- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-497-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. V. P., I. P., N. P.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. V. P., I. P. ir N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6911-615/2013 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. V. P., I. P. ir N. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 560,49 Lt skolą už gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomą, susidariusią nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad gyvenamoji patalpa Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Kauno miesto savivaldybei, 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi patalpa išnuomota atsakovui A. V. P.. Kaune, (duomenys neskelbtini) A. V. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1999-12-31, taip pat šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravę I. P. (nuo 2000-07-04) ir N. P. (nuo 2000-02-28). 1999-11-02 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties 2.2 punktu atsakovas A. V. P. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau atsakovai šios pareigos nevykdo. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2012-09-11 raštu Nr. 2670 informavo, kad buto Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomininkas A. V. P. nemoka dalies buto nuomos mokesčio. 2012-09-11 jam buvo įteiktas priminimas, tačiau nuomininkas nuomos mokesčio skolos nesumokėjo. Įsiskolinimas sudaro 5 560,49 Lt. Nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte yra aiškiai nustatyta, kas sudaro nuomos mokestį.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad moka ieškovei nuomos mokestį pagal nustatytus teisės aktus po 19,84 Lt už 49,69 kv. m, visi kvitai yra pateikti į bylą, tuo tarpu kaupiamųjų lėšų nuomininkas mokėti neprivalo. Langų pakeitimas yra susijęs su nuoma. Kai atsakovas grįžo į Lietuvą, sumokėjo 44 000 Lt už turtą ir galvojo, kad šitas butas priklauso atsakovui. Nepagrįstai ieškovė reikalauja kaupiamųjų lėšų. Nuomą mokėti atsakovas sutinka. Name yra įsteigta bendrija, 2014 m. planuojama daryti namo rekonstrukciją, kuri kainuos 11 000 Lt, ieškovė surinks 40 000 Lt. Nėra teisinio akto, kad ieškovė galėtų rinkti kaupiamąsias lėšas ir naudoti savo reikmėms. 44 000 Lt atsakovas sumokėjo firmai, ne ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu (t. 2, b. l. 51–53) ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų 5 560,49 Lt skolos, 5procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų valstybei po 64,82 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 41). 1999-11-02 su atsakovu A. V. P. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (t. 1, b. l. 43–44), kuri įregistruota viešajame registre (t. 1, b. l. 41). 2013-01-07 Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis Kaune, (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai (t. 1, b. l. 42). UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ duomenimis už gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01 yra susidaręs 5 560,49 Lt įsiskolinimas (t. 1, b. l. 45). 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutartyje nėra susitarta, kad nuomos mokestis turėtų būti sumažintas nuomininko sumokėtos sumos už name atliktus remonto ir atnaujinimo darbus dydžiu ar kaupiamųjų lėšų dydžiu. Teismas sprendė, kad atsakovų argumentai dėl kaupiamųjų lėšų dėl galimai būsiančios renovacijos nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovė iš atsakovų prašė priteisti nesumokėtą nuomos mokestį. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ pažyma patvirtino, kad už gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01 yra susidaręs 5 560,49 Lt įsiskolinimas (t. 1, b. l. 45). N. P. ir N. P. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovai yra šeimos nariai, todėl turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Atsakovai, žinodami apie savo pareigą mokėti už gyvenamosios patalpos nuomą, šios pareigos nevykdė, todėl teismas iš jų solidariai ieškovės naudai priteisė 5 560,49 Lt skolą už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomą laikotarpiu nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas vadovavosi Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti ir remontuoti (toliau – kaupiamosios lėšos); išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu); išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objekto valdymu. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 6 punktu nustatyta, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), gali būti neįtraukiamos į nuomos mokesčio dydį, jeigu patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Teismas nustatė, kad 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi nėra nustatyta, kad išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, todėl laikė, kad ieškovė pagrįstai įtraukė šias išlaidas į nuomos mokestį. Teismas taip pat nustatė, kad nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių teisę nuomininkui aukščiau nurodytą kaupiamąjį mokestį mokėti ne nuomotojui, o daugiabučio namo bendrijai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 61–72) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:
Teismo sprendimas priimtas ir išnagrinėtas ne pagal pateiktus dokumentus, iškraipytus faktus. Atsakovų namo bendrija pradėjo dirbti nuo 2003-08-28 ir įregistruota Juridinių asmenų registre. Vyriausybės nutarimai 2001-04-25 Nr. 472 ir 2002-05-28 Nr. 752 paaiškina, kad savivaldybės administravimas pasibaigė įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus Nekilnojamojo turto registre. Pasibaigus administravimui savivaldybė turi perduoti bendrijai sukauptas nepanaudotas lėšas bendrojo naudojimo objektų remontui, atnaujinimui, modernizavimui ir visus dokumentus, kad bendrija galėtų vykdyti, tvarkyti visus darbus po namo remonto atnaujinimo. Kad savivaldybė savo pareigas perdavė namo bendrijai, patvirtina 6 parašais patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-08-28 įsakymas Nr. A-1215 (t. 1, b. l. 31) bei pakartotinas savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymas Nr. A-4112, savivaldybės 2013-02-29 atsakymas Seimo pirmininkui Nr. 53-5-1237 (t. 1, b. l. 115). Kadangi savivaldybė savo pareigas perdavė namo bendrijai, visus darbus po namo remonto atnaujinimo daro namo bendrija visų namo gyventojų lėšomis, kurios renkamos į bendrijos sąskaitą. Per 26 metus savivaldybė piršto nepajudino dėl namo remonto atnaujinimo, modernizavimo.
Kaupiamos lėšos renkamos ne pagal nuomos sutartį, ne pagal mero įsakymą. Kaupiamos lėšos renkamos pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, kur butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus ir kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo remontui, atnaujinimui. Ši nuostata įprasmina teisingumo ir lygiateisiškumo principą ir taikoma visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, ar šie savininkai yra fiziniai, ar juridiniai asmenys. Kad kaupiamos lėšos renkamos ne pagal nuomos sutartį, o pagal CK, patvirtina Teisės ir teisėtvarkos Seimo komiteto ir aplinkos ministerijos 2013-02-04 atsakymas Nr. (13-1)-D8-978 (t. 1, b. l. 66–67), Ministro pirmininko ir aplinkos ministerijos 2013-04-16 atsakymas Nr. (13-1)-D8-3180 (t. 1, b. l. 135–136) ir kiti teisiniai aktai.
Pagal nuomos sutarties 2.2 punktą nuomininkas įsipareigoja nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį už gyvenamas patalpas nuomininkas moka tik nuomos mokestį ir komunalines paslaugas. Pagal CK 6.576 straipsnį nuomotojas suteikia gyv. patalpas tik už nuomos ir komunalinių paslaugų mokestį. Kad pagal nuomos sutartį nuomininkas neprivalo mokėti kaupiamas lėšas, patvirtina Ministro pirmininko ir aplinkos ministerijos atsakymas nuo 2013-04-16 Nr. (13-1)-D8-3180 ir pati nuomos sutartis. Sutartyje nėra tokio punkto, kad nuomininkas privalo mokėti kaupiamas lėšas. Vyriausybės 2001-04-25 nutarimas Nr. 472 skirtas tik nuomos mokesčio apskaičiavimui, jis nenustato kaupiamojo mokesčio. Kadangi kaupiamąjį mokestį nustato CK, kaupiamos lėšos renkamos ne už buto nuomą, o nuomojamų gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų remontui atnaujinimui, rekonstrukcijai. Tai patvirtina ir savivaldybė savo atsiliepime, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymas Nr. A-4112, savivaldybės 2013-02-29 atsakymas Seimo pirmininkui Nr. 53-5-1237 (t. 1, b. l. 115), Teisės ir teisėtvarkos Seimo komiteto ir aplinkos ministerijos 2013-02-04 atsakymas Nr. (13-1)-D8-978 (t. 1, b. l. 66–67), Ministro pirmininko ir aplinkos ministerijos 2013-04-16 atsakymas Nr. (13-1)-D8-3180 (t. 1, b. l. 135–136) ir kiti teisiniai aktai.
Kaupiamų lėšų dydį nustato ne nuomos sutartis, ne miesto meras. Įstatų 20 straipsnyje numatyta, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bendrojo naudojimo objektų remontui atnaujinimui, rekonstrukcijai, metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ar kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarka. Įstatymo 20 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarka, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 4.2 punkte numatyta, kad kaupiamųjų įmokų dydžius, sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.
Kaupiamų lėšų dydį pagal įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, pagal bendrijos įstatus ir kitus teisinius aktus nustato visuotinis bendrijos susirinkimas. Savivaldybė teigia, kad nežino, kokio dydžio renkamos kaupiamos lėšos. Byloje pateikti susirinkimo protokolai nuo 2007, 2010 ir 2012 m., kuriuose aiškiai nurodyta, kokio dydžio kaupiamos lėšos (t. 1, b. l. 23, 28, 30). Savivaldybė nori prisiteisti mokesčius, kurie jai visiškai nepriklauso. Bendrija pradėjo rinkti kaupiamas lėšas nuo 2007-09-01 pagal bendrijos susirinkimo nustatytus tarifus. Surinktų lėšų suma nuo 2007-09-01 iki 2013-09-06 sudaro 2 693,49 Lt (t. 1, b. l. 20). Šios lėšos naudojamos bendro naudojimo patalpų remontui bei rekonstrukcijai atliktų darbų apmokėjimui. Visus darbus daro namo bendrija visų namo gyventojų lėšomis, kurios renkamos į bendrijos sąskaitą. Savivaldybė nurodo laikotarpį nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01 5 560,49 Lt. Tai 16 kartų didesni mokesčiai, negu nustatė bendrijos narių susirinkimas. Savivaldybė privalo rinkti kaupiamas lėšas tokio dydžio, kokį nustato bendrijos susirinkimas. Kaupiamos lėšos yra dalis nuomos mokesčio, kuris priklauso tik namo remontui. 2014 m. namas įtrauktas į renovuojamų namų sąrašą. Renovaciją darys namo bendrija, kadangi savivaldybė savo pareigas perdavė namo bendrijai. Tai patvirtina Vyriausybės nutarimas Nr. 472 ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-08-28 įsakymas Nr. A-1215 (t. 1, b. l. 31), Teisės ir teisėtvarkos Seimo komiteto ir aplinkos ministerijos 2013-02-04 atsakymas Nr. (13-1)-D8-978 (t. 1, b. l. 66–67), savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymas Nr. A-4112 (t. 1, b. l. 115). Iš dviejų neprivatizuotų butų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 14 608 Lt, kuriuos savivaldybė privalo pervesti į bendrijos sąskaitą, kadangi šitos kaupiamos lėšos priklauso namo remontui. Teismas nurodė, kad atsakovai nemoka dalies nuomos mokesčio, tačiau ta dalis ir yra kaupiamos lėšos, kurios priklauso namo remontui, ant kvitų aiškiai parašyta – kaupiamos lėšos. (duomenys neskelbtini) neprivatizuotame bute buvo pakeistas vienas susidėvėjęs langas (950 Lt), durys (1 057 Lt), viryklė (1 000 Lt). Viskas buvo pakeista teisėtai, savivaldybė šitų pinigų nenori grąžinti, nors privalo pagal teisės aktus. Iš atsakovų reikalaujama sumokėti ne nuomos mokestį, o kaupiamas lėšas 5 560,49 Lt. Kaupiamų lėšų nuo 2007-09-01 iki 2013-02-06 turi būti 2 693 Lt. (duomenys neskelbtini) panaudota suma sudaro 7 703 Lt. Panaudota suma viršija savivaldybės pateiktą sumą 2 142,51 Lt ir dar savivaldybė reikalauja, kad jai būtų sumokėtos kaupiamos lėšos 5 560,49 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 75–77). Ieškovė nurodo, kad UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio pažyma patvirtina, kad už gyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01 yra susidaręs 5 560,49 Lt įsiskolinimas. Priešingų įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti ir remontuoti; išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu); išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objekto valdymu. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), gali būti neįtraukiamos į nuomos mokesčio dydį, jeigu patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių teisę nuomininkui kaupiamąjį mokestį mokėti ne nuomotojui, o daugiabučio namo bendrijai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo ir mokėjimo visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo skolos dydžio už buto nuomą, taip pat sutiko su tuo, kad privalo mokėti nuomos mokestį. Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie bendrijos renkamus mokesčius, kas ir kokia tvarka juos privalo mokėti, tačiau neišdėstytos jokios aplinkybės, patvirtinančios teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl už savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą paskaičiuoto nuomos mokesčio, į kurį, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, yra įtrauktos ir kaupiamosios lėšos, priteisimo teisėtumo. Apelianto teigimu, Nuomos sutartyje nėra tokio punkto, kad nuomininkas privalo mokėti kaupiamąsias lėšas, o Vyriausybės 2001-04-25 nutarimas Nr. 472 yra skirtas tik nuomos mokesčio apskaičiavimui ir kaupiamojo mokesčio nenustato. Kaupiamųjų įmokų dydžius, sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas, todėl atsakovas kaupiamąsias lėšas teigia mokantis bendrijai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamoji patalpa Kaune, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi (1 t., b. l. 43–44) patalpa išnuomota atsakovui A. V. P.. Šios sutarties 2.2 punktu atsakovas A. V. P. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Kaune, (duomenys neskelbtini) A. V. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1999-12-31, taip pat šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravę I. P. (nuo 2000-07-04) ir N. P. (nuo 2000-02-28) (1 t., b. l. 42).
LITEKO duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu (2012-04-10) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-774/2012, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, ieškovei iš atsakovų solidariai buvo priteista 2 021,49 Lt skola už buto nuomą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2010-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog ,,Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 3 p. nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti ir remontuoti (toliau – kaupiamosios lėšos); išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu); išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objekto valdymu. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 6 p. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), gali būti neįtraukiamos į nuomos mokesčio dydį, jeigu patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Nagrinėjamu atveju 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi nėra nustatyta, kad išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai įtraukė šias išlaidas į nuomos mokestį, bei, pagrįstai reikalauja priteisti jas iš atsakovų, o atsakovų argumentai, kad šios sumos į nuomos mokestį buvo įtrauktos nepagrįstai, atmestini. Be to, nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių teisę nuomininkui aukščiau nurodytą kaupiamąjį mokestį mokėti ne nuomotojui, o daugiabučio namo bendrijai.“
Kaip matyti iš ieškinio bei UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2013-01-11 rašto Nr. 131(1 t., b. l. 45), įsiskolinimas už buto Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomą 2013-01-01 buvo 7 581,98 Lt, o įvertinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą, kuriuo buvo priteista 2 021,49 Lt skola, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01, yra 5 560,49 Lt.
Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui tarp tų pačių šalių dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01, šioje byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio priteisimo už naują laikotarpį – nuo 2010-01-02 iki 2013-01-01. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vien dėl šios priežasties, kolegijos nuomone, apeliacinis skundas negalėtų būti tenkinamas, konstatavus Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-774/2012 nustatytų aplinkybių, kurių ieškovei net nebereikėjo įrodinėti, prejudicinę galią.
CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi CK 6.583 straipsniu, 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtino Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, kurio 1 punkte nurodyta, kad pagal šiuo aprašu nustatytą tvarką apskaičiuojamas nuomos mokestis, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ir savivaldybių gyvenamąsias patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybių institucijos. Pagal šio aprašo 2 punktą valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai nustato nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. m naudingojo ploto nuomos mokestį, į kurį, be kitų išlaidų, įtraukia ir kaupiamąsias lėšas. Nuo 2011-08-24 įsigaliojo nauja Vyriausybės nutarimo Nr. 472 redakcija, juo patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte taip pat nurodyta, kad kaupiamosios lėšos įeina į nuomos mokesčio sudėtį).
Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 18 punktu, kuriame įtvirtinti savivaldybės tarybos įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo, ir pirmiau nurodytu Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 priėmė 2007-09-13 sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“. Šiuo sprendimu patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomos mokesčio sudedamoji dalis yra kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms ir su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti, atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 472 nuostatas dėl kaupiamųjų lėšų, kaip sudedamosios nuomos mokesčio dalies. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad iš pirmiau nurodytų teisės norminių aktų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu kaupiamosios lėšos buvo neteisėtai įtrauktos į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudėtį. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 kaupiamosios lėšos kaip savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dalis buvo nustatytos vadovaujantis CK 6.583 straipsnio ir Vyriausybės 2001-04-25 nutarimo Nr. 472 normomis. Darytina išvada, kad šis sprendimas priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybai įgyvendinant savo įgaliojimus gyvenamųjų patalpų nuomos srityje (savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 18 dalis) ir neperžengiant įstatymų nustatytų kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011).
Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-382-423/2010 sprendė, ar Kauno miesto savivaldybės 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo 6.1 punktas, kuriuo nustatyta, kad nuomos mokesčio dalį sudaro kaupiamosios lėšos, prieštarauja CK 4.82 straipsniui. Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-382-423/2010 konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, jog Aprašo 6.1 punktas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Administracinis teismas nurodė, kad savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, išlaidas konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti apmoka proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat, todėl nustatydama tokį surenkamų lėšų panaudojimą nepažeidžia, o tinkamai įgyvendina CK 4.82 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo kaip atitinkamų patalpų savininko iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančioms pareigoms įgyvendinti.
Atsižvelgiant į teismų išaiškinimus nurodytuose sprendimuose, kaip visiškai nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Vyriausybės 2001-04-25 nutarimas Nr. 472 skirtas tik nuomos mokesčio apskaičiavimui ir nenustato kaupiamojo mokesčio, kad nuomininkas neprivalo mokėti kaupiamąsias lėšas Nuomos sutarties pagrindu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 3 punktu nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro: 1) kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti ir remontuoti (toliau – kaupiamosios lėšos); 2) išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu); 3) išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objekto valdymu. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 6 punktu nustatyta, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), gali būti neįtraukiamos į nuomos mokesčio dydį, jeigu patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013-04-16 rašte Nr. (13-1)D8-3180 taip pat nurodyta, kad išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) (2 punktu nurodytos išlaidos), gali būti neįskaitomos į nuomos mokesčio dydį, jeigu nuomos sutartyje nustatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka bendrojo naudojimo objektų valdytojui (t. 1, b. l. 135). Tačiau, kaip jau minėta, 1999-11-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi nėra nustatyta, kad išlaidas, susijusias su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), atsakovas (nuomininkas) apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, t. y. bendrijai.
Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013-02-04 rašte Nr. Nr. (13-1)D8-3180, kurį mini ir apeliantas, yra nurodyta, kad savivaldybė kaip neprivatizuotų patalpų savininkė privalo mokėti kaupiamąją įmoką bendrijai, siekiant sukaupti lėšas, būtinas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir remontuoti (t. 1, b. l. 66–67), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo ne tarp bendrijos, kuri valdo ir prižiūri namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus, ir savivaldybės, kaip neprivatizuotų patalpų savininkės, dėl kaupiamojo mokesčio mokėjimo bendrijai, o tarp atsakovų (nuomininkų) ir savivaldybės (patalpų savininko) dėl kaupiamojo mokesčio, kuris Vyriausybės patvirtinta tvarka yra įskaitytas į nuomos mokestį, nuomininkų mokamą savivaldybei. Nuomos sutartyje, sudarytoje su savivaldybe, nėra nuostatų, suteikiančių teisę nuomininkui aukščiau nurodytą kaupiamąjį mokestį mokėti ne nuomotojui, o tiesiogiai daugiabučio namo bendrijai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, jog kaupiamųjų įmokų dydžius, sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas ir kad kaupiamąsias lėšas atsakovas moka tiesiogiai bendrijai, ko pagrįstumas ir teisėtumas šioje byloje neanalizuotinas, vertintini kaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.