Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-28888-465/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2-28888-465/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22791-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Penki perlai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28888-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22791-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.1.; 3.1.7.6; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Penki perlai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 50 Eur skolą, 5,26 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Žemetra“ pagal atsakovės užsakymą parengė žemės sklypo planą bei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradine kreditore UAB „Žemetra“ neatsiskaitė ir liko skolinga 50 Eur. 2019 m. liepos 8 d. pradinė kreditorė UAB „Žemetra“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Žemetra“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Penki perlai“ skolą.

Kadangi reikalavimai yra piniginio pobūdžio ir grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 straipsnio 4 dalies nuostatomis, iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Žemetra“ pagal atsakovės užsakymą parengė žemės sklypo planą bei už atliktus darbus 2018 m. kovo 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ZEM Nr. 6073 50 Eur sumai. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė ir liko skolinga 50 Eur. 2019 m. liepos 8 d. pradinė kreditorė UAB „Žemetra“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Žemetra“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Penki perlai“ 50 Eur skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota ieškovės 2019 m. liepos 10 d. pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju atsakovei apie reikalavimų perleidimą pranešta tinkamai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų savo prievoles, kurių neįvykdė pradinei kreditorei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės teigimu, atsakovė pagal nurodytą sąskaitą nėra atsiskaičiusi ir yra skolinga 50 Eur. Atsakovei išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs. Duomenų, kad atsakovė sąskaitą būtų visiškai apmokėjusi, byloje nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė savo pareigos – atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 50 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai, 6.344 straipsnio 1 dalis).

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovei praleidus piniginių prievolių įvykdymo terminą, iš atsakovės priteistinos 5,26 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo laiku nepamokėtos sąskaitos, skaičiuojant nuo apmokėjimo termino iki ieškinio pateikimo teisme dienos, taikant 8 proc. metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (95,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, iš viso 250 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Penki perlai“, juridinio asmens kodas 303109520, 50 Eur dydžio skolą, 5,26 Eur palūkanas, 40 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (95,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus arba bylos šalys sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė