Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, suinteresuotas asmuo K. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėja sužinojo, jog suinteresuotas asmuo, t. y. vaikų tėvas K. S., nuo 2021 m. liepos pradžios yra išvykęs dirbti į užsienį, palikdamas nepilnamečius vaikus pas jo senelius. Pareiškėja, nuvykusi pas atsakovo senelius, pasiėmė savo nepilnamečius vaikus ir informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba) apie suinteresuoto asmens išvykimą. Pareiškėjos turimais duomenimis, šių metų pavasarį suinteresuoto asmens ir vaikų gyvenamojoje vietoje gyvenantis K. S. brolis P. S. buvo sulaikytas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjos turimomis žiniomis atsakovo gyvenamojoje vietoje vartojamos narkotinės medžiagos, vaikai dažnai nepristatomi į ugdymo įstaigą, todėl manytina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams neužtikrinama saugi aplinka. Pareiškėja dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyrėja, jos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur, ji šiuo metu su vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visapusiškai rūpinasi vaikais, bei, įvertinusi grėsmę nepilnamečių vaikų interesams jiems gyvenant su K. S., siekia nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. 2021 m. liepos 21 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, rengiamas ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo negali būti reiškiamas iki tol, kol nėra įvykusi privaloma mediacija, siekiant užtikrinti prioritetinius vaikų interesus, būtina nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki ieškinio pateikimo teisme nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėja. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma jos gyvenamoji vieta, todėl prieš išvažiuodamas į komandiruotę galėjo palikti vaikus su ja, įvertinus tai, kad vaiko teisė gyventi su tėvais yra prioritetinė. Suinteresuotas asmuo pats nesudarė pareiškėjai ir vaikams galimybių bendrauti taikos sutartyje nustatytomis priemonėmis, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5503-375/2021 ir jai toks raštas buvo išduotas. Pareiškėjos gyvenimo sąlygos pasikeitė, suinteresuotas asmuo nurodo pasenusią informaciją apie pareiškėjos įgūdžių prižiūrėti vaikus stoką. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie netinkamas pareiškėjos gyvenimo sąlygas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad nėra nustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nenustatyta, kad K. S. turtinė padėtis pablogėjo, priešingai, nustatyta, kad ji yra geresnė, nei pareiškėjos. Pareiškėja neteikė išlaikymo vaikams, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su K. S., tarnyba negavo pranešimų apie netinkamą ar nepakankamą jų priežiūrą. K. S. tinkamai rūpinosi ir prižiūrėjo vaikus, nebuvo pastebėtas nevaldomo nepilnamečių elgesio, kuris stebimas šiuo metu, kai vaikais rūpinasi pareiškėja S. A.. Nenustatyta, kad K. S. gyvenamojoje vietoje nesudarytos tinkamos sąlygos vaikams. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą suinteresuoto asmens motinos elgesį, bet turi duomenų apie netinkamą pareiškėjos motinos ir tėvo priežiūrą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Išvadoje nurodoma, kad šalių šeima Tarnybai žinoma nuo 2019 m. dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos. Nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, sudarytas pagalbos planas ir numatyti įpareigojimai. 2020 m. lapkričio 18 d. paslaugų teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas, nes ji išvyko iš Lietuvos, o suinteresuotam asmeniui K. S. paslaugos buvo tęsiamos. Po intensyvių socialinių paslaugų teikimo buvo priimtas sprendimas vaikus perduoti K. S. priežiūrai. 2021 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su suinteresuotu asmeniu, iš pareiškėjos priteistas išlaikymas vaikams, nustatyta jos ir vaikų bendravimo tvarka. 2021 m. liepos 22 d. Tarnyboje gauta informacija iš policijos, kad tarp šalių įvyko konfliktas. Pareiškėja negrąžina vaikų suinteresuotam asmeniui po bendravimo. K. S. išvykus dirbti į užsienį, nepilnamečiams buvo nustatyta laikinoji priežiūra tėvų prašymu, bet jam grįžus, ji nutraukta. Tarnyba nustatė, kad K. S. bendrauja geranoriškai, geba rūpintis vaikais, užtikrina tinkamą jų sveikatos ir ugdymo priežiūrą, jo tėvystės įgūdžiai yra pakankami, lankantis šeimos namuose nepastebėta nepriežiūros ar alkoholio vartojimo atvejų. Jis vykdo pagalbos plane numatytus į(si)pareigojimus. 2021 m. liepos 29 d. Tarnybos specialistė lankėsi abiejų šalių namuose. Pareiškėjos paaiškinimais, ji gyvena jos motinai priklausančiame bute, kur taip pat gyvena du jos broliai ir tėvai, kuriems prižiūrint šalių vaikus 2020 m. birželio 28 d. buvo nustatytas girtumas: 2,49 prom. ir 1,79 prom. Apsilankymo metu pareiškėjos namuose buvo tvarkinga, vaikų nepriežiūros nepastebėta, tačiau atkreiptas dėmesys į nevaldomą nepilnamečio T. S.. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu dirba, išlaikymo vaikams neteikė iki tol, šiuo metu neveda vaikų į ugdymo įstaigą iki tol, kol nebus išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neveda T. S. į terapiją dėl specialistės atostogų. Apsilankymo pas K. S. metu nustatyta, kad jis gyvena kartu su motina socialiniame būste, tačiau pateikti dokumentai dėl nuosavybės įgijimo. K. S. paaiškinimais, jam gyvenant su pareiškėja, vaiko T. S. elgesys buvo nevaldomas, pradėjus gyventi skyrium, po terapijos vaiko elgesys ir emocijos tapo stabilios.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas atmetamas.

Suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal CPK 375 straipsnį, 384 straipsnio 5 dalį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kitas teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-899-601/2018).

Iš teismų informacijos sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5503-375/2021, buvo patvirtina pareiškėjos S. A. ir suinteresuoto asmens K. S. taikos sutartis, kurioje jie susitarė, kad nepilnamečių vaikų T. S. ir N. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu K. S.; kad S. A. nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį mokės 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Taikos sutartimi taip pat nustatyta S. A. ir vaikų bendravimo tvarka telekomunikacinėmis priemonėmis bei pareiškėjai paimant vaikus bendravimui tam tikromis dienomis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme, nurodydama, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja. Pareiškėja pateikė į bylą duomenis apie tai, kad 2021 m. liepos 21 d. jos atstovas elektroniniu paštu išsiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą dėl privalomos mediacijos inicijavimo. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu vaikai yra su ja, kadangi suinteresuoto asmens K. S. gyvenamojoje vietoje jiems yra nesaugu, suinteresuotam asmeniui išvykus dirbti į užsienį, vaikų priežiūra perduota jo seneliams, nors pareiškėjai nėra apribotos motinos teisės.

Teismas, vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaujasi Tarnybos išvadoje pateiktais duomenimis apie K. S. gyvenamąją vietą, jo išvykimo į užsienį aplinkybes, suinteresuoto asmens K. S. pateiktais dokumentais. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 11 d. šios bendrovės direktoriaus įsakymu komandiruotas į Daniją laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. spalio 3 d. Suinteresuotam asmeniui nusprendus vykti į komandiruotę jis pasirūpino tinkama vaikų priežiūra, kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl laikinos priežiūros vaikams paskyrimo, ir Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymus dėl vaikų laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo, paskirdama vaikus laikinai prižiūrinčiu asmeniu K. S. motiną A. S.. Vaikai iki tol, kol jie buvo paimti pareiškėjos ir negražinti atsakingam už vaikus asmeniui, lankė lopšelį-darželį, tačiau nuo 2021 m. liepos 20 d. nelanko. Tarnybos pateiktais duomenimis, suinteresuotas asmuo nuo to laiko, kai jam buvo teikiamos socialinės paslaugos tinkamai vykdė visus įpareigojimus, rūpinosi vaikais, Tarnyboje nebuvo gauta pranešimų dėl netinkamos vaikų priežiūros. Pareiškėjai negrąžinus vaikų po bendravimo atsakingam asmeniui, suinteresuotas asmuo K. S. nedelsdamas grįžo į Lietuvą.

Pareiškėjai patvirtinus, kad ji neteikė išlaikymo vaikams po taikos sutarties sudarymo, netiesiogiai pasitvirtino ir suinteresuoto asmens K. S. nurodomos atsiliepime aplinkybės. Pasitvirtino, kad K. S. siekiant užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, jis įsidarbino UAB „Turto paieška“, kuri organizavo komandiruotes į užsienį ir jis, pasirūpinęs vaikų priežiūra, nusprendė išvykti į komandiruotę bei taip uždirbti daugiau lėšų. Pareiškėja, tvirtindama, kad K. S. gyvenamojoje vietoje neužtikrinamos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, nes toje vietoje vartojamos narkotinės medžiagos, o pats pareiškėjas paliko vaikus seneliams, nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietos lankosi asmenys, vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas, kad vaikais yra nesirūpinama. Pareiškėjos į bylą pateiktas N. B. vardu rašytinis paaiškinimas neįrodo netinkamos vaikų priežiūros jiems gyvenant su K. B.. Byloje nėra įrodymų apie minėtą raštą surašiusio asmens ryšį su K. S.. Be to, net ir esant įrodymams apie tai, kad N. B. yra buvusi K. S. sugyventinė, jos parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai, turint omenyje tai, kad ji yra buvusi, o ne esama, K. S. draugė ir dėl to gali būti suinteresuotas duoti subjektyvius tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie K. S. ir jo elgesį su vaikais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

Tarnyba nurodė, kad viso laikotarpio metu, kai vaikai gyveno tik su K. S., nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl jo kaip tėvo pareigų. Teismas, nenustatęs, kad šiuo metu vaikams įprastos aplinkos (gyvenimo su tėvu ir močiute (duomenys neskelbtini), lopšelio) keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Įvertinus byloje esančius Tarnybos pateiktus duomenis apie ankstesnį pareiškėjos kaip motinos elgesį, bei tai, kad negalima vienareikšmiška išvada, jog ji pakeitė savo elgesį, nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas nagrinėjamu atveju gali sukelti didesnę psichologinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir Tarnybos darbuotojos nustatyta aplinkybė, kad nepilnamečio T. S. elgesys jos apsilankymo metu buvo nevaldomas. Pareiškėja patvirtino, kad vaikas nelanko terapijos užsiėmimų, kad abu vaikai nelanko darželio, kad ji nemoka suinteresuotam asmeniui vaikams skirto išlaikymo. Bylos duomenimis pareiškėja gyvena su tėvais, iš kurių nepilnamečiai T. S. ir N. S. buvo paimti prieš metus, kadangi jiems (pareiškėjos tėvams) buvo nustatytas girtumas. Todėl teismas laiko, kad pareiškėjos ateityje galbūt reiškiamas ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo yra preliminariai nepagrįstas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti preliminarią išvadą, kad pareiškėjos prašymo patenkinimas ne tik, kad neužtikrins vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, bet ir gali pakenkti jų interesams. Todėl teismas atmeta pareiškėjos prašymą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, nenustatęs abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja neleidžia vaikų į darželį, tačiau yra dirbanti ir gyvena su tėvais, iš kurių nepilnamečiai vaikai T. S. ir N. S. buvo paimti, nes buvo netinkamai jų prižiūrimi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti suinteresuoto asmens K. S. atsiliepime pateiktą prašymą įpareigoti pareiškėją grąžinti vaikus jam, dalyvaujant Tarnybos darbuotojams. Tokia išvada daroma, vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesais augti ir vystytis jiems įprastoje ir tinkamoje aplinkoje, bei įvertinus tai, kad byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėja gali pasirūpinti tinkama vaikų priežiūra tuo metu, kai ji bus darbe. Suinteresuoto asmens K. S. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimas civilinėje byloje Nr. e2-5503-375/2021 gali užsitęsti, o tai savo ruožtu gali pakenkti vaikų interesams augti jiems įprastoje ir tinkamoje aplinkoje. Todėl CPK 144 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu pareiškėja įpareigojama nedelsiant perduoti vaikus K. S. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, dalyvaujant Tarnybos darbuotojams.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (pareiškėjos įpareigojimo grąžinti vaikus) įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 147 straipsniu, 152 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos S. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teisme.

Įpareigoti pareiškėją S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti nepilnamečius vaikus T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus darbuotojams.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.