- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1-533-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19852-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- A. G.
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, besimokantis (duomenys neskelbtini) neakivaizdiniu būdu pagal bendrąją ugdymo programą, nevedęs, teistas 3 kartus Didžiojoje Britanijoje (už tyčinius nusikaltimus), 2 kartus Lietuvos Respublikoje iš jų paskutinį kartą 2019-07-16 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis, taikant BK 64¹ straipsnį, 14 MGL (700 Eur) bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2019-05-13, 19.10 val. (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė 4 kartus savo sugyventinei A. G. į galvos sritį, o pastarajai atsitūpus ant žemės ir galvą užsidengus rankomis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis bendrai ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai nuėjus į miegamąjį kambarį ir atsisėdus ant lovos, K. K. suėmė pastarajai už plaukų ir juos tempdamas paguldė ant lovos, po to, tyčia sudavė sušalusios mėsos gabalu 1 kartą į galvos sritį, po to, nukentėjusiajai išlipus iš lovos ir atsitūpus tarp lovos ir sienos, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis bendrai 6 kartus į įvairias kūno vietas, tada su savo ranka sudavė į sieną, dėl ko sudužo ant sienos kabėjęs paveikslas ir jo krentanti šukė užkrito ant nukentėjusiosios veido, ir taip bendrai padarė nukentėjusiajai kairės veido pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kirstinę paakio žaizdą, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo posėdžio metu K. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-05-13 19 val. bute, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su nukentėjusiąja, įvyko žodinis konfliktas ir apsistumdymas. Pats gavo K. K. smarkų smūgį į galvą. Pripažįsta savo kaltę visiškai. Tą dieną buvo išgėręs du alaus butelius. Po įvykio atsimena, kad atsigėrė sidro, kuris buvo ant stalo. Kas iškvietė policiją nežino. Tikėtina, kad spyrė, nepamena ar tampė už plaukų. Apie paveikslą nieko nepamena ir net nežino, kad jis buvo sudužęs. Šiuo metu su A. G. nesipyksta ir nekariauja. Policijos pareigūnų laukė lauke, nes atėjo A. G. tėvai, dėdė. Pats paprašė policijos pareigūnų išvežti jį. Po to policijos pareigūnai nuvežė į priėmimą, nes jam kraujavo galva. Civilinį ieškinį pripažįsta, dalį žalos jau atlygino ir žada atlyginti likusią žalos dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. K. parodė, kad 2019-05-13 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas supykęs nesusivaldė namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinei A. G. kumščiais sudavė ir spyrė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. A. G. taip pat jam sudavė smūgius kažkokiu kietu daiktu, galimai sušalusios mėsos gabalu, taip praskėlė jam galvą ties smilkiniu. Jis tuo sušalusios mėsos gabalu taip pat galėjo suduoti sugyventinei. Jis trankė kumščiais sienas ir po ranka pasitaikiusius daiktus, todėl galėjo nuo sienos nukristi rėmelis ir taip sužaloti A. G.. Matė, kad jos veidas buvo kruvinas. (t. 1, b. 1. 180-183, 188-191, t. 2, b. 1. 3-5, 10-12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. G. nurodė, kad 2019-05-13 dieną, apie 19.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis K. K. sudavė kumščiais ir spyrė jai į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų. Ji iš šaldytuvo pasiėmė šaldytos mėsos gabalą, užsidėjo ant skaudančios akies ir nuėjo į miegamąjį, atsisėdo ant lovos. Jai pasakius, kad sugyventinis turės išsikraustyti, jis pargriovė ją ant lovos, tempė už plaukų. Ji gindamasi trenkė rankoje turėtu mėsos gabalu vieną kartą. Matė, kad jam pradėjo kraujuoti antakis. Taip pat nurodė, kad po smūgio sugyventinis dar labiau įsiaudrino, su tuo pačiu mėsos gabalu jai sudavė vieną kartą į galvą. Ji atsitūpė ir susirietė į kamuoliuką tarp lovos ir sienos, tuo metu K. K. dar sudavė jai rankomis ir kojomis apie 6 kartus į įvairias kūno vietas. Po to K. K. nuėjo į vonią ir grįžęs trenkė į sieną. Nuo sienos nukrito ten kabėjęs paveikslas, kuris sudužo, o krentanti šukė jai užkrito ant veido. Pradėjo kraujuoti po kairiąja akimi. Tada pabėgo iš namų, paskambino patėviui, kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijai ir greitajai medicinos pagalbai, ji buvo pristatyta į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai susiuvo žaizdą, išleido gydytis ambulatoriškai. Sugyventinio suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė neturtinę žalą, dėl kurios dydžio ji apsispręs ir civilinį ieškinį pateiks teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Taip pat patikslino, kad jai suduotų smūgių ant lovos metu ji rankoje laikė sušaldytos mėsos gabalą, kuriuo tiesiog virsdama sudavė Kastyčiui į galvą, kadangi virsdama stengėsi išlaikyti pusiausvyrą ir padarė rankos mostą, tai nebuvo tyčia suduotas smūgis (t. 2, b. 1. 2-3, 33-36, 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. A. parodė, kad A. G. yra jos dukra. 2019-05-13 dieną duktė buvo pas ją. Sužalota nebuvo. A. G. išėjus namo, maždaug po valandos laiko, ji paskambino jos sugyventiniui ir pasakė, kad ją sumušė K. K.. Nuvyko su savo sugyventiniu ir draugu pas dukrą į namus. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Nuvykus matė, kad K. K. kraujavo antakis, o A. G. buvo kraujosruva ant kairės akies, visas jos veidas kruvinas. K. K. išvyko su policijos pareigūnais, o A. G. į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių išsivežė greitoji medicinos pagalba. Tą patį vakarą A. G. išryškėjo kraujosruva ties kaire akimi. Duktė sakė, kad jai visur skauda (1 t., b.l. 89-92, 93-96).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti E. K. ir S. C. nurodė aplinkybes, analogiškas liudytojos L. A. nurodytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 99-102, 105-108).
2019-06-11Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 962/2019 (03) nurodyta, kad A. G. nustatyti sužalojimai: kairės veido pusės sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kirstinė paakio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. 1. 64-65).
2019-05-13 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A. G. pareiškimas, kad 2019-05-13 apie 19.10 val., namuose, sugyventinis K. K. kilusio žodinio konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė jai į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 smūgių, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. 1. 1-9).
Apžiūros protokole jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios A. G. veide matomi sužalojimai (1 t., b. l. 21-28).
Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0104 2019-05-19 20.05 val. įtariamajam K. K. nustatytas neblaivumas – 1,13 promilės (1 t., b. 1. 112-116). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019-05-16 specialisto išvadoje Nr. T-N-1348/2019 (01) nurodyta, kad K. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 118).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra kaltinamas tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu prieš savo gyvenimo partnerę – nukentėjusiąją A. G.. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad nukentėjusioji A. G. įvykio metu buvo kaltinamojo K. K. gyvenimo partnerė, jie gyveno kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą namų ūkį. Smurtiniai veiksmais, kurių atlikimu kaltinamas kaltinamasis, yra tai, kad K. K. tyčia kumščiais sudavė A. G. į galvos sritį, taip pat sudavė rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, suėmė už plaukų ir juos tempdamas paguldė ant lovos, sudavė sušalusios mėsos gabalu į galvos sritį, be to, ranka sudavė į sieną, dėl ko sudužo ant sienos kabėjęs paveikslas ir jo krentanti šukė užkrito ant nukentėjusiosios veido.
Byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti paties kaltinamojo K. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiosios A. G. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019-06-11 išvada Nr. G 962/2019 (03) patvirtina, kad K. K. 19.10 val. (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė 4 kartus savo sugyventinei A. G. į galvos sritį, o pastarajai atsitūpus ant žemės ir galvą užsidengus rankomis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis bendrai ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai nuėjus į miegamąjį kambarį ir atsisėdus ant lovos, K. K. suėmė pastarajai už plaukų ir juos tempdamas paguldė ant lovos, po to, tyčia sudavė sušalusios mėsos gabalu 1 kartą į galvos sritį, po to, nukentėjusiajai išlipus iš lovos ir atsitūpus tarp lovos ir sienos, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis bendrai 6 kartus į įvairias kūno vietas, tada su savo ranka sudavė į sieną, ko pasėkoje sudužo ant sienos kabėjęs paveikslas, kurio krentanti šukė užkrito ant nukentėjusiosios veido, ir taip bendrai padarė nukentėjusiajai A. G. kairės veido pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kirstinę paakio žaizdą, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kas nukentėjusiajai A. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas ir nežymus jos sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, keliais tęstiniais smurtiniais veiksmais, kilusio konflikto metu), į tai, kad K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat jau atlygino dalį padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajai, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, užfiksuotas jo neblaivumas įvykio metu, kaip paaiškino pats kaltinamasis galėjo atsirasti pavartojus alkoholį (sidrą) jau po įvykusio konflikto, o nedidelis iki įvykio suvartoto alkoholio (alaus) kiekis negalėjo įtakoti jo veiksmų, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nors anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 139-165), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 132-138), nuo 2019-08-12 dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju (t. 2, b. l. 87-88), be to, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) neakivaizdiniu būdu ir siekia pabaigti bendrąją ugdymo programos kursą (t. 2, b. l. 89), priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas (t. 1, b. l. 131), žalą, padarytą teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo, savanoriškai atlygino (t. 1, b. l. 201).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, šį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. K. paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad veika įvykdyta artimoje aplinkoje, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir K. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2019-05-13 iki 2019-05-15 (t. 2, b. l. 16-17 ir 18-19), t. y. tris dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (kuomet 1 diena, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 29-31), paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tokia savo teise byloje pasinaudojo nukentėjusioji A. G., pareikšdama civilinį ieškinį dėl 1 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 84-85), dėl ko 2019-10-21 protokoline nutartimi šioje byloje buvo pripažinta civiline ieškove. A. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji sužalota K. K. tyčiniais veiksmais, patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, stresą. K. K. sudavė jai apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, spardė atsitūpusią ant žemės, tampė už plaukų, sudavė mėsos gabalu į galvos sritį. Didesnė smūgių dalis kliuvo į gyvybiškai svarbią kūno dalį (galvą). Tokie K. K. veiksmai sukėlė didelį fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, išgąstį. Kad dėl sužalojimo patyrė stresą, išgąstį patvirtina ir įrašai medicininiuose dokumentuose, 2019-06-07 specialisto išvadoje užfiksuoti įrašai 2019-05-13 19.58 val. GMP kvietimo kortelėje: „...Verkia, dreba. Skruosto žaizda iki 3 cm ilgio, kraujuoja“. Be to, krentanti stiklo šukė prakirto kairės pusės skruostą, žaizda buvo 3 cm., kuri buvo susiūta, siūlai išimti tik po savaitės laiko. Dėl sumušimo atsiradusios kraujosruvos, hematomos laikėsi apie 10 dienų. Dėl kirstinės žaizdos ant kairės pusės skruosto liko randas, nors jis nėra labai žymus, tačiau atidžiau pasižiūrėjus matosi, esant šaltam orui, randas parausta, išryškėja. Likęs randas ant veido ją emociškai veikia neigiamai, jaučia diskomfortą, likęs randas sukelia dvasinius išgyvenimus (b. l. 84-85).
Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje vietoje teismas pažymi, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nustatyta, kad nukentėjusiajai A. G. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji kreipėsi į medikus, o taip pat atitinkamą laikotarpį buvo nedarbinga (b. l. 55, 64-65). Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nors sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta trumpam laikui, bylos duomenimis, nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir išgąstį bei stresą (t. 1, b. l. 64-65). Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog po sužalojimo jai ant veido liko randas, kuris nukentėjusiosios teigimu, yra jautrus temperatūros pokyčiams. Teismo vertinimu, pakankamai intensyvus ir dėl to itin pavojingas nusikalstamų veikų pobūdis sudaro pagrindą nukentėjusiajai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris vadovaujantis teismų praktiką ir teisingumo bei protingumo kriterijais šiuo atveju atitiktų 1 000 Eur sumą (priimant domėn ir tą aplinkybę, kad 350 Eur sumą, skirtą kompensuoti būtent nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus kaltinamasis jau yra atlyginęs savanoriškai(t. 2, b. l. 84-85)). Būtent tokia bendra suma (1 350 Eur), teismo vertinimu, yra adekvati nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms ir neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
Bylos nukentėjusioji naudojosi teisine advokato pagalba, kuris ją atstovavo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme metu (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 86). Nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui sumokėjo 600 Eur už jos atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą (t. 2, b. l. 91). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu K. K. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu, 3 dalimi, 72² straipsniu K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-13 iki 2019-05-15 (t. y., 3 dienas), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš K. K. A. G. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas – 600 Eur (šešis šimtus eurų).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.