- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-899-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02518-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. (D.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei G. K. (D.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo: 1) pakeisti nuolatinę jo nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu A. V.; 2) pakeisti nepilnametės G. V. išlaikymo tvarką ir iš atsakovės G. D. (K.) priteisti išlaikymą nepilnametei G. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki dukros pilnametystės, mokant priteistą išlaikymą ieškovui uzufrukto teise; 3) nustatyti atsakovės G. D. ir nepilnametės G. V. bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną G. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. V. bei 2) iš atsakovės G. D. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant priteistą išlaikymą ieškovui A. V..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną G. V. gyvenamąją vietą su ieškovu A. V. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės G. K. (D.) nepilnamečiui vaikui G. V. po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovą A. V.. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Teismas darė išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismas sprendė, kad byloje nurodytos aplinkybės dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nepilnametės G. V. gyvenimo su atsakove sąlygų leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino nepilnametės G. V. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu – G. V. kaip nepilnamečio vaiko interesai vystytis sveikoje, jos amžių ir poreikius atitinkančioje aplinkoje bei teisė į saugią aplinką gali būti iš esmės pažeisti. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie jo gyvenimo sąlygas Anglijoje, jo paaiškinimus apie gyvenimo sąlygas, kurios bus suteiktos G. V. Anglijoje (vaikas turės savo kambarį ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančiame name, vaikui bus užtikrintos mokymosi sąlygos, samdant privačius mokytojus, bus tęsiamos vaiko psichologo konsultacijos), išvadą teikiančios institucijos atstovei pritarus ieškovo prašymui, konstatavo, kad laikinas G. V. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu (ieškovu A. V.) užtikrins jos kaip nepilnamečio vaiko prioritetines asmenines neturtines teises ir poreikius. Todėl teismas tenkino ieškovo prašymą nustatyti laikiną G. V. gyvenamą vietą su ieškovu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė G. K. (D.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – panaikinti minėtą nutartį bei išreikalauti nepilnametę dukrą G. V. iš ieškovo A. V., įpareigoti ieškovą skubiai, per 3 dienas, grąžinti nepilnametę dukrą – G. V. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Prašė prijungti charakteristikas, foto nuotraukas, video medžiagą, „Lietuvos paštas“ apie gavimą procesinių dokumentų. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
teismas 2018-02-27, atsakovei neįteikus procesinių dokumentų, nežinant jai posėdžio laiko ir datos bei nedalyvaujant viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2018-02-28, 16.00 val. paskelbė nutartį, kurioje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino. Atsakovė tik 2018-02-27 gavo iš Kauno apylinkės teismo procesinius dokumentus, kuriuose buvo informuota apie ieškovo pateiktą ieškinį. Taip pat pateikta buvo 2018-02-20 nutartis dėl paskirto 2018-02-28, 13.00. val. posėdžio bei pateikimo atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant terminą atsiliepimui pareikšti iki 2018-02-27. Atstovė kartu su atsakove nuėjo į 2018-02-28, 13.00 paskirtą teismo posėdį, tačiau sekretorė informavo, kad 2018-02-27, 14.30 posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas, nes 2018-02-28, 13.00 val. posėdis buvo atkeltas. Procesinių dokumentų dėl posėdžio perkėlimo iš 2018-02-28 į 2018-02-27, 14.30 val. atsakovė iš pašto su 2018-02-27 korespondencija negavo, jie gauti tik 2018-03-02 (jau po įvykusio posėdžio). Atsakovė turėjo teisę pateikti atsiliepimą iki 2018-02-27, 00:00 valandų, tad nesuprantama, kaip teismas, duodamas terminą atsiliepimui pareikšti iki 2018-02-27 bei nurodydamas posėdžio datą 2018-02-28, 13.00 val., paankstina kita nutartimi posėdžio laiką viena diena anksčiau, t. y. 2018-02-27, 14.30 val., nors dar nėra pasibaigęs terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovei užkirstas kelias dalyvauti procese, nes apie procesą ir pakeistą posėdžio datą, atsakovei nebuvo žinoma;
nepilnametės dukros gyvenamoji vieta visada buvo su motina. Gabija visada jautėsi saugi su mama, tarpusavio ryšys buvo tvirtas ir artimas. Atsakovė geriausiai pažįsta savo dukrą, žino jos charakterį, asmenines savybes. Pridedami dukters piešiniai, kuriuose išreikšta dukters meilė ir emocijos. Atsakovės namuose yra sukurtos geros namų sąlygos, arti dukters mokykla, šalia gyvena dukters draugai. Atsakovė užtikrina dukrai tinkamas sąlygas vystytis, tobulėti. Visi ieškovo ir liudytojų argumentai, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą;
teismas visiškai neatsižvelgė, kad yra mokslo metai, kad nepilnametė mergaitė eina į pirmą klasę, pripratusi prie mokyklos, mokytojų, turi draugus, lanko būrelius. Staigus išvežimas į Jungtinę Karalystę, be jokio pereinamojo laikotarpio, neinformavus nei mokyklos, nei mokytojų, gali sukelti vaikui didelį stresą. G. V. nebuvo mačiusi savo mamos nuo 2018-02-17. Atsakovas nesudaro galimybės bendrauti su vaiku telefonu ar Skype, Viber pagalba, tuo šiurkščiai pažeidžia motinos teisę bendrauti su dukra.
mokyklos charakteristikose nurodyta, kad mergaitė mokosi gerai, laiku atlieka užduotis, klasėje turi daug draugų. Gimnazijoje nelankymo, drausmės problemų mokinė neturi. Psichologo konsultacijų nelanko, pas socialinę pedagogę nesilanko. Priešmokyklinės įstaigos pedagogės, taip pat teigiamai atsiliepė apie atsakovę, tiek apie dukterį. Nenurodė jokių nepilnametės emocinių problemų;
byloje nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, kad aplinka, kurioje gyveno šalių nepilnametė dukra, tapo nesaugi ar priešinga vaiko interesams, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui. Tuo tarpu nėra jokių objektyvių byloje įrodymų, jog nepilnametės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje sąlygos leis vaikui pritapti ir integruotis į visuomenę, vystytis bei ugdytis. Teismas nesikreipė į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl įrodymų surinkimo apie galimybes mokytis, gyvenimo sąlygas, integraciją, tikėjo tik ieškovo paaiškinimais;
nuo 2018-02-17 - 2018-02-25 dukra svečiavosi pas ieškovą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas su dukra parskrido į Lietuvos Respubliką ir informavo, kad dukra serga ir žadėjo pristatyti pirmadienį, t. y. 2018-02-26. Ieškovas nebeatsiliepė į skambučius. Buvo rašomos žinutės, į kurias jis pradėjo neatrašinėti. Ieškovas parengė išankstinį planą išsivežti dukrą į Jungtinę Karalystę: teismo posėdžio paankstinimas, apribojimas dukters bendravimo su atsakove, slaptas nupirkimas bilietų dukrai į Angliją 2018-02-27 ir dar nepaskelbus teismo nutarties, ieškovas jau su dukra buvo oro uoste ar lėktuve;
teismui netenkinus ieškinio ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, susidarytų tokia situacija, jog nepilnametis vaikas pakartotinai neturėtų keisti gyvenamosios vietos – vykti iš Lietuvos Respublikos pas tėvą į Jungtinę Karalystę. Gyvenamosios vietos kaitaliojimas akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams, turi įtakos jo emociniam ir psichologiniam vystymuisi, neabejotinai sukelia emocinius išgyvenimus ir daro jam socialinę bei psichologinę žalą;
teismas buvo šališkas, rėmėsi tik ieškovo ir jo atsivestų liudytojų nepagrįstais paaiškinimais, nors byloje nebuvo pateikta akivaizdžių įrodymų, kad aplinka, kurioje gyveno šalių nepilnametė dukra tapo nesaugi ar priešinga vaiko interesams, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui. Neteisingai ieškovas nurodo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės nevaldomo alkoholio vartojimo ir neištikimybės. Pats ieškovas ne tik vartojo alkoholį, tačiau ir psichotropines medžiagas. Jis buvo teistas už vagystę, narkotikus, neaišku, ar teistumas išnykęs. Ieškovas turi daug skolų, užvestos vykdomosios bylos. Be to, po santuokos nutraukimo ieškovas niekada laiku nemokėdavo vaikui priteisto išlaikymo, nors teigia, kad gyvena gerai. Ieškovas pradėjo aktyviai reikšti norą bendrauti su dukra, kai sužinojo, kad atsakovė sudarė santuoką su G. D., su kuriuo puikiai sutaria nepilnametė dukra;
liudytoja J. K. klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovė vartoja alkoholį kartu su savo dabartiniu sutuoktiniu. Liudytojos santykiai su atsakove yra blogi, galbūt pavydo vedama sugeba šmeižti ne tik atsakovę, bet ir jos sutuoktinį, kuris dirba VĮ „Regitra“ ir yra puikiai charakterizuojamas specialistas. Liudytoja L. V. nurodė, kad ji matė, kaip atsakovė, būdama išgėrusi, vairavo automobilį, kuriame buvo ir nepilnametė G. V., tačiau tada nesuprantama, kodėl liudytoja nekvietė policijos pareigūnų girtumui patikrinti. Liudytojų parodymai yra šališki, vertinti kritiškai. Kritiškai vertinama ir psichologo išvada, kadangi atsakovė nebuvo informuota apie psichologo konsultacijos vietą ir laiką. Pokalbyje su psichologu nedalyvavo socialinis vaikų teisių atstovas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė atsakovės G. D.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7986-1070/2018 – atmesti. Iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti nagrinėjamas net ir nepranešus atsakovei. Atsakovės teisė būti išklausytai ir bylos šalių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas, kadangi savo teise būti išklausytai atsakovė įgyvendino pateikdama atskirąjį skundą. Aplinkybę, kad atsakovė nedalyvavo 2018-02-27, 14.30 val. vykusiame teismo posėdyje nulėmė pačios atsakovės aplaidumas ir nesavalaikis veikimas. Pašto darbuotojai mėgino atsakovei įteikti teismo pranešimą dar 2018-02-22. Toks pašto pranešimas buvo įmestas į atsakovės pašto dėžutę dar 2018-02-22. Atsakovei esant rūpestingai ir veikiant savalaikiai, ji būtų atsiėmusi registruotą laišką su teismo pranešimu dar 2018-02-22. Tokiu būdu atsakovė būtų turėjusi pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos. Atsakovė turėjo galimybę sužinoti, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus nagrinėjamas 2018-02-27, 14.30 val. ne tik pasitikrinusi LITEKO informacinėje sistemoje, bet ir paskambinusi ar atvykusi į teismą. Apie 2018-02-27, 14.30 val. paskirtą teismo posėdį atsakovę informavo tiek ieškovas, tiek ir išvadą byloje teikiančios institucijos darbuotojai, tačiau atsakovė nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti neketina;
atsakovė nebesugebėjo užtikrinti saugių ir tinkamų nepilnamečiui vaikui pilnavertiškai vystytis sąlygų. Dėl nepriežiūros nepilnametė dukra dažnai be pateisinamų priežasčių praleisdavo pamokas. Į mokyklą buvo išleidžiama aprengta oro sąlygų neatitinkančiais rūbais bei avalyne, dėl ko dažnai sirgdavo. Į mokyklą mergaitė dažnai atvykdavo neparuošusi namų darbų, todėl jai buvo sunku pasivyti kitus savo klasiokus, tekdavo likti po pamokų. Ieškovo duomenimis, atsakovė buvo ne kartą gydoma priklausomybės ligų centruose. Šią informaciją patvirtino ir pačios atsakovės artimieji giminaičiai, kurie nurodė, jog atsakovė turi priklausomybę. Atsakovės sesuo nurodė, jog atsakovės problemos dėl alkoholio vartojimo yra rimtos, ji dėl to net buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Dėl alkoholio vartojimo atsakovei buvo trūkusi kasa, tačiau atsakovė išėjusi iš ligoninės ir toliau vartojo alkoholį kartu su savo dabartiniu sutuoktiniu. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio mėn. dvi savaites praleido narkologijos skyriuje, kuriame gydėsi dvi savaites;
atsakovė, neturi savo gyvenamosios vietos, be to nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl negali sudaryti vaikui pilnavertiškai vystytis būtinų sąlygų. Atsakovė gyvena su nauju sutuoktiniu G. D., (duomenys neskelbtini), Kauno r. Atsakovės materialinė padėtis bei jos ir vaiko gyvenamoji vieta visiškai priklauso nuo minėto asmens malonės. G. D. taip pat turi polinkį vartoti alkoholį. Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Specialistė nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ne vieną kartą bandė kalbėti su atsakove, tačiau atvykus darbuotojams į atsakovės gyvenamąjį būstą, jo durų niekas neatidarydavo. Ieškovas nuolatos rūpinosi savo dukros interesais ir gerbūviu. Tarp tėvo ir dukros yra susiformavęs stiprus meile ir pasitikėjimu pagrįstas ryšys, dukra nori gyventi su ieškovu. Mergaitė visada noriai bendrauja su tėvu ir gerai jaučiasi jo gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, todėl joks pereinamasis periodas niekuomet nebuvo reikalingas ir yra tik atsakovės prasimanymas. Mokykla, kurioje mokėsi G. V. buvo iš anksto informuota apie šeimos problemas – atsakovės priklausomybę ir negebėjimą rūpintis vaiku bei apie planus išsikelti gyventi į ieškovo gyvenamąją vietą. Be to, teismui priėmus skundžiamą nutartį ir mergaitei išvykus į užsienį, mokykla buvo informuota ir jai buvo pateiktas prašymas išbraukti G. V. iš mokinių sąrašo;
ieškovas su savo sutuoktine R. V., jos sūnumi ir bendru mažamečiu vaiku G. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovas turi gerai apmokamą darbą ir dėl to gauna nuolatines pajamas, kurių pakaktų išlaikyti ir nepilnametę dukrą. Ieškovas neturi žalingų įpročių, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra darbštus, atsakingas ir rūpestingas tėvas. Dukra ieškovo gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje lanko mokyklą, joje jaučiasi gerai, puikiai integruojasi. Šalių dukra ieškovo namuose yra ne kartą svečiavusis, ši aplinka jai nėra nauja, ji prie jos pripratusi, joje jaučiasi saugi, gerai sutaria su ieškovu ir jo sutuoktine. Dukrai suteiktas atskiras šviesus, erdvus kambarys, apstatytas visai būtinais baldais. Kambaryje yra erdvės žaidimams, poilsiui, pamokų ruošai ir laisvalaikio praleidimui. Ieškovo sutuoktinės darbo grafikas pritaikytas pagal vaikų mokyklos grafiką. Atostogų metu atsakovė turėjo visas galimybes bendrauti su dukra tiek telefonu, tiek internetu, tačiau pati nustojo domėtis mergaite ir jai skambinti. Ginčo šalių dukra griežtai atsisako bendrauti su savo motina. Ieškovas nedraudžia mergaitės ir dukros bendravimo, tačiau psichologė nurodė, jog negalima mergaitės versti bendrauti su motina;
melagingi paaiškinimai apie ieškovo smurtą. Ieškovas buvo vieną kartą teistas už muštynes, tačiau tai įvyko prieš 10 metų, ieškovui esant ypatingai jaunam ir dar nesukūrus šeimos. Šiuo metu ieškovas neturi jokių žalingų įpročių, turi gerai apmokamą darbą, yra darbštus ir atsakingas, rūpinasi savo vaikais. Ieškovas nuolatos teikė išlaikymą G. V. ir ginčo dėl to niekuomet nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13581-800/2014 nutraukė šalių santuoką, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove G. K. (D.). Iš bylos duomenų suprastina, kad vaikas nuo 2018 m. vasario 17 d. būna pas tėvą. Suprastina, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas vaiką išsivežė į Jungtinę Karalystę.
Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą argumentavo tuo, kad motina (atsakovė) vartoja alkoholį ir dėl to yra gydžiusis, negeba pasirūpinti vaiku, aplinka vaikui yra nesaugi. Teismo posėdžio metu atsakovės sesuo ir ieškovo motina nurodė, kad atsakovė vartoja alkoholį, mergaitė paliekama savęs priežiūrai, atsakovė išgėrusi vairuodavo automobilį. Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2018 m. vasario 20 d nutartimi klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti 2018 m. vasario 28 d., 13.00 val. Teismas nutartyje nurodė – ieškovo ieškinio kopiją išsiųsti atsakovei G. D. (K.), nurodant, kad ji turi teisę iki 2018 m. vasario 27 d. pateikti teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieškovo ieškinio kopiją išsiųsti išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, įpareigojant iki 2018 m. vasario 27 d. pateikti teismui išvadą dėl ieškovo prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei nepilnametės G. V. nuomonės dėl gyvenimo su ieškovu ar atsakove bei nepilnametės gyvenimo ir vystymosi sąlygų.
Atsakovei procesiniai dokumentai 2018 m. vasario 20 d. buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir atsakovei įteikti 2018 m. vasario 27 d. Kaip matyti, atsakovė su advokatų kontora teisinių paslaugų sutartį pasirašė 2018 m. vasario 28 d., kuri, suprastina, tą pačią 2018 m. vasario 28 d., 13.00 val. atvyko su atsakove teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas 2018 m. vasario 20 d. pateikė prašymą perkelti civilinėje byloje Nr. e2-7986-1070/2018, 2018 m. vasario 28 d., 13.00 val. paskirtą teismo posėdį į 2018 m. vasario 27 d. Teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi patenkino ieškovo atstovės advokatės A. Ž. prašymą, t. y. atšaukė teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei G. D. (K.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, paskirtą 2018 m. vasario 28 d., 13.00 val.; nustatė kitą teismo posėdžio datą ir laiką; ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. vasario 27 d., 14.30 val. Nutartis ir teismo šaukimas į 2018 m. vasario 27 d.,14.30 val. teismo posėdį šalims išsiųstas 2018 m. vasario 21 d. Šis teismo šaukimas atsakovei įteiktas 2018 m. kovo 2 d., t. y. realiai informaciją apie pakeistą teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo datą atsakovė sužinojo po įvykusio teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir po teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iki 2018 m. vasario 27 d. įskaitytinai dar tik turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokios teisės atsakovė įgyvendinti negalėjo (dėl perkeltos teismo posėdžio datos). Taip pat, dėl perkelto teismo posėdžio atsakovė neturėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo ir išreikšti savo poziciją ginčo klausimu, kas reiškia, kad atsakovei, neišreiškus savo nuomonės ir neatsikirtus į ieškovo argumentus, buvo ne tik apribotos atsakovės procesinės teisės, bet ir procesinis sprendimas priimtinas remiantis išimtinai ieškovo pateiktų argumentų ir įrodymų pagrindu (neišklausius priešingos pusės, kai ji šią teisę turėjo). Nors ieškovas nurodo, kad jis atsakovę buvo informavęs apie teismo posėdžio datos pasikeitimą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė buvo nurodžiusi, kad informacijos iš teismo apie pasikeitusią teismo posėdžio datą neturi, be to, dėl įtemptų ir konfliktiškų šalių santykių, atsakovė ieškovo nurodyta aplinkybe neturėjo pagrindo tikėti (todėl laukė teismo procesinio sprendimo ir teismo šaukimo). Taigi, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad ieškovė žinojo apie 2018 m. vasario 27 d., 14.30 val. teismo posėdį, tačiau atsisakė jame dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šio procesinio pažeidimo, neišklausius atsakovės (kaip priešingos pusės) nuomonės buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, apribota atsakovei teisė apginti savo poziciją, kas reiškia, kad buvo padarytas tokio pobūdžio procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėtas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, kad tą daro ir dabartinis jos sutuoktinis, dėl to vaikui atsakovės aplinka tapo nesaugi. Teismo posėdžio metu ieškovas pakvietė liudytojas (savo mamą ir atsakovės seserį), kurios nurodė aplinkybes dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir neužtikrina vaiko interesų. Iš esmės atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad buvo nuvykusi pas atsakovę ir ji neįsileido, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės yra įvertintos taip pat atsižvelgiant vien tik į ieškovo ir jo liudytojų nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, pritaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra nurodęs ir priešingas aplinkybes, t. y. kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus neturi neigiamų duomenų apie atsakovę, kad ji netinkamai prižiūri nepilnametę, kas leidžia abejoti atsakovės nesugebėjimu pasirūpinti dukra.
Be to, pažymėtina, kad nepilnametė G. V. su ieškovu prieš teismo posėdį lankėsi su dukra pas psichologą. Kaip nurodyta SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2018-02-27 rašte Nr. SD-370 pas psichologą mergaitė nuvyko su tėčiu. Išvadoje nurodyta, kad klientė noriai atsakinėjo į klausimus, tačiau paklausus apie gyvenimą su mama jos emocinė būklė pasikeitė. Nurodyta, kad pokalbio metu su mergaite jaučiama įtampa, nerimas, baimė. Mergaitės ryšys su tėvu stiprus, mergaitė drąsiai jaučiasi bendraudama su tėvu. Klientei atsakant į sunkius klausimus, jaučiamas tėvo palaikymas reaguojant į vaiko emocinę būklę. Rekomenduotos konsultacijos ieškovo ir vaiko bendravimo ir emocinės būklės gerinimui. Taigi, kaip matyti, ši konsultacija atskleidė vaiko emocinę būklę ir teikė rekomendaciją dėl ieškovo ir vaiko bendravimo ir emocinės būklės gerinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šia psichologo konsultacija nebuvo aiškinamasi objektyvi vaiko nuomonė dėl jo laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko apklausa buvo vykdoma dalyvaujant ieškovui, kuris, kaip nurodyta, atsakant į sunkius klausimus palaikė vaiką reaguojant į jo emocinę būklę, kas iš esmės gali reikšti, kad vaikas negalėjo išreikšti objektyvios nuomonės dėl tėvo buvimo šalia ir daromo poveikio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad – klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti vaikui neigiamas pasekmes ir pažeisti vaiko interesus, – sprendžia, jog teismas turėjo išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo dalyvaujant psichologui, vaiko teisių specialistui ir/ar kitam specialistui, kuris galėtų tinkamai, nešališkai apklausti vaiką, atsižvelgdamas į jo socialinę, psichologinę brandą, siekiant apsaugoti ji nuo šalių daromo poveikio ir išsiaiškinti vaiko poziciją laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.
Remiantis aukščiau nustatytų aplinkybių visetu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, priimta remiantis vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei jo liudytojų pateiktais paaiškinimais, pažeidė procesines teisės normas ir, neišklausius priešingos pusės pozicijos bei neišsiaiškinus vaiko nuomonės ginčo klausimu, iš esmės neatskleidė ginčo klausimo esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vaikas toliau turi gyvena su atsakove, su kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13581-800/2014 (tol, kol nebus išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ar, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.