- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-271-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18779-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Titranga“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-28500-375/2020 (naujas bylos Nr. e2-1060-374/2021), pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ejitus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Titranga“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ejitus“ ieškovės naudai 16 510,00 Eur skolą, 336,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, atsakovei priklausančias ir pas atsakovę ir/ar pas trečiuosius asmenis esančias turtines teises, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis turtinėmis teisėmis bei atsakovės pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis lėšomis. Nurodė, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove už parduotus gaminius ir atliktus darbus, ir tokiu būdu elgiasi nesąžiningai, sąmoningai vilkina atsiskaitymą su ieškove, galimai turėdama tikslą perleisti turimą turtą bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims ar kitaip jį iššvaistyti, dėl ko kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Titranga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Ejitus“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę, kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 16 846,80 Eur, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti atlyginimus darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Teismas skundžiama nutartimi visam areštuotam turtui nustatė disponavimo teisės apribojimą.
4. Teismas laikė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą. Be to, teismo vertinimu, reikalaujama suma yra ženkli juridiniam asmeniui, o tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Juolab, kad byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę–turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Anot teismo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, nes atsakovė gali savo turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ejitus“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį ir ieškovės UAB „Titranga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, t. y. nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovės ieškinio deklaratyviais teiginiais, kas patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas), tame tarpe ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti itin griežtą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų jos teiginius, kad atsakovė gali perleisti savo vertingiausią turtą ar, kad geranoriškai negrąžina dalies pinigų). Atsakovė savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti, pirmosios instancijos teismui pateikė realią informaciją pagal deklaruotus finasinius duomenis, taip pat viešai skelbiamą informaciją rekvizitai.lt sistemoje kiek turi darbuotojų, bylų, kada paskirtas direktorius ir kt., kuriais įrodinėja, jog turi darbuotojų, darbo, turi vieną direktorių ir jo nekeitinėja, neturi bylų prieš kreditorius;
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Titranga“ apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė prima facie pagrindė savo ieškinio reikalavimą, dėl ko gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas;
2.2. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis, t. y., nors atsakovė kvestionuoja Rekvizitai.lt šaltinio patikimumą nurodydama, jog duomenys apie įsiskolinimus yra nepatikimi, tačiau nepakeikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytus faktus, jog įsiskolinimų niekada nebuvo ir nėra, teisminiai procesai pasibaigę atsakovės naudai, o duomenys yra neteisingi. Priešingai, atsakovė įrodinėdama savo teiginius dėl ginčijamos teismo nutarties neteisėtumo, remiasi tais pačiais Rekvizitai.lt duomenimis, kaip patikimais ir pakankamais jo teiginiams pagrįsti. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovės pateikti duomenys iš Rekvizitai.lt sutampa su ieškovės pateiktais duomenimis, kurie pagrindžia, jog 2020 metais atsakovės finansinė padėtis buvo bloga, atsakovė nevykdė savo finansinių įsipareigojimų Sodrai. O faktas, kad 2019 metais galimai atsakovės finansinė padėti buvo gera, nesudaro pagrindo teigti, jog ir 2020 metais finansinė padėtis gera, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog yra finansiniai įsiskolinimai, vyksta teisminiai ginčai, piktybiškai vengiama atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais. Atsakovės argumentai, susiję su įmonės darbuotojais, vadovo pastovumu, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė nepatiria finansinių sunkumų, ir nėra grėsmės turto iššvaistymui, piniginių lėšų paslėpimui, turto perleidimui, siekiant nesąžiningai sukliudyti ir apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą;
2.3. Atsakovės teisės bei teisėti interesai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra suvaržyti didesne apimtimi, nei ieškovės interesai yra pažeidžiami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisingos, ekonomiškos ir proporcingos. Pirmosios instancijos teismas parinko laikinąsias apsaugos priemones taip, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kartu nesukeliant atsakovei nuostolių arba jie būtų minimalūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. reikalavimo sumos apimtyje areštavo atsakovės UAB „Ejitus“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Apeliantė tvirtina, kad teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo formaliai, ne tik nevertindama ieškovės reikalavimų prima face pagrįstumo, bet ir nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad ieškovė reikalavimus preliminariai pagrindė, tačiau sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.
10. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino reikalavimo pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
11. Teismo vertinimu, tiek ieškovės UAB „Titranga“ pateikto ieškinio forma, tiek turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, laikytina teisinga. Ir, nors atsakovė UAB „Ejitus“ tvirtina priešingai, t. y., kad teismas rėmėsi tik ieškovės ieškinio deklaratyviais teiginiais, tokie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Tai, ar ieškinys yra pagrįstas, bus nustatyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, nes būtent šios aplinkybės ir sudaro bylos įrodinėjimo dalyką. Vien tai, kad atsakovė turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovei, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.
12. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
13. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
14. Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismui teigė, kad atsakovė vengia atsiskaityti už parduotus gaminius ir atliktus darbus, ir tokiu būdu elgiasi nesąžiningai, sąmoningai vilkina atsiskaitymą su ieškove, galimai turėdama tikslą perleisti turimą turtą bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims ar kitaip jį iššvaistyti, dėl ko kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalaujama suma yra ženkli juridiniam asmeniui ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę–turtinę būklę, sprendė, kad egzistuoja rizika teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė galimai vengia atsiskaityti su ieškove, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Be to, tai, kad atsakovės turtinė padėtis galimai nėra gera ar kad ji turi kitų įsiskolinimų, taip pat savaime nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.
15. Pažymėtina, kad net jei byloje ir būtų duomenys apie blogą atsakovės turtinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nesant konkrečių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti atsiskaitymo.
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vyraujančią teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodęs jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas atsakovės turtui, iš kurio ieškovė galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja realios ir pagrįstos prielaidos (grėsmės), kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis gali siekti (vengti) jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, netinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titranga“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.