilės) neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.

3. Skundžiama 2024-02-14 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13439-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.6. Pažymėtina, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat Institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-664-557/2016). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas, kuris, kaip matyti iš toliau skunde nurodytų motyvų, nustatytinas nagrinėjamu atveju, yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

4.8. Šioje byloje narkologinė teismo ekspertizė buvo paskirta ir prieštaravimai nagrinėjamoje byloje tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados buvo pašalinti. Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su V. M. nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad V. M., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, savarankiškai kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam 2023-10-15 15.55 val. buvo paimtas kraujas, ir, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. T-A-5352/2023(01), V. M. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,39 promilės etilo alkoholio, todėl, apelianto nuomone, remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad V. M. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo 0,39 promilės etilo alkoholio, dėl to jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais V. M. atstovo apeliacinio skundo argumentais.

7. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, inter alia (be kita ko), užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-628/2018).

9. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

10. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LAT nutartys administracinio teisės pažeidimo / nusižengimo bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-54-489/2018). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

11. V. M., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį, 2023-10-15 14.48 val. buvo nustatytas 0,44 promilės, įvertinus paklaidą ± 1,7 %, kaip nurodyta alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikate (b. l. 48), – 0,423 promilės neblaivumas, pakartotinio patikrinimo 15.03 val. metu – 0,47 promilės, įvertinus paklaidą – 0,453 promilės neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo įvykio vietoje buvo tikrinamas V. M. neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1940786, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį (ARKB-0378), patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas V. M. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2023-12-24 (b. l. 48).

12. Nors V. M. atstovas skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsakė ir teisiškai nevertino, kodėl V. M. specialisto išvada Nr. T-A-5352/2023(01), kurioje nustatyta, kad V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,39 promilės etilo alkoholio, negalima vadovautis, o alkotesterio rodmenys yra aukštesnio lygio įrodymas, paneigiantis kitus byloje pateiktus minėtus įrodymus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas šiuo apsektu nurodė, jog pagal byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) 2023-12-29 pateiktą pranešimą „Dėl narkologinės teismo ekspertizės atlikimo“ (b. l. 54), medicininiu požiūriu prieštaravimų tarp V. M. nustatytų alkoholio koncentracijų alkotesteriu ir kraujyje nėra. VTMT patikimesniu alkoholio koncentracijos nustatymo metodu laiko alkoholio koncentracijos nustatymą kraujyje dujų chromatografijos metodu. Atliekant retrospektyvinį alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimą nuo VTMT nustatytos alkoholio koncentracijos kraujyje (2023-10-15 15.55 val. – 0,39 ‰) su sąlyga, kad vairavimo metu visas suvartotas alkoholis buvo rezorbavęsis į kraują, būtų nustatyta, kad 2023-10-15 14.48 val. asmens kraujyje buvo 0,40–0,67 ‰ alkoholio koncentracija. Tačiau yra teorinė galimybė, kad V. M. 2–3 valandų laikotarpiu iki sustabdant policijos pareigūnams buvo pavartojęs nedidelį alkoholinio gėrimo kiekį, kuris vairavimo metu dar nebuvo visas rezorbavęsis į kraują, ir alkoholio koncentracija kraujyje dar nebuvo pasiekusi draudžiamos koncentracijos. Alkoholio rezorbcija gali trukti nuo kelių minučių (pvz., išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo esant tuščiam skrandžiui) iki daugiau nei dviejų valandų (pvz., greitai išgėrus alkoholio esant pilnam skrandžiui) (Madea, Burkhard; Dettmeyer, Reinhard. 2007. Basiswissen Rechtsmedizin, Teisės medicinos pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010). Suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10-0,25 ‰ etilo alkoholio, o per 52 min. laikotarpį – 0,09-0,22 ‰. Laikotarpis nuo kraujo mėginio paėmimo iki jo ištyrimo įtakos etilo alkoholio koncentracijai neturi, jeigu kraujo mėginys paimtas į mėgintuvėlį su konservantu ir laikomas reikiamoje temperatūroje (b. l. 54).

13. Šių teismo medicinos eksperto pateiktų duomenų, kuriais abejoti apygardos teismas neturi pagrindo, kontekste akivaizdu, kad nustatytas alkoholio kiekis kraujyje pagal specialisto išvadą, atlikus V. M. kraujo, paimto praėjus 1 val. 7 min. nuo V. M. patikrinimo alkotesteriu įvykio vietoje (kaip minėta, pareigūnai V. M. pirminį ir kartotinį tyrimus alkotesteriu atliko 14.48 val. ir 15.03 val., jų metu rezultatai buvo atitinkamai 0,44 promilės ir 0,47 promilės alkoholio koncentracijos iškvėptame ore (b. l. 14); pagal byloje pateiktą specialisto išvadą Nr. T-A-5352/2023(01), 2023-10-15 15.55 val. paimtame V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 18) tyrimą, nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, priešingai, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, patvirtina, kad tikrinamas įvykio vietoje V. M. buvo neblaivus.

14. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis V. M., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius; Institucijai ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl V. M. neblaivumo laipsnio. Todėl konstatuotina, kad V. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

15. Dėl išvardytų motyvų naikinti Klaipėdos apskrities VPK 2024-11-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13439-2023, kuriuo V. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, ir dėl jo priimtą skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2024-02-14 nutartį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

16. Dėl apelianto skundo argumentų, kad skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas 2023-11-13, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimas vyko 2023-11-15, todėl, pasak apelianto, Institucija skundžiamą nutarimą priėmė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir net neįvertinusi byloje esančių duomenų, pažymėtina, kad pats advokatas R. Kairys dalyvavo bylos nagrinėjime, jo parodymai, be kita ko, ir prašymas priimant sprendimą vadovautis el. paštu pateikta specialisto išvada, užfiksuoti skundžiamame Institucijos nutarime, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, akivaizdu, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK nutarimas buvo priimtas įvertinus byloje esančius duomenis, iš jų ir specialisto išvadą, jame, be kita ko, pažymint, kad: „Priimant sprendimą šioje byloje vertinamas asmens neblaivumo laipsnis toks, koks jis buvo nustatytas vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. “ (b. l. 6), o nurodant nutarimo datą galėjo būti padaryta techninė laida, kuri neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.