Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. B. sulaikymo dienos, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. (3 dienos) ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. laiką nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.

G. B. pagal BK 286 straipsnį (dėl 2019 m. liepos 26 d. pasipriešinimo valstybės tarnautojui) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

G. B. pagal BK 286 straipsnį (dėl 2019 m. lapkričio 6 d. pasipriešinimo valstybės tarnautojui) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 4 d. nutarimais kaltinamajam G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu jam paskirtas kardomąsias priemones – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti I. V., K. K. ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. V., tačiau apeliacinių skundų dėl jų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė, o būtent jis 2019 m. lapkričio 6 d. savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė du folijos lankstinukus su juose buvusiu bendru kiekiu – 1,423 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją parduoti. Tęsdamas pradėtą nusikaltimą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 17.16 val. iki 17.36 val., G. B., telefoninio susirašinėjimo SMS žinutėmis metu, taip pat pasinaudodamas mobiliąja susirašinėjimo programėle „Messenger“, susitarė su G. V. šiai parduoti 1 g šios narkotinės medžiagos. Apie 17 val. 40 min. minėtame bute jis už 10 Eur vieną folijos lankstinuką su jame buvusia dalimi anksčiau minėtos medžiagos kiekio – 0,701 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – pardavė G. V.. Tęsdamas pradėtą nusikaltimą, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo apie 18.00 val. iki 19.00 val., G. B., pasinaudodamas ta pačia mobiliąja susirašinėjimo programėle, susitarė su K. K. šiam parduoti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir apie 19.03 val. minėtame bute K. K. už 10 Eur pardavė folijos lankstinuką su jame buvusia dalimi anksčiau paminėtos medžiagos kiekio – 0,722 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

1.1. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra jis 2019 m. lapkričio 6 d. savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė augalinių medžiagų smulkintuvą su jame buvusiais 0,158 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir plastikinį maišą su jame buvusiais 0,012 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iki tol, kol tą pačią dieną, apie 20.50 val., plastikinį maišą su jame buvusiais 0,012 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – išmetė pro minėto buto langą į minėto namo kiemą, o 22.20 val. augalinių medžiagų smulkintuvą su jame buvusiais 0,158 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. G. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį, o būtent dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 20.55 val., savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) tyrėjui R. B., esant neuniformuotam ir prisistačius policijos pareigūnu bei siekiant G. B. gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti kratą dėl minėto asmens galbūt padarytų nusikaltimų, siekdamas sutrukdyti atlikti kratą ir vengdamas sulaikymo, alkūne sudavė vieną smūgį tyrėjui R. B. į krūtinę ir taip sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą. Šiais kaltinime nurodytais veiksmais G. B. buvo kaltinamas pavartojęs fizinį smurtą, t. y. pasipriešinęs, valstybės tarnautojui R. B., kuris atliko viešojo administravimo funkcijas.

1.3. Be to, G. B. išteisintas pagal BK 286 straipsnį, o būtent dėl to, kad jis 2019 m. liepos 26 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) tyrėjui G. B., esant neuniformuotam ir prisistačius policijos pareigūnu, siekiant patikrinti jo, G. B., asmens tapatybę ir asmens dokumentus, siekdamas išvengti patikrinimo, bėgo nuo G. B. iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, kur, G. B. jį pervertus ir siekiant jį sulaikyti, jis (G. B.), siekdamas išvengti sulaikymo ir ištrūkti iš G. B. glėbio, suėmė ranka už kairės G. B. rankos pirštų ir juos laužė, su savo ranka įdrėskė nukentėjusiajam dešinės rankos dilbį, veidą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. B. linijinius odos nubrozdinimus dešinio antakio vidiniame gale, dešiniajame dilbyje, ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. B. Tokiais savo veiksmais G. B. buvo kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui G. B.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo kaip pagrįstus vertinti apelianto argumentus, jog jam pagal BK 260 straipsnį 1 dalį skirta, beje, minimali sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra neteisinga ar aiškiai per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus bei nustatydamas skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, iš jų, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio) nuostatų nepažeidė. Nuosprendžiu G. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė individualizuota tinkamai, o sąlygų ir pagrindų taikyti apelianto prašomo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nebuvo ir nėra. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

5. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Teismas apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas tinkamai įvertino apelianto padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį – disponavo narkotinėmis medžiagomis, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į G. B. asmenybę – nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, aktualias nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikotarpiui po teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, įvertino ir minėtas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jokių ypatingų ar išskirtinių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme aplinkybių byloje nėra.

7. Apeliantas nepagrįstai menkina aktualaus nusikaltimo pavojingumą, nutylėdamas ir kritiškai nevertindamas įrodyto byloje kaltinimo, jog jis ne tik neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, tačiau tai darė turėdamas tikslą ją parduoti ir ją pardavė dviem asmenims. Todėl apelianto realizuotos narkotinės medžiagos kiekis – 1,423 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), savaime nemažina tokio pobūdžio nusikalstamos veikos ir ją padariusio apelianto asmenybės pavojingumo. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Todėl apelianto argumentai, jog dėl šio nusikaltimo neigiami padariniai G. V. ir K. K. nekilo, narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, žalos kitiems asmenims nepadarė, vertinami kaip nesuponuojantys pagrindo švelninti jam skirtą bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme. Savanaudiški motyvai taip pat nėra neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti požymis. Todėl apelianto teiginiai apie menkos materialinės naudos iš sandorio su narkotinėmis medžiagomis turėjimą taip pat nėra pagrindas skundui tenkinti.

8. Nuosprendžiu apeliantui skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dydis yra žymiai mažesnis už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies vidurkis. Pritartina apylinkės teismo motyvams, jog pastarasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadaro, jam skirtos bausmės nepasiekė tikslo, jo elgesys rodo nenorą dorai gyventi, keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. G. B. nėra linkęs laikytis įstatymų, taisytis, išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, todėl švelnesnėmis negu laisvės atėmimo bausmė bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Apeliantas nesistengė rimtai žiūrėti į gyvenimą, kurti socialiai reikšmingus, atsakingus santykius, o skundu deklaruojamas noras gyventi dorai, rūpintis šeima ir pan. vertinamas kaip pavėluota reakcija keisti priešingą teisei savo elgesį. Todėl bausmės tikslai, kaip teisingai nusprendė apylinkės teismas, veiksmingiausiai bus pasiekti apeliantui už nusikalstamos veikos padarymą realiai atlikus būtent laisvės atėmimo bausmę.

9. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Aktualią nusikalstamą veiką apeliantas padarė neatsitiktinai ar spontaniškai, priešingai, padarė tyčia bei pardavęs narkotinę medžiagą gavo dar ir turtinės naudos. Beje, už neteisėtą didelį ir labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimą siekiant jas parduoti ar kitaip platinti arba tokio kiekio šių medžiagų pardavimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė kvalifikuotose BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio požymis (nedidelis, didelis arba labai didelis) įstatymų leidėjo apskritai nenustatytas. Todėl apelianto pozicija dėl galbūt nedidelio jo realizuotų narkotinių medžiagų kiekio reikšmės bausmės skyrimui vertinama kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsta. Siūlymai Lietuvos Respublikos Seime ar diskusijos viešoje erdvėje kyla ne dėl aktualaus pobūdžio nusikalstamų veikų dekriminalizavimo, o dėl administracinės atsakomybės nustatymo už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą (vartojimą be gydytojo paskyrimo) nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

10. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę G. B. teismas vertino visumą byloje esančių bei nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, todėl jam paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė teisingumo bei proporcingumo principams neprieštarauja. Skundžiamas nuosprendis (jo dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.