- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3913-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38109-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- R. G., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, V. G., R. G.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir D. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, V. G., R. G. kaip A. G. įstatyminė atstovė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. G. mirties tinkamai visą palikimą, tarp jo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė R. G. ir D. M., pradėdami faktiškai valdyti palikimą. Nurodo, kad pareiškėjų tėvas L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pareiškėjai yra mirusio L. G. vieninteliai vaikai. Pareiškėjų tėvas kartu su pareiškėjų motina būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Nors buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė tik mirusiojo sutuoktinė V. G. ir tik ji šiuo metu yra nurodyta kaip turto savininkė NTR išraše, vis dėlto, pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą laikytina, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. L. G. ir V. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas įsigytas (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad butas įgytas santuokoje, kas reiškia, jog po tėvo mirties, pareiškėjai įgijo teisę į privalomąją ½ palikimo dalį. Pareiškėjų motina atsisako sutuoktinio palikimo. Pareiškėjas R. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Tuo tarpu pareiškėja D. M., nors ir negyvena nurodytame bute, tačiau taip pat juo rūpinasi, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, būtinų namų apyvokos daiktų pirkimo, remonto bei bendros būsto priežiūros. Po tėvo mirties motinai V. G., kuri liko gyventi tėvų namuose, padėjo daryti remontą, rūpinasi turtu, moka mokesčius, slaugo sergančią mamą. Iki tėvo mirties pareiškėjai rūpinosi ir sergančiu tėvu. Be to, po tėvo mirties abu pareiškėjai rūpinosi tėvo laidojimo išlaidomis.
Teisme iš Vilniaus notarų (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro gautas L. G. testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teisme gautas VĮ Turto banko atsiliepimas, kuriuo prašo patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Teisme gautas suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimas, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjų patikslintą pareiškimą.
Teismas 2020-02-07 nutartimi į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu R. G., kaip A. G. įstatyminę atstovę.
Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
Teismas 2020-04-24 nutartimi nutarė tęsti civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka dėl šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos bei atsižvelgdamas į tai, kad žodinis nagrinėjimas galėtų būti paskirtas tik maždaug po kelių mėnesių bei tai, jog suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo tenkinimo prieštaravimų nepateikė, išaiškindamas byloje dalyvaujantiems asmenims teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalys informuotos CPK 133 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjai yra mirusiojo asmens L. G. ir V. G. vaikai. L. G. ir V. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas įgytas (duomenys neskelbtini). Nors nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą NTR yra registruota tik V. G. vardu, tačiau butas buvo įgytas V. G. ir L. G. santuokos metu. Taigi, L. G. iki jo mirties nuosavybės teise priklausė pusė nurodyto turto (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).
Iš byloje pateikto pareiškimo ir suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimo turinio matyti, kad po L. G. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl L. G. palikimo priėmimo.
Nors pareiškėjai R. G. ir D. M. kreipėsi į teismą dėl viso palikimo priėmimo, tačiau iš Vilniaus notarų (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure L. G. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento matyti, kad L. G. jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko A. G.. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-05-15, civilinėje byloje Nr. e2YT-10814-936/2020 pareiškėjos R. G. pareiškimą tenkino, atnaujindamas pareiškėjai praleistą terminą palikimui (terminuoto indėlio sąskaitoje esančias lėšas), atsiradusiam po L. G. mirties, nepilnamečio A. G. vardu priimti, pratęsiant šį terminą 3 mėnesiams.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai po tėvo mirties rūpinasi nurodytu butu kaip savo, vienas jų – R. G. liko gyventi bute, jie moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius, tvarko su buto valdymu susijusius klausimus. Suinteresuoti asmenys nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Ištyrus į bylą pateiktus paaiškinimus ir dokumentus darytina išvada, kad pareiškėjai tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgęs į tai, kad buvo atnaujintas terminas priimti palikimą (pinigines lėšas, esančios AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po L. G. mirties, nepilnamečio A. G. vardu, kad testamentas nėra nuginčytas, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra tenkintinas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai R. G. ir D. M. priėmė palikimą, atsiradusį mirus L. G., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), išskyrus A. G. paliktą turtą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams R. G. ir D. M. yra reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų R. G. ir D. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami turtą valdyti, išskyrus A. G. paliktą turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjams R. G. ir D. M. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.