Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
1A-332-651/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41023-17-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Jovyta Piekienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-651/2018

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41023-17-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistojo V. G. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu 2 metams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, o 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę apimant, ir paskyrė V. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų, t. y. V. G., 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 23.42 val., viešoje vietoje, prie viešbučio „L“ pagrindinio įėjimo laiptų, adresu (duomenys neskebtini)., B. A. ir S. P. akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, vieną kartą kumščiu sudavė K. G. į dešinįjį žandikaulį, dėl ko jis krito ant žemės ir patyrė dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą. Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė viešąją tvarką, sukėlė nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir B. A. bei S. P. pasipiktinimą.

2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pripažino V. G. kaltu pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Anot teismo, byloje esantys duomenys, iš dalies paties nuteistojo prisipažinimas, patvirtino jo kaltę. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę, jo sveikatos būklę. Teismo vertinimu, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis negalima pasiekti bausmės tikslų, todėl paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėja advokatė Jovyta Piekienė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir V. G. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrinti nuosprendyje nurodytais būdais. Taip pat prašo atmesti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinius, o nukentėjusiajam K. G. priteisiant tik 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nurodo, kad nuteistasis pažeisti viešąją tvarka nenorėjo, jis tik norėjo apginti savo brolį, kurį tampė K. G. tarp kurių konfliktas kilo dėl šuns. Tvirtina, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą, o tai patvirtina, kad jis tik norėjo ginti brolį, o ne pažeisti viešąją tvarką. Kadangi teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisingai paskyrė ir bausmę.

3.2. Nesutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškiniais, nes žalą padarė gindamas brolį. Kadangi nuteistasis gindamas brolį nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, sutinka sumokėti 500 Eur žalai atlyginti. 1000 Eur suma, anot apelianto gynėjos, yra per didelė, juolab, kad iš nukentėjusiojo elgesio sekančią dieną, nebuvo galima matyti jo sužeidimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė 1109,09 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų turėjo nedarbingumą nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. VSDFV Klaipėdos skyrius už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį K. G. priskaičiavo 1109,09 Eur dydžio ligos išmoką. Taigi neabejotina, kad dėl V. G. nusikalstamų veiksmų VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė žalą.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė tenkinti apeliacinį skundą. Mano, kad netinkamai buvo kvalifikuota nusikalstamą veika. Anot gynėjo, nuteistasis nuteistas už tai, kad trenkė į žandikaulį, tačiau ekspertas nurodė, kad sužalotas petys. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad nuteistasis nukentėjusįjį stipriai pastūmė, nes gynė brolį. Mano, kad veika turi būti perkvalifikuota į neatsargią veiką. Tyčios tikrai nebuvo.

5.1. Prokurorė R. Girgždutaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo bei civilinių ieškinių. Teigiama, kad veika iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir dėl to turi būti švelninama bausmė. Dėl civilinių ieškinių nurodoma, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškiniai turi būti atmesti dėl to, kad ala padaryta ginant brolį, o priteista neturtinė ala nukentėjusiajam yra per didelį įvertinus tai, kad suduotas tik vienas smūgis.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad V. G. veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, sudėčių požymiai. Teismas nustatė, kad V. G. be jokios priežasties viešoje vietoje, prie viešbučio, kuriame vasaros metu būna daug lankytojų, be to vyko pokylis, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu – smūgio sudavimu be jokios priežasties nukentėjusiajam K. G., nuo kurio jis nugriuvo ant žemės ir buvo nesunkai sužalotas, tokiais veiksmais išgąsdindamas ir papiktindamas nusikalstamus veiksmus mačiusius B. A. ir S. P., V. G. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

9. Apeliantas nesutinka, jog jo veiksmuose yra BK 284 straipsnio požymiai, be to, tvirtina, kad nebuvo ir chuliganiškų paskatų. Nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nes gynė brolį, todėl mano, kad veika turi būti kvalifikuojama tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą, patvirtinančią nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sužalojimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis veikė tyčia ir padarė BK 284 straipsnyje BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas veikas.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kelia abejones dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Tvirtinama, kad byloje nustatyta, kad buvo sužalotas petys, tačiau kaltinime nurodoma, kad sudavė į dešinį žandikaulį, nors jo sužalojimo ekspertas nenustatė.

13. V. G. nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam vieną kartą sudavė į dešinįjį žandikaulį, dėl ko jis krito ir patyrė dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą. Tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. G. buvo nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžimas. Nurodyta, kad sužalojimą K. G. galėjo patirti dėl bukos traumos, tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į dešinį petį metu (b. l. 21-22). Dešinio žandikaulio sužalojimų nenustatymas, nepaneigia fakto, kad V. G. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik liudytojai, nukentėjusysis, bet ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad nukentėjusiajam trenkė į veidą. Nukentėjusiojo teigimu, jam buvo suduota į veidą ir tada jis nukrito. Liudytojai S. P., B. A. taip pat patvirtino, kad V. G. sudavė smūgį nukentėjusiajam dėl ko pastarasis nukrito. Taigi iš nustatytų duomenų akivaizdu, kad nukentėjusysis nukrito po to, kai V. G. jam sudavė smūgį į veidą ir dėl to patyrė dešinio raktikaulio petinio galo lūžimą. Šiuo atveju sudavimas į dešinįjį žandikaulį lėmė nukentėjusiojo nukritimą ir būtent dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą, V. G. numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to siekė. Su tokia teismo išvada kolegija visiškai sutinka.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo ir prašo ją iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau nurodytina, kad veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tyčia. Nustačius neatsargią kaltę, veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau analizuojamu atveju, kaip minėta, byloje padaryta teisinga išvada, kad nuteistasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą veikdamas tyčia. Tokią išvadą suponuoja nusikaltimo padarymo aplinkybės, paties nuteistojo veiksmai, jų pobūdis.

15.1. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. G. pribėgo prie žodžiu konfliktuojančių žmonių ir nesiaiškinęs dėl ko vyksta konfliktas sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokių veiksmų atlikimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip tyčinius, nes suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, į gyvybiškai svarbų žmogaus kūno organą, nuteistasis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to siekė. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas, nebuvo jokio pagrindo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Esant tokiems duomenims teigti, kad nuteistasis veikė neatsargia kalte, nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką vertino kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų, nes nuteistasis prie žodžiais konfliktuojančių asmenų, net neišsiaiškinęs, dėl ko vyksta konfliktas, sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą. Su tokia išvada nuteistasis nesutinka ir jo esminis nesutikimo argumentas, kad jo tikslas buvo apginti brolį. Tačiau su tokia nuteistojo pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, nes ji neatitinka byloje esančių įrodymų visumos.

18. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

19. Bylos medžiaga patvirtinta, kad žodinis konfliktas įvyko viešbutyje „L“ prie registratūros. Ginčas, kilęs dėl teisėto šuns atsivedimo į viešbučio registratūrą tarp liudytojo B. A., nukentėjusiojo ir liudytojo E. G., buvo žodinis. Jokių duomenų, kad būtų grėsęs pavojus E. G., nėra. Nuteistojo argumentai, kad jis gynė brolį, yra nepatvirtinti jokiais duomenimis. Nė vienas liudytojas, kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi, neparodė, kad iš tiesų nuteistojo broliui grėsė pavojus ir kad nuteistasis tik gynė brolį. Priešingai, liudytojų B. A. ir S. P. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, patvirtinta, kad nuteistasis be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam į veidą. Pats nuteistasis taip pat parodė, kad nieko su nukentėjusiuoju nesiaiškino, kad galbūt ir žodžiu konfliktą būtų išsprendę. Tai rodo, kad nuteistasis iš tiesų vartojo smurtą be priežasties ar kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį ir taip norėjo pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Šiuo atveju byloje nėra jokių nuteistojo smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo nuteistojo elgesio motyvus, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas iš chuliganiškų paskatų. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nuteistojo V. G. nusikalstama veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuota tinkamai, todėl ją perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

21. Kolegija atmeta nuteistojo argumentus ir dėl neva BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymių nebuvimo jo veiksmuose. Nurodoma, kad tikslas buvo ne pažeisti viešąją tvarką, o apginti brolį.

22. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

23. Byloje neginčijamai nustatyta, V. G. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – viešbutyje „L“ prie registratūros, kur buvo pašalinių asmenų. Apelianto manymu, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, nes jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, o tik siekė apginti savo brolį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

24. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad nukentėjusiajam sveikatą nuteistasis sutrikdė iš chuliganiškų paskatų, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. G. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo įžūliu elgsiu demonstravo nepagarbą kitiems, ir iš esmės suprato, kad toks elgesys sutrikdys visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju jokių duomenų, kad tikslas buvo apginti brolį nėra. Beje apeliaciniame skunde nebekeliamas būtinosios ginties klausimas. Taigi nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį.

25. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios sudarė idealią sutaptį. Jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo ar kad gynė brolį, nėra.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

26. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

27. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo charakteristiką, prieš tai jam taikytų bausmių įtaką, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

28. Apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikavus jo veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, sušvelninti ir bausmę. Kitų argumentų dėl ko mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, nenurodyta. Kadangi veika neperkvalifikuota, pagrindo švelninti bausmę nėra.

29. Nustatyta, kad apylinkės teismas, nuteistajam bausmę paskyrė vadovaudamasis BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą bei įvertino nuteistojo asmenybę. Kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog nuteistajam paskirti švelnesnės bausmės rūšį nei terminuotas laisvės atėmimas, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju tik terminuota laisvės atėmimo bausmė gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus. Tokią išvadą suponuoja duomenys apie nuteistąjį: V. G. ne kartą teistas, po 2017-06-12, 2017-07-05, 2017-08-10 nuosprendžių priėmimo, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą grasinant pavartoti fizinį smurtą. Be to, ne kartą baustas administracine tvarka. V. G. jau buvo taikytos bausmės, nesusijusias su laisvės atėmimu, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos neturėjo. Buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas, kuris vėliau buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti.

30. Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ir konstatuoja, kad BK nuostatos, susijusios su bausmės skyrimu, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą, savo dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

31. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė Valstybinė ligonių kasa ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, o nukentėjusysis K. G. prašė iš nuteistojo priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Iš apeliacinio skundo turinio matyt, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo bei iš dalies su nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistojo priteista nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Dėl Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinių nurodoma, kad jie turi būti atmesti, nes nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą tik norėdamas apginti brolį. Kitų argumentų dėl ko jų ieškiniai turėtų būti atmetami, nenurodoma. Taigi iš esmės nesutinkama su ieškiniais tik dėl to, kad neva nusikaltimas padarytas ne tyčia, o tik siekiant apginti brolį. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikatą nuteistasis sutrikdė veikdamas tiesiogine tyčia bei iš chuliganiškų paskatų. Jokių duomenų, kad būtų buvusi būtinoji gintis, ar kad nusikaltimas būtų padarytas esant neatsargiai kaltei, nėra. Ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė reikalavimus priteisti turinę žalą iš kalto asmens, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.290 straipsnio 3 dalimi, visiškai pagrįstai ieškinius tenkino visiškai.

34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad priteista suma yra per didelė ir jis sutiktų sumokėti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

36. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).

37. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Anot nukentėjusiojo, dėl kaltinamojo veiksmų jis buvo nedarbingas, ilgą laiką kentė skausmą, vartojo nuskausminamuosius vaistus, iki dabar jaučia pasekmes, nes negali pakelti didesnio fizinio krūvio. Prašė priteisti 2000 Eur, tačiau teismas pašomą sumą sumažino ir priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos vertinimu, Plungės apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apelianto argumentai, jog suma yra per didelė, nes jau sekančią dieną nebuvo galima matyti jokių sužalosimų, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, iš byloje esančios ekspertizės, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų apie nuketėjusiojo nedarbingumą, aiškiai matyti, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė ir dėl to kurį laiką tapo nedarbingu.

38. Kolegijos vertinimu, priteista 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams, išgyvenimams, nuteistojo materialinei padėčiai. Be to, tokia suma atitinka teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti. Jokių argumentų, dėl ko priteista suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina, apeliantas nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies ir dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo nukentėjusiajam K. G..

39. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo bei neturtinės žalos dydžio priteisimo, todėl kolegija, sutikdama su visais apylinkės teismo motyvais ir visų jų nekartodamas daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą.

Teisėjai Dalius JocysDalia KursevičienėAurelija Sadauskaitė