- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- A2.2.-6669-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05996-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Martynas Pečiulis
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovams G. S. ir V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį iškėlimo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir administracinės nuobaudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas pareiškimu prašė A. K. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą dėl to, kad jis, nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai finansinių lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, jo vadovaujama bendrovė 2014 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 81,45 Eur UAB „T.“; 2014 m. spalio 2 d. – 210,26 Eur ir 2014 m. spalio 28 d. 735,92 Eur UAB „S.“; 2014 m. spalio 9 d. – 131,86 Eur UAB FMĮ „O. S.“; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 785,80 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 785,80 Eur, 2014 m. spalio 28 d. – 1511,15 Eur, 2014 m. gruodžio 18 d. – 785,80 Eur darbo užmokestį L. N.; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 1448,11 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 1448,11 Eur, 2014 m. spalio 31 d. – 839,91 Eur darbo užmokestį A. K.; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 83,63 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 83,63 Eur, 2014 m. spalio 22 d. – 246,70 Eur darbo užmokestį K. M., t. y. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditoriaus – valstybės teises ir padarydamas kreditoriui žalą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamojo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, nes A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. VMI pažymi, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal gruodžio mėnesį pateiktas patikslintas deklaracijas, kurių pagrindu nustatyta mokestinė prievolė tą pačią dieną, kai A. K. buvo atleistas iš pareigų. Šį pažeidimą galima padaryti tik tyčia, asmuo turi suvokti, kad negali atsiskaityti ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, kas pažymima ir byloje ATP-902-190/2014 nutartyje. A. K. objektyviai galėjo sužinoti apie mokestinę nepriemoką, kai buvo pateikta patikslinta deklaracija, tačiau nei rugpjūčio, nei spalio mėnesiais jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra skola valstybei. Visos mokestinės prievolės buvo įvykdytos, ką patvirtina ir bankiniai išrašai apie pervedamas įmokas, apie mokamus mokesčius valstybei. 2014 m. gruodžio 23 d. buhalterė paskaičiavo, kad susidarė mokestinė nepriemoka pardavus nekilnojamąjį turtą ir pateikė patikslintą deklaraciją, tačiau A. K. šios nepriemokos negalėjo panaikinti, nes jis nebebuvo vadovas. VMI teigia, kad A. K., mokėdamas atlyginimą pažeidė mokestinę prievolę VMI, tačiau darbo kodeksas įpareigoja jį ir mokėti darbo užmokestį, taipogi darbo kodekse nurodyta ir atsakomybė už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus, taigi susidaro situacija, kai nėra teisėto veikimo būdo, net jeigu ir būtų laikoma, kad A. K. ekstrasensišku būdu nustatė, kad galėjo būti nepriemoka, jis privalėjo mokėti darbo užmokestį. Laikantis VMI pozicijos, pagal kurią nepriemoka atsirado nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d., tai šiandien jau pasibaigęs senaties terminas. Skaičiuojant nuo pažeidimo dienos, tai vėlgi suėjęs senaties terminas. PVM apskritai nebuvo mokėtinas, liepą buvo parduotas turtas ir buvo PVM netaikytinas. PVM buvo nemokėtas už rekonstrukciją, buvo manyta kad netaikytinas, bet tada paskaičiuota, kad už rekonstrukciją paskaičiuotas grąžinimas, tai nebuvo tyčinis atvejis, A. K. visą laiką laikė, kad moka mokesčius.
Teismo posėdyje VMI atstovas paaiškino, kad A. K. buvo įmonės vadovu nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir susidarė mokestinė nepriemoka 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikus patikslintas deklaracijas. Įmonė vykdė atsiskaitymus susidarius nepriemokai, neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pinigai buvo atiduoti tiekėjams, darbo užmokesčiui, o turėjo būti atsiskaityta su biudžetu, yra iškelta bankroto byla, atsiskaityta su VMI nebuvo, galėjo atsiskaityti didesne apimti. Vadovas turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokesčius, turėjo žinoti ir turėjo būti dedamos pastangos, kad sudaręs didelį sandėrį, tinkamai deklaruotų VMI prievolę, o dėl darbo užmokesčio CK numato atsiskaitymus susijusius su darbo užmokesčiu tik pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybė teikiama atsiskaitymams valstybės biudžeto mokesčiams. Dėl to, kad vadovas būtų baudžiamas, kaip nemokantis darbo užmokesčio, tai turėjo būti keliamas bankrotas, o ne kitų kreditorių sąskaita atsiskaitoma. Senatis skaičiuojama nuo paskutinio atsiskaitymo kuris susijęs su darbo užmokesčio atsiskaitymais, kuris buvo gruodžio mėnesį. Protokole fiksuojami visi pažeidimai, jie tęstiniai, nes jie buvo daromi pastoviai, nuo momento kai buvo matoma, kad negali atsiskaityti su biudžetu ir buvo teikiami atsikaitymai su teikėjais, darbuotojais. Nepriemoka susidarė pardavus turtą 2014 m. rugpjūčio 25 d. Mokesčius turi sumokėti iki kito mėnesio 25 d.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį A. K. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Pažymėtina, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.
Nagrinėjamoje byloje A. K. prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis padarė vieną iš šioje teisės normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje pateiktos VMI operatyvaus tikrinimo pažymos matyti, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi aktualiu laikotarpiu buvo A. K., 2014 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 81,45 Eur UAB „T.“; 2014 m. spalio 2 d. – 210,26 Eur ir 2014 m. spalio 28 d. 735,92 Eur UAB „S.“; 2014 m. spalio 9 d. – 131,86 Eur UAB FMĮ „O. S.“; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 785,80 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 785,80 Eur, 2014 m. spalio 28 d. – 1511,15 Eur, 2014 m. gruodžio 18 d. – 785,80 Eur darbo užmokestį L. N.; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 1448,11 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 1448,11 Eur, 2014 m. spalio 31 d. – 839,91 Eur darbo užmokestį A. K.; 2014 m. rugsėjo 2 d. – 83,63 Eur, 2014 m. spalio 2 d. – 83,63 Eur, 2014 m. spalio 22 d. – 246,70 Eur darbo užmokestį K. M. (b. l. 10-11). Be to, VMI apskaitos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2015 m. balandžio 28 d. duomenimis valstybės ir savivaldybės biudžetams 19 116,27 Eur, iš kurių 14763,77 Eur PVM ir 934,17 Eur šio mokesčio delspinigių, 3205,22 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 54,72 Eur šio mokesčio delspinigių bei 153,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 4,50 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 3), tyrimo metu nustatyta, jog mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. pagal 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesius (b. l. 1). Remiantis šiomis aplinkybėmis VMI prašė iškelti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, nes jam, būnant įmonės direktoriumi ir žinant, kad jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai finansinių lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su pirmiau minėtais kitais kreditoriais, taip pažeidžiant kreditoriaus – valstybės teises ir padarant kreditoriui žalą. Išties, byloje yra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptariamu laikotarpiu finansinė padėtis buvo gana sunki. Tai patvirtina ir byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, kuria šiai įmonei iškelta bankroto byla (b. l. 4). Vis tik teismas pažymi, kad vien pirmiau minėtų mokėjimų kitiems kreditoriams fakto bei to, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, nepakanka pripažinti A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad VMI pareiškime nurodoma, jog PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. atlikus stambų turto pardavimo sandorį, tačiau tik pagal 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesius. Taigi, iš esmės ši mokestinė nepriemoka paaiškėjo jau po to, kai A. K. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikusi pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo nurodytus mokėjimus kitiems bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, kad VMI iš esmės nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad A. K. ar jo vadovaujamos įmonės buhalterė su jo žinia iki 2014 m. gruodžio 23 d. patikslintos PVM deklaracijos pateikimo sąmoningai teikė deklaracijas, neatitinkančias objektyvios tiesos. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu. A. K. atstovas advokatas M. Pečiulis teismo posėdžio metu paaiškino, kad PVM apskritai nebuvo mokėtinas, liepą buvo parduotas turtas, tačiau šiuo atveju PVM buvo netaikytinas. O pats PVM buvo nemokėtas už pastato rekonstrukciją, nes įmonė manė, kad ir tokiu atveju PVM netaikytinas. Tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad už rekonstrukciją paskaičiuotas PVM grąžinimas ir dėl to pateikta patikslinta PVM deklaracija. Tai nebuvo tyčinis atvejis, A. K. visą laiką laikė, kad moka mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir VMI pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo iškėlimo taip pat nurodyta, jog tyrimo metu įmonės buhalterė L. N. paaiškino, kad mokestinė nepriemoka susidarė pardavus turtą ir atstačius PVM už jo rekonstrukciją (b. l. 1). Kilus PVM mokėjimo ginčui, VMI atstovas prašė teismo posėdyje daryti pertrauką tam, kad galėtų pateikti papildomus duomenis, susijusius su šiuo klausimu, tačiau tokių duomenų į kitą teismo posėdį nepateikė. Teismui pateiktos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktos PVM deklaracijos, kurios taip pat patvirtina faktą, kad pagal jas iki 2014 m. gruodžio 23 d. įmonė nebuvo skolinga valstybei PVM, o ši skola atsirado būtent 2014 m. gruodžio 23 d. pateikus patikslintą PVM deklaraciją. Pažymėtina, kad iš byloje esančio VMI pareiškimo bei kitų duomenų apskritai neaišku kuo įrodinėjama A. K. neva padarytos veikos subjektyvioji pusė. Šiuo klausimu jokių įtikinamų argumentų teismo posėdžio metu nenurodė ir VMI atstovai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali prielaidomis grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės bei remdamasis vien suformuotoje byloje pateiktais duomenimis bei VMI pareiškime nurodytais prielaidų pobūdžio teiginiais spręsti, kad A. K. iki 2014 m. gruodžio 23 d. galėjo žinoti apie susidariusią mokestinę neprimoką, atitinkamai ir suvokti, kad įmonei atliekant mokėjimus kitiems kreditoriams yra pažeidžiamos kreditoriaus – valstybės – teisės. Šių abejonių nepavykus pašalinti teismo posėdžio metu, teismas, vadovaudamasis susiklosčiusia teismų praktika bei in dubio pro reo principu, priverstas visas abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Todėl įvertinus tai, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia ir nesant neabejotinų duomenų, liudijančių, kad A. K. iki 2014 m. gruodžio 23 d. jau žinojo apie mokestinę nepriemoką, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį jam nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu ir 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.