Telšių apylinkės teismo nutartis

2020-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-15-344/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
T-15-344/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22623-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Advokatai
Virginija Vainorienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-15-344/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22623-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.; 2.10.12
(S)(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Almai Mažrimienei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ atstovei A. Č.,

prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą dėl teismo paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės nutraukimo A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-662-721/2018, A. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ teikimu prašo A. G. nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašė teikimą tenkinti ir nurodė, kad 2020 m. vasario 21 d. įsiteisėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartis, kuria A. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo jo pristatymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Advokatė Virginija Vainorienė sutiko, kad teikimas būtų patenkintas, nors jos atstovaujamo A. G. sveikatos būklė negerėja, tačiau jis yra gydomas stacionare ir tęsti ankstesniu teismo sprendimu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pirma, asmens psichinė sveikata, antra, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Priverstinio ambulatorinio gydymo išvadoje konstatuota, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ A. G. gydomas nuo 1983 m. Patvirtinta paranoidinės šizofrenijos diagnozė. Daug kartų gydytas įvairiose psichiatrinėse ligoninėse. Po paskutinio stacionarinio gydymo jo psichinė būsena ryškiai pagerėjo, mąstymas produktyvesnis, kritiškesnis savyje ir situacijose. Stebima remisija.

Gydytojų komisija, įvertinusi anamnezę, dabartinę psichinę būseną, nustatė, kad pacientas A. G. reguliariai lankosi pas psichiatrą, reguliariai vartoja jam paskirtus medikamentus. Paciento psichinė būsena gerėjanti, todėl nusprendė prašyti teismo priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį priverstinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – nutraukti.

Susipažinus su A. G. sveikatos istorijoje esančiais įrašais, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ pateiktais dokumentais, įvertinus tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi A. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo jo pristatymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, ir nutartis yra įsiteisėjusi, pripažintina, kad tolesnis priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas tapo nebeaktualus, todėl nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,

nutaria:

UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą patenkinti.

Nutraukti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. G., (duomenys neskelbtini) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Teisėja Edita Gailienė