Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-188/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
1-151-188/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15245-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 151-188/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15245-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas: kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. 2016-09-01 - 2016-09-30), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. 2016-12-01 - 2016-12-31), BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. ir grasinimo nužudyti 2017-02-01- 2017-02-28), padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą rankomis pastūmė savo motiną J. M., kuriai po stumtelėjimo nugriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į koją, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą.

Be to R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. per laikotarpį nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo motinai J. M., pastarajai sėdint ant fotelio, tyčia vieną kartą delnu sudavė per galvą, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą.

Be to R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. per laikotarpį nuo vasario 1 d. iki vasario 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo motinai J. M., sėdinčiai ant fotelio, tyčia vieną kartą ranka sudavė per dešinį petį, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. per laikotarpį nuo vasario 1 d. iki vasario 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, pagrasino savo motiną J. M. nužudyti, savo grasinimą išreikšdamas žodžiais „kad ją gali užmušti vienu smūgiu“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

R. M. dėl visų nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį gyveno pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Butas yra jo sesers. 2016 m. rugsėjo mėnesį, būdamas išgėręs, susipyko su mama, pavartojo smurtą, pastumdamas mamą. 2016 m. gruodžio mėnesį irgi pastūmė mamą į nugarą, mama nugriuvo. Buvo taip pat apsvaigęs nuo alkoholio. 2017 m. vasario mėn., mamai sėdint, sudavė jai vieną kartą delnu per galvą, bei sakė, kad vienu smūgiu gali ją užmušti, dėl to mama galėjo išsigąsti. Mano, jog visais atvejais dėl jo suduotų smūgių mamai galėjo skaudėti. Taip pasielgė dėl pykčio, neapgalvotai, taip pat dėl girtumo. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Mamos atsiprašė, su ja susitaikė. Dabar jis gyvena kitur. Yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo. Po to karto nebevartoja alkoholio, padarė išvadas. Pasižada daugiau nesmurtauti ir nedaryti kitų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamojo R. M. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos nukentėjusiosios J. M. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Kartu gyvena jos sūnus R. M., kuris pastoviai neturi darbo, nes girtauja. Kai prisigeria, nuolat ieško priekabių, paima jai už rūbų ir liepia duoti pinigų. Ji jam duoda pinigų, nes sūnus ne kartą ją buvo sumušęs, mažiausiai keturis kartus. Jis ją pastoviai mušdavo rankomis ir spardydavo. Dėl patirtų sužalojimų į medikus ir į policiją nesikreipdavo, nes buvo gėda. Bijodama, kad ją muš, išeidavo į lauką ir laukdavo, kol sūnus užmigs. Paskutinį kartą sūnus ją mušė 2016 m. rudenį, tikslios datos nepamena, jos bute. Paskutiniu metu jis sužvėrėjo visai, liepė duoti pinigų ir grasino rankomis suduoti į galvą, bet ji smūgių išvengė. Sūnus dažnai kartoja, kad ją gali užmušti vienu smūgiu. Vieną dieną apie 17.30 val. į namus grįžęs neblaivus R.as neturėjo rakto. Tuo metu pas ją buvo dukra S. G.. Abi išsigando, kai sūnus pradėjo daužyti į duris, veržėsi į butą, kol jį sulaikė policijos pareigūnai. 2016 m. rugsėjo mėnesį vieno konflikto metu, kai dukra S.a išėjo, R.as pradėjo ją mušti. Jai surikus, grįžusi dukra matė ją nukritusią koridoriuje ant grindų (b. l. 33-36). Apklausta papildomai nukentėjusioji J. M. papildomai parodė, kad po įvykio sūnus R. M. pas ją negyvena, laikosi jam skirto įpareigojimo gyventi skyrium nuo jos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, priklauso dukrai S. G.. Sūnus kartu su ja apsigyveno prieš 6 metus, po savo skyrybų. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet sūnus vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, išgėręs pasidarydavo piktas, be jokios priežasties pradėdavo prie jos kabinėtis. Sūnus niekada nėra jos užgauliojęs necenzūriniais žodžiais, iki 2016 m. rugsėjo mėnesio smurto prieš ją nenaudojo. 2016 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, vakare į namus grįžęs išgėręs sūnus prašė jos duoti pinigų. Ji pinigų nedavė, kad jis negertų. R.as dėl to labai supyko ir kambaryje vieną kartą ranka stumtelėjo ją iš nugaros pusės, o jai po pastūmimo pargriuvus ant pilvo, jis vieną kartą spyrė į koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ant kūno mėlynių nebuvo, ji į medikus nesikreipė. Apie tai žinojo dukra S. G., atėjusi po įvykio, kai ji dar gulėjo ant grindų. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. 2016 m. gruodžio mėn. viduryje, dienos ir valandos nepamena, vakare, jai sėdint fotelyje, į namus grįžęs išgėręs R.as, vieną kartą delnu sudavė jai per galvą. Ji jautė fizinį skausmą. Dėl ko sudavė ir ar prieš tai ką nors sakė, nepamena. Ji į medikus ir į policiją nesikreipė, niekam apie tai nepasakojo. 2017 m. vasario mėn. viduryje, tikslios dienos ir laiko nepamena, jai sėdint fotelyje, sugrįžęs išgėręs sūnus R.as vėl prašė duoti jo uždirbtų pinigų. Jai pasakius, kad pinigų neduos, kad jis negertų, jis vėl supyko ir vieną kartą ranka sudavė jai į dešinį petį, ji jautė skausmą. Dar sūnus sakė, kad jei norėtų, ją užmuštų vienu smūgiu. Tas jo pasakymas jai buvo labai skaudus, tačiau mano, kad sūnus taip nepadarytų. Dėl šio įvykio taip pat į policiją nesikreipė ir niekam nepasakojo. 2017-03-30 apie 17.30 val. pas ją buvo atėjusi dukra S.a, kuri iškvietė policiją R.ui, nes jis buvo išgėręs ir trankė buto duris. Jo neįleido ir neatmeta, kad sūnus vėl būtų prieš ją smurtavęs. Sūnus R.as prieš ją yra smurtavęs tris kartus. 2016 m. R.as dirbo Norvegijoje ir parsivežė nemažai pinigų, davė jai 2000 Eur pragyvenimui ir sutarė, kad ji jam duos pinigų, kai paprašys. Ji pasakė sūnui, kad neduos pinigų, kai jis bus išgėręs. Sūnus R.as telefonu jos atsiprašė, gailisi dėl savo elgesio, ji jam atleido ir sutinka su juo taikytis (b. l. 37-38).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos S. G. parodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur gyvena mama ir brolis R.as, priklauso jai. Iš pradžių tarp mamos ir R.o viskas buvo gerai. Brolis dirbo užsienyje, o grįžęs davė mamai 2000 Eur pragyvenimui. Prieš pusmetį brolis pradėjo išgėrinėti ir išgėręs prašydavo mamos duoti jam priklausančių pinigų. Mama nenorėdavo duoti, nes žinojo, kad pragers. Apie tai, kad brolis smurtavo prieš mamą, nežinojo, ji jai apie tai nesakė. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo atvykusi pas mamą, kur buvo ir išgėręs brolis R. M.. Jai išėjus į laiptinę, išgirdo bumbtelėjimo garsus ir grįžusi į butą, pamatė ant grindų gulinčią mamą, šalia kurios stovėjo brolis. Jai pradėjus barti brolį, jis atsiklaupė prieš mamą ir jos atsiprašinėjo. Mama sakė, kad R.as prašė duoti pinigų, o jai nedavus, supykęs ją iš nugaros pastūmė, po ko ji nugriuvo. Apžiūrėjus mamą, sužalojimų nebuvo. Neabejoja, kad jei ji nebūtų pati išgirdusi garsų, mama apie tai nebūtų pasakiusi (b. l. 50-53).

Iš byloje esančio 2017-03-30 Protokolo – pareiškimo matyti, kad J. M. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad kartu su ja gyvenantis jos sūnus R. M., girtas grįžęs namo, rankomis ir kojomis daužė buto duris. Ji jo neįleido, nes pastaruoju metu jis jai grasino ją užmušti vienu smūgiu, mosikuodavo rankomis ir bandydavo jai suduoti, dėl sūnaus neprognozuojamo elgesio ji jo bijo (b. l. 10-13).

Byloje esančiame Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainių m. (b. l. 14-23).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsako „tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“.

Vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. M. 2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia vieną kartą rankomis pastūmė savo motiną J. M., kuriai po stumtelėjimo nugriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į koją, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).

Ištirtų įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad kaltinamas R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. per laikotarpį nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo motinai J. M., pastarajai sėdint ant fotelio, tyčia vieną kartą delnu sudavė per galvą, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. M. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).

Byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. per laikotarpį nuo vasario 1 d. iki vasario 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo motinai J. M., sėdinčiai ant fotelio, tyčia vieną kartą ranka sudavė per dešinį petį, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. per laikotarpį nuo vasario 1 d. iki vasario 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, pagrasino savo motiną J. M. nužudyti, savo grasinimą išreikšdamas žodžiais „kad ją gali užmušti vienu smūgiu“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam žmogui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs padariniai.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai J. M. buvo išsakyti grasinimai, tai yra prieš tai neblaivus sistemingai prieš ją smurtavęs kaltinamasis, pagrasino nukentėjusiajai, išsakydamas žodžius, kad gali užmušti ją vienu smūgiu, dėl ko nukentėjusioji išsigando, iš jos protokolo – pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad bijo jai nuolat grasinančio ir smurtaujančio neblaivaus sūnaus, daro išvadą, kad nukentėjusioji J. M. turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, juos suprato kaip realius.

Kaltinamojo R. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui) ir BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti).

Kaltinamasis pripažino, jog nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus savo motinos atžvilgiu. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios J. M., liudytojos S. G. parodymais, protokolu – pareiškimu, kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji J. M. teismui pateikė 2017-06-12 prašymus (b. l. 133, 134 ), kuriais prašo R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti. Nurodo, kad kaltinamasis dėl visų padarytų veikų savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas mano, kad esant BK 38 str. 1 d. 1 - 4 punktuose nustatytoms sąlygoms: kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje išreiškė savo valią susitaikyti su kaltinamuoju, taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra artimi šeimos nariai – mama ir sūnus, bei yra pagrindas manyti, kad anksčiau neteistas (b. l. 96), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97), kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys, nesant kliūčių, numatytų BK 38 str. 2 d., byloje kaltinimą palaikančiam prokurorui neprieštaraujant, R. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d. baudžiamoji byla nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. M. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu, bei neieškoti ryšių su ja, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 273 str. 1 d., 297 str., 303 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. 2016-09-01 - 2016-09-30), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. 2016-12-01 - 2016-12-31), BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. M. ir grasinimo nužudyti 2017-02-01- 2017-02-28), atleisti kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris (3) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu, bei neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal BK 243 str.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė