- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-987-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00711-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. G., V. B.
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G., jo gynėjos advokatės Irenos Sinkevičienės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2013 m. liepos 22 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. 18 val., Ž. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 2,568 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei nuo nenustatyto laiko laikė 1,07 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., dalį - 0,120 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), už 60 Lt pardavė V. B., o likusią psichotropinės medžiagos – amfetamino dalį – 2,448 g, ir 1,07 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti toliau laikė Ž. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei savo kelnių kišenėje, iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., kol šias psichotropines medžiagas surado ir išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 00 val. 30 min. atliktos jo asmens kratos metu ir 1 val. 35 min. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėja advokatė I. Sinkevičienė prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendį.
Skunde apeliantė nurodo, kad jos ginamasis kaltu prisipažino iš dalies, pradėjęs gyventi su Ž. M. jis vartojo narkotikus – amfetaminą, todėl narkotines ir psichotropines medžiagas pirkdavo sau, tikslo jas parduoti ar kitaip realizuoti neturėjo. Kadangi daug kas žinojo, kad A. G. vartoja narkotikus ir jų turi, todėl prašydavo jų parduoti, tačiau A. G. išsisukinėdavo, sakydavo, jog narkotikų neturi. Advokatė taip pat teigia, kad jos ginamasis narkotikus pirko iš nepažįstamo asmens, vieną maišelį nupirko V. B. ir dar kaip skolos grąžinimą yra davęs V. Z.. Pažymi, kad yra buvę atvejų, kai pažįstami asmenys A. G. duodavo narkotikų, kai jis neturėdavo, todėl kartais ir jis kitiems jų duodavo, tačiau nesuprato, kad tai yra platinimas. Teigia, kad A. G. bute buvo pasisodinęs kanapę kaip gėlę dėl grožio ir kvapo, o ne turėdamas tikslą gaminti narkotines medžiagas.
Nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad A. G., grįžęs iš įkalinimo vietos, dirbo G. V. autoservise, artimiausiu metu ruošiasi susituokti su savo sugyventine Ž. M., padeda savo sergančiai motinai, kuri yra neįgali, netekusi 35 procentų darbingumo, įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturi, savo kaltę suprato, nuoširdžiai gailisi.
Skunde advokatė I. Sinkevičienė pažymi ir tai, kad sprendžiant kaltės klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, be to, svarbią reikšmę turi šių medžiagų įgijimo, laikymo aplinkybės, taip pat tai, ar buvo susitarimas su vartotoju. Teigia, kad jos ginamasis neturėjo tikslo parduoti narkotikus, anksčiau jis narkotikus vartojo pats, o vėliau jų atsisakė, be to, A. G. pripažino savo kaltę, gailisi dėl to, kas įvyko, yra silpnos sveikatos, gydėsi ligoninėje, gydosi ir dabar. Advokatės manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnį, A. G. nubaustas per griežtai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas A. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam teisingai paskyrė bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas A. G. kaltu neteisėtai laikius turint tikslą platinti bei pardavus psichotropines medžiagas, t. y. padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pripažino ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis: paties nuteistojo A. G. parodymus, kaltinamojo V. B., liudytojo V. Z. parodymus, protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotus duomenis, kratos protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą. Akivaizdu, kad A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino pardavęs psichotropinę medžiagą – amfetaminą (3 t. 71-72 b. l.), todėl advokatės skundo argumentas, kad jos ginamasis A. G. neturėjo tikslo parduoti narkotines medžiagas, vertinamas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis byloje surinktų įrodymų visumai ir atmetamas.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, nusikalto būdamas anksčiau teistas (2 t. 52-56 b. l.), neišnykus teistumui (todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), yra baustas administracine tvarka (2 t. 62-73 b. l.). A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. G. paskirta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams) yra mažesnė negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 5 metai), taigi, nėra aiškiai per griežta.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus A. G. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Nuteistojo gynėjos advokatės I. Sinkevičienės skunde nurodytos aplinkybės, kad grįžęs iš įkalinimo vietos A. G. dirbo, ruošiasi susituokti su savo sugyventine Ž. M., padeda savo neįgaliai motinai, įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę suprato, nuoširdžiai gailisi, yra silpnos sveikatos, gydosi, nėra pakankamas pagrindas švelninti pastarajam paskirtą bausmę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl sveikatos būklės A. G. negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės. Kartu pažymima, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl nuosprendžio vykdymo metu iškilus nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimui, šis klausimas galės būti sprendžiamas BPK 359 straipsnio ir 362 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G., jo gynėjos advokatės Irenos Sinkevičienės apeliacinį skundą.