Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir V. B. skundus atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

9. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos AVMI pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3589 bei pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3590 pradėjo pareiškėjų mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Administraciniuose aktuose nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2015 m. gruodžio 23 d., o baigti – iki 2016 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVMI 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-295 bei 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-294 V. B. bei V. B. mokestinį patikrinimą sustabdė nuo 2016 m. sausio 26 d. iki bus gauta informacija iš kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Klaipėdos AVMI pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimo tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3589 2016 m. rugsėjo 26 d. priedą Nr. (9.6) FR0773-2453 pratęsė V. B. mokestinį patikrinimą nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 24 d. dėl gautos informacijos įvertinimo ir patikrinimo akto surašymo. Klaipėdos AVMI pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimo tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3589 2016 m. spalio 24 d. priedą Nr. (9.6) FR0773-2638 V. B. mokestinį patikrinimą pratęsė nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. dėl informacijos surinkimo ir įvertinimo. Klaipėdos AVMI pagal 2015 m. gruodžio 23 d. pavedimo tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3589 2016 m. lapkričio 4 d. priedą Nr. (9.6) FR0773-2728 sustabdė V. B. mokestinį patikrinimą nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki bus gauta informacija iš kitų asmenų. Klaipėdos AVMI 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-3185 V. B. mokestinį patikrinimą pratęsė nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Mokestinio patikrinimo pratęsimo priežastys – dėl gautos informacijos įvertinimo. Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-118 V. B. mokestinį patikrinimą pratęsė nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 26 d. Mokestinio patikrinimo pratęsimo priežastis – dėl patikrinimo užbaigimo ir patikrinimo akto surašymo.

10. Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-119 pareiškėjos V. B. mokestinį patikrinimą pratęsė nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 26 d. Mokestinio patikrinimo pratęsimo priežastis – dėl gautos informacijos įvertinimo ir patikrinimo užbaigimo.

11. Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (9.6) FR0773-223 bei skundžiamu 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (9.6) FRO773-224 sustabdė pareiškėjų mokestinį patikrinimą nuo 2017 m. sausio 26 d. iki bus gauta papildoma informacija iš kitų asmenų.

12. Dėl pareiškėjų prašymo palikti skundus nenagrinėtus, nes jie 2017 m. rugsėjo 8 d. gavo atsakovo sprendimus, kuriais išspręstas mokestinės nepriemokos klausimas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsniu ir pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai skundas gali būti paliktas nenagrinėtu. ABTĮ 105 straipsnis nenumato galimybės skundą palikti nenagrinėtu tuo pagrindu, jog to prašo ginčo šalis, todėl prašymas dėl skundų palikimo nenagrinėtais netenkintas.

16. Byloje nustatyta, kad po mokestinio patikrinimo sustabdymo Klaipėdos AVMI gavo šiuos dokumentus: 1) akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko 2017 m. sausio 31 d. raštą Nr. S-17/01411/c bei RUAB „Vėtrūna“ vardu AB Šiaulių banke atidarytų sąskaitų išrašus ir pažymas apie likučius laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, rašte nurodyta dėl bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) Ūkio banko sąskaitų išrašų kreiptis tiesiogiai į BAB Ūkio banką; 2) Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2017 m. vasario 1 d. raštą Nr. dnk1700611 ir RUAB „Vėtrūna“ bankų išrašus; 3) AB „Swedbank“ 2017 m. vasario 6 d. raštą Nr. D1-980 kartu su RUAB „Vėtrūna“ sąskaitų išrašais ir apyvartomis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 4) Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2411/27 kartu su RUAB „Vėtrūna“ sąskaitų išrašais; 5) RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Ius Positivum“ elektroniniu paštu 2017 m. vasario 8 d. pateikė UAB „Vėtrūna“ teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų kopijas; 6) AB SEB banko 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 07.04.08-2514 ir RUAB „Vėtrūna“ bankų išrašus; 7) BAB banko Snoras 2017 m. vasario 27 d. raštą Nr. P3719 ir RUAB „Vėtrūna“ bankų išrašus; 8) AB DNB banko 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. 2017/30.89-143-587.

17. Vadovaujantis aptartais duomenimis, akivaizdu, jog atsakovas 2017 m. sausio 26 d. sustabdęs pareiškėjo V. B. mokestinį patikrinimą, į bankus ir RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo administratorių UAB „Ius Positivum“ kreipėsi ne dėl V. B. ar jo sutuoktinės V. B. sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjų atliktas operacijas, piniginių lėšų judėjimą ir pan., tačiau dėl trečiojo asmens RUAB „Vėtrūna“ bankuose esančių sąskaitų išrašų.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad BAB bankas Snoras su 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu Klaipėdos AVMI jau anksčiau buvo pateikęs prašomą informaciją bei dokumentus apie V. B. Be to, RUAB „Vėtrūna“ su 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Klaipėdos AVMI buvo pateikusi šiuos dokumentus: 1) 2012 m. liepos 2 d. pranešimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą (atsiskaitymas pagal 2008 m. sausio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį); 2) 2013 m. sausio 3 d. pranešimus apie reikalavimo perleidimą (atsiskaitymas pagal 2008 m. sausio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį); 3) palūkanų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį išmokėjimą patvirtinančius dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 4) 2010 metų V. B. bendrovei suteiktų paskolų išmokėjimą patvirtinančius sąskaitų išrašus; 5) 2007 m. kovo 22 d. susitarimą dėl įsiskolinimų Nr. 2; 6) 2010 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis; 7) 2011 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; 8) V. B. priskaičiuotų ir išmokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. suvestines; 9) V. B. suteiktų paskolų likučių suvestines; 10) V. B. bendrovei suteiktų paskolų likučių suvestines. Teismas akcentavo, jog RUAB „Vėtrūna“ 2016 m. lapkričio 30 d. rašte papildomai paaiškino, jog nėra akcininkų sprendimų dėl 2008 m. sausio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, o po 2010 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimų nebuvo. Nurodė, kad V. B. bendrovei suteiktų paskolų sutartys Klaipėdos AVMI buvo pateiktos 2016 m. sausio 21 d. V. B. atstovės.

19. Nustatyta, jog Klaipėdos AVMI 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (9.6) FR0706-21572 dar kartą kreipėsi į RUAR „Vėtrūna“ dėl dokumentų pateikimo. RUAB „Vėtrūna“ 2016 m. gruodžio 12 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ Klaipėdos AVMI nurodė, kad informaciją apie 2008 m. sausio 2 d. UAB „Nekilnojamojo turto gama“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, t. y. apie ūkines operacijas, susijusias su akcijų įsigijimu ir atsiskaitymo už akcijas faktines aplinkybes, yra pateikę keletą kartų. Rašte akcentuota, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 30 d. buvo pateikti visi su atsiskaitymu už įsigytas akcijas susiję dokumentai, apibendrinti duomenys (lentelė), kurioje nurodytos bendrovės skolos V. B. už įsigytas akcijas pokyčiai kiekvienų metų sausio 1 d. Pažymėta, jog Klaipėdos AVMI taip pat buvo pateikta informacija apie ūkines operacijas, kurios susijusios su palūkanų V. B. už neapmokėtas akcijas priskaičiavimu ir išmokėjimu už 2010–2013 metus, V. B. skolų bendrovei ir bendrovės skolų V. B. registrai ir kt. Minėtame RUAB „Vėtrūna“ 2016 m. gruodžio 12 d. rašte Klaipėdos AVMI pateikti papildomi paaiškinimai dėl teiktos informacijos bei pažymėta, kad Klaipėdos AVMI į RUAB „Vėtrūna“ kreipiasi dėl tų pačių dokumentų, kurie buvo pateikti.

21. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, jog Klaipėdos AVMI dar iki Sprendimo priėmimo buvo surinkusi pakankamai informacijos apie mokesčių mokėtoją V. B. ir RUAB „Vėtrūna“, todėl galėjo užbaigti mokestinį patikrinimą V. B. atžvilgiu jo nestabdant bei papildomai nesikreipiant į bankus ir į RUAB „Vėtrūna“ administratorių dėl papildomos informacijos pateikimo. Be to, Klaipėdos AVMI atsiliepimuose nepaaiškino, kodėl ji anksčiu nesikreipė į bankus dėl RUAB „Vėtrūna“ sąskaitų išrašų pateikimo, nors Klaipėdos AVMI prieš Sprendimo priėmimą rinko informaciją apie RUAR „Vėtrūna“ sudarytus sandorius, taip pat Klaipėdos AVMI buvo surinkta priešpriešinė informacija apie RUAR „Vėtrūna“. RUAR „Vėtrūna“ atžvilgiu patikrinimai vyko dar iki Sprendimo priėmimo. Teismas akcentavo ir tai, kad Klaipėdos AVMI atsiliepimuose taip pat nepaaiškino ir nenurodė, kokie esminiai duomenys buvo gauti po Sprendimo priėmimo, be kurių atsakovas nebūtų galėjęs užbaigti mokestinio patikrinimo V. B. atžvilgiu. Klaipėdos AVMI Sprendime taip pat nepaaiškino ir nenurodė, kokie dokumentai privalėjo būti gauti, be kurių nebuvo galima užbaigti mokestinio patikrinimo. Teismas sprendė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi jame nėra nurodomos aiškios ir konkrečios priežastys, kuriuos leistų daryti išvadą, jog be papildomos informacijos (konkrečių dokumentų) gavimo mokesčių administratorius objektyviai negalės užbaigti mokestinio patikrinimo.

22. Vadovaudamasis MAĮ 119 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 40 punktu, Taisyklių priedu teismas pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas V. B. atžvilgiu pradėtas 2015 m. gruodžio 23 d., o Sprendimas priimtas 2017 m. sausio 26 d. Praėjus daugiau nei vieneriems metams po mokestinio patikrinimo pradžios, mokestinis patikrinimas dar nebuvo užbaigiamas, o stabdomas dėl papildomų dokumentų, kurių būtinumo mokesčių administratorius Sprendime nepagrindė. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pažeidė Taisyklių priede rekomenduojamus mokesčių mokėtojo patikrinimo terminus bei mokesčių mokėtojo teisėtus lūkesčius, jog mokestinis patikrinimas bus atliktas per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Sprendimas panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

III.

27. Pareiškėjai akcentuoja, kad jų atžvilgiu įvairūs kontrolės veiksmai truko daugiau nei 2 metus, procesas buvo vilkinamas, taip suvaržant pareiškėjų teises. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jame turi būti aiškiai įvardintos mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 26 d. sprendimo (pavedimo tikrinti priedo) Nr. (9.6) FRO773-224, kuriuo sustabdytas pareiškėjo V. B. mokestinis patikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą mokestinį patikrinimą užbaigti per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad pareiškėjai siekia pateikti naujus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso buvimą. Teismas, susipažinęs su bylos dokumentais, mano, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinybė neiškilo, todėl prašymas dėl naujų įrodymų netenkinamas.

31. Apeliantas teigia, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas buvo būtinas, nes to nepadarius nebūtų objektyvių galimybių baigti pareiškėjo mokestinio patikrinimo, t. y. apeliantas nebūtų turėjęs informacijos apie RUAB „Vėtrūna“ piniginių srautų judėjimą ir finansines galimybes atsiskaityti V. B. už akcijas. Kaip matyti iš skundžiamo Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 26 d. sprendimo (pavedimo tikrinti priedo) Nr. (9.6) FRO773-224 turinio (II t., b. l. 60), jame yra nurodoma, kad sprendimas sustabdyti V. B. mokestinį patikrinimą yra priimtas dėl papildomos informacijos gavimo iš kitų asmenų, t. y. apelianto teismui nurodyti sustabdymo motyvai nėra atspindėti skundžiamame sprendime. Todėl kyla abejonės dėl tikrųjų sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą motyvų.

32. Teismas primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą vadovaudamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016 yra išaiškinusi, kad mokesčių administratoriui įstatymais ir įstatymų lydimaisiais teisės aktais suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – sustabdyti mokestinį patikrinimą, nereiškia, jog tie veiksmai, inter alia (be kita ko) ir priimami sprendimai, gali neatitikti tam tikrų teisės aktų reikalavimų. Mokesčių administratoriaus sprendimas yra individualus teisės aktas (individualus administracinis sprendimas), todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1055/2007).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo motyvavimo, yra nurodęs, jog mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastys turi būti įvardytos teisės akte dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo. Neįvardijus pastarųjų priežasčių arba apsiribojus tik abstraktaus pobūdžio formuluotėmis teigtina, jog mokestinio patikrinimo proceso sustabdymas yra akivaizdžiai nepagrįstas bei nepaisoma taisyklių, reglamentuojančių mokestinio patikrinimo sustabdymą, mokesčių administratorius nevykdo prievolės tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, paneigiama pareiga atliekant mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (žr. 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1323/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2969/2012).

35. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 32–34 punktuose paminėtomis nuostatomis ir įvertinusi šios bylos aplinkybes, kurios iš esmės panašios į minėtos administracinės bylos Nr. eA-794-556/2016 aplinkybes, neturi pagrindo nukrypti ir nesivadovauti minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime pateiktais išaiškinimais.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendime dėl sustabdymo nurodyta sustabdymo priežastis yra itin abstraktaus pobūdžio. Iš jos nėra aišku, kokia informacija bus renkama, kaip ji bus gaunama, kokia jos apimtis, kiek ji susijusi su mokestiniu patikrinimu. Mokesčių administratorius, pasinaudodamas savo teise stabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, tinkamai nepagrindė tokio būtinumo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. (9.6) FR0773-224 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi jame nėra nurodomos aiškios ir konkrečios priežastys, kuriuos leistų daryti išvadą, jog be papildomos informacijos (konkrečių dokumentų) gavimo, mokesčių administratorius objektyviai negalės užbaigti mokestinio patikrinimo.

37. Paminėtos aplinkybės yra pakankamos panaikinti ginčijamą mokesčio administratoriaus Sprendimą, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi.

38. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.