Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. J. (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. M.; priteisti iš atsakovų V. M. ir E. M. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė dar 2007 m. pabaigoje susitarė su savo motina S. M., jog mamai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis sau pasistatys pirties pastatą. Susitarė, kad nors ieškovė pirtį statys savo lėšomis, bet pastatą įregistruos S. M. vardu, nes sklypas registruotas jos vardu ir taip bus paprastesnis statybos dokumentų tvarkymas ir daikto įregistravimas, o pasibaigus statyboms mama nuosavybės teise pirtį perleis ieškovei. Nepaisant to, kad toks susitarimas buvo siekiant išvengti sudėtingo dokumentų tvarkymo, tačiau iš esmės, ieškovės nuomone, jis laikytinas susitarimu dėl jungtinės veiklos S. M. į jungtinę veiklą įnešant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, reikalingą pirties statybai, o ieškovei įnešant savo pinigines lėšas bei darbą. Vykdydama susitarimą R. J. 2008 m. sausio 24 d. pasirašė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Rimvilsta“ Statybos rangos sutartį dėl pirties pamatų įrengimo ir mokėjo už atliktus darbus iš savo lėšų: 2008 m. balandžio 25 d. sumokėjo 4 000 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. – 2 000 Lt ir 2008 m. gegužės 21 d. – 4 000 Lt. Kitus statybos darbus, kadangi tai nesudėtingas statinys, ieškovė atliko, samdydama privačius darbininkus, su kuriais sutarčių nesudarinėjo, taip pat padėdama savo šeimos. 2012 m. pirties statyba buvo baigta ir 2012 m. spalio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu pirtis, kaip pastatas – ūkinis pastatas, buvo įregistruota S. M. vardu Nekilnojamojo turto registre. Nuo pirties statybos pabaigos ir jos įregistravimo registre ieškovė savo lėšomis draudė šį turtą, išlaikė jį ir mokėjo žemės mokestį už mamą. S. M. nespėjo perregistruoti pirties ieškovės vardu dėl sveikatos būklės, nes 2017 m. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis neterminuotai, o nuo 2018 m. ji buvo intensyvioje gydytojų priežiūroje – buvo hospitalizuota VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Už mamos slaugą ligoninėje apie 1 000 Eur per mėnesį iš savo lėšų mokėjo taip pat ieškovė. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Nepaisant to, kad atsakovams buvo puikiai žinomas ieškovės ir mamos susitarimas dėl pirties, užvedus paveldėjimo bylą notaro biure, vienas iš atsakovų – V. M., pradėjo apskritai kvestionuoti susitarimą ir mamos valią bei pareiškė, kad nesutiks, paveldėjęs mamos turto dalį, jam teksiančią pirties dalį perleisti ieškovei.

3. Taip pat nurodė, kad įvertinus buvusį ieškovės ir S. M. susitarimą ir tikslą, tarp jų susiklostė jungtinės veiklos santykiai, kadangi jos buvo susitarusios kooperuojant savo turtą, darbą ir pinigines lėšas siekti bendro tikslo – ant S. M. žemės sklypo ieškovės lėšomis pastatyti pirtį ir ją įregistruoti ieškovės vardu, tai yra jungtinės veiklos rezultatas atiteks R. J.. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, kadangi šalys buvo šeimos nariai (dukra ir mama), jas siejo tarpusavio pasitikėjimas, todėl susitarimo neformalizavo. Be to, pirties pastatymu nebuvo siekiama pelno, taigi sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra asociacijos sutartis, todėl jai netaikoma sutarties rašytinė ar notarinė forma.