Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-09 · Administracinė byla Nr. I-4581-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
I-4581-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03796-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. B.
Kategorijos
  • 1.33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4581-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03796-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.33.3; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo G. S. atstovei Ž. S., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Baziliukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjusi byla, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento (toliau – ir Agentūra, NTA) 2014-06-09 sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-07-31 sprendimą Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 1-5).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra formalūs ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Agentūros Sprendimas, kuriuo pareiškėjui dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nurodyta grąžinti NMA 6 115, 00 Lt skolą, priimtas pakartotinai įvertinus pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir Paraiška). Pateikęs Paraišką, pareiškėjas 2010-08-14 gavo pranešimą Nr. 1441605 "Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo", kuriame nurodytas neatitikimas – kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) laukas Nr. l, todėl iš pareiškėjo pareikalauta pateikti paaiškinimus ir žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Vykdydamas Agentūros nurodymą, pareiškėjas pateikė 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 37 su žemės sklypo planu (sutartis pratęsta ir galiojo iki 2011 m. gegužės 22 d.); Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuomoja iš valstybės 4,57 ha ploto sklypą ir dirba lauką, kurio pasėlio kodas 5PD-1. 2011 m. birželio 6 d. Agentūra priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui pritaikytos sankcijos ir parama neskiriama, nes deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti ir plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha. Šį sprendimą pareiškėjas skundė Agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai. Agentūra 2011 m. gruodžio 13 d. raštu informavo, kad išnagrinėjusi skundą priėmė sprendimą panaikinti sankcijas ir skirti pareiškėjui atitinkamas išmokas. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūra kasmet vertino, tikrino jo paraiškas, vykdė paraiškų patikras vietoje. Dėl žemės sklypo, bloko Nr. (duomenys neskelbiami), lauko Nr. 1 valdymo teisės, Agentūrą tenkino 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo kasmet pratęsiama iki 2011 m. gegužės 22 d. 2011 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 3SŽN-338 ir Nr. 3SŽN-339 nuomojamos valstybinės žemės plotas pareiškėjui sumažintas iki 7,09 ha. Agentūra, po trejų metų pakartotinai įvertinusi Paraišką, priėmė priešingą Sprendimą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartys su pareiškėju negalėjo būti pratęsiamos, kadangi 2009 m. liepos 9 d. tarp Z. T. ir M. B. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria pastarasis įsigijo dalį žemės sklypo, į kurio plotą patenka pareiškėjo deklaruojamas Kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbiami) esantis laukas Nr. 1. Agentūra rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad 2006 m. gegužės 22 d. žemės nuomos sutartis buvo tęsiama neteisėtai ir po nuosavybės teisių atkūrimo šioje sutartyje nurodytos žemės pareiškėjas dirbti negalėjo, todėl Agentūra konstatavo, kad pareiškėjui taikytino sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nes jis deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. Kaip teisinį pagrindą Agentūra nurodė Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir Taisyklės), 4 p. (c) dalį (pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla) ir tai, kad deklaruotais 10,18 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, o faktiškai nustatytas 7,09 ha plotas, kas sudaro 30,35 proc. Pareiškėjas nurodo su tokiu Agentūros vertinimu nesutinkantis ir teigia, kad jis dirbo ir deklaravo 10,18 ha žemės plotą, o ne 7,09 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartys (2006 m. gegužės 22 d. ir 2003 m. gegužės 2 d.) nebuvo pripažintos negaliojančiomis, tik 2011 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis nuomojamos valstybinės žemės plotas pareiškėjui sumažintas iki 7,09 ha. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam nebuvo žinoma, jog jo nuomojama žemė, kurioje jis vykdė žemės ūkio veiklą, yra perduota privačių asmenų nuosavybėn; žemėje nebuvo pastatyti jokie riboženkliai, pareiškėjui nereikštos pretenzijos, kad jis, pažeisdamas privačią nuosavybę, dirba svetimoje žemėje. Pareiškėjas, remdamasis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236) (toliau – ir Valstybinės žemės nuomos taisyklės), teigia, kad už valstybinės žemės nuomos sutarties parengimą ir teisėtumą atsakingas tuometinis Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM), todėl šiuo atveju pareiškėjo kaltės dėl tęsiamos valstybinės žemės nuomos sutarties nėra. Pareiškėjo teigimu, susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip tyčinis neteisingas deklaravimas. Komisija, palikdama galioti Agentūros Sprendimą ir teigdama, kad pareiškėjas neįrodė valdymo fakto ir nedirbo ginčo žemės, netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nenustatė, dėl kieno kaltės susiklostė situacija dėl dvigubo deklaravimo. Tiek Agentūra, tiek Komisija neįvertino reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo nėra, taip pat nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėjas faktiškai dirbo ginčo žemę.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80-83).

Paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paraiška įvertinta vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves", „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos" ir „Natūra 2000 išmokos" įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau - MPŪV taisyklės). Pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai - Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. SR-388 „Apie žemės ūkio veiklą" (toliau – ir Pažyma), 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 37 (toliau – ir Sutartis Nr. 37), 2003 m. gegužės 2 d. sutartis Nr. 03-6 dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (toliau – ir Sutartis Nr. 03-6) ir Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyriaus Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. 7-1003063501-A1-1, Nr. 8-1003063501-A1-1 ir Nr. 9-1003063501-Al-l (toliau – ir Ataskaitos) negali būti laikomi KŽS Nr. 003545-9613 esančio lauko Nr. 1 dirbimo faktą 2010 metais įrodančiais dokumentais. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, jog Sutartis Nr. 37 buvo pratęsta neteisėtai, todėl ji negali būti laikoma žemės dirbimą įrodančiu dokumentu. Atsakovės vertinimu, Sutartis Nr. 37 galėjo įrodyti nebent pareiškėjo valdymo teisę į KŽS Nr. (duomenys neskelbiami)esantį lauką Nr. 1, tačiau šiuo atveju ji neįrodo valdymo ir žemės dirbimo fakto. Pareiškėjo pateiktos Ataskaitos taip pat nėra įrodymas, patvirtinantis, kad jis 2010 m. dirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbiami)esantį lauką Nr. 1, nes šiuo atveju patikros vietoje buvo atliktos 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. Vienintelis įrodymas, kuris galėtų pagrįsti KŽS Nr. (duomenys neskelbiami)esančio lauko Nr. 1 dirbimo faktą, yra Pažyma, tačiau, įvertinus kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus bei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus faktus, jog pareiškėjas realiai negalėjo dirbti ginčo sklypo, šis įrodymas negali būti laikomas patvirtinančiu, jog pareiškėjas dirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esantį lauką Nr. 1. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau - VAAT) 2014-02-21 sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-04-11 nutartis) konstatuotas faktas, jog pareiškėjas realiai nedirbo KŽS Nr. (duomenys neskelbiami)esančio lauko Nr. 1, nes šis sklypas nuosavybės teise priklausė M. B.. Todėl Agentūra, vykdydama įsiteisėjusius teismų sprendimus, privalėjo vadovautis juose konstatuotomis aplinkybėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86-91).

Paaiškino, kad 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 37 pareiškėjui vieneriems metams išnuomotas 4,57 ha valstybinės žemės plotas Nr. 6, esantis (duomenys neskelbiami). Šios sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas 2008-06-16 ir 2009-05-25 Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus. 2010-05-14 minėtos nuomos sutarties terminas pratęstas dar kartą iki 2011-05-22. Tarnyba, remdamasi Valstybinės žemės nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004-12-08 iki 2008-01-06) 12 p., gali prašyti vieną kartą pratęsti žemės nuomos sutartį ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Šiuo atveju Sutarties Nr. 37 terminas baigėsi 2007-05-22, kadangi ši sutartis buvo sudaryta vieneriems metams ir dar nepasibaigus šios sutarties terminui, t. y. iki 2007-05-22, ji nebuvo pratęsta. Po šio termino pareiškėjas 4,57 ha žemės plotą Nr. 6 naudojo be teisinio pagrindo. Be to, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007-06-18 sprendimais Nr. 38-23618 ir Nr. 38-23619 dalis pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės ploto Nr. 6 buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise A. L. ir Z. T., kadangi pateko į šiems piliečiams suformuotą 10,81 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kadangi pareiškėjas, teikdamas Paraišką, neturėjo 4,57 ha ploto lauko Nr. 1, esančio kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbiami), valdymo teisę patvirtinančio dokumento, jis neatitiko vienos iš būtinų sąlygų paramai gauti. Taryba, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 1 d., 96 str. 4 d., teigia, kad, įsiteisėjus LVAT 2013-04-11 sprendimui administracinėje byloje Nr. A438-663/2013, kuriame konstatuota, jog G. S. realiai nedirbo (negalėjo dirbti) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbiami) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2, nes šių žemės laukų nuomos sutartis buvo pratęsta nepagrįstai (neteisėtai), pareiškėjas iš naujo negali ginčyti šiame sprendime teismo nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su ginčo žemės faktinio dirbimo faktu, yra atmestini kaip nepagrįsti. Nurodo, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjo kaltės klausimą ginčo situacijoje, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo kaltės nebuvimo faktas šiuo atveju nereiškia, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, nepagrįstai pritaikė sankcijas būtent pareiškėjui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apie tai, jog M. B. yra dalies sklypo savininkas, pareiškėjas sužinojo 2010-08-25.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutartys po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo toliau būdavo pratęsiamos dėl neapsižiūrėjimo, nors tokiu atveju jų nebuvo galima pratęsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. birželio 15 d. G. S. pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2001-2013 metų programos priemones (b. l. 52-57). Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,18 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę "Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves" (didelio nepalankumo vietovės).

Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyrius 2010 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1441605 informavo pareiškėją, jog, atlikus Paraiškos duomenų patikrinimą, nustatyti neatitikimai: kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, todėl Agentūra prašė pareiškėjo pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) lauke Nr. 1 (b. l. 19).

2010 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esantis laukas Nr. 1, kurio plotas 4,57 ha, yra nuomojamas iš valstybės, pridėjo 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37, žemės sklypo plano kopijas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažymą Nr. SR-388, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuomoja iš valstybės 4,57 ha ploto sklypą (pagal 2006 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį Nr. 37), bloko Nr. (duomenys neskelbiami), lauko numeris - 1, šio lauko pasėlio kodas SPD-I, šį lauką dirba G. S. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-239/01-2014 (toliau – ir Komisijos byla), b. l. 104-108).

M. B. 2010 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo Agentūrą, kad Paraiškoje dvigubas deklaravimas yra, be kitų, KŽS (duomenys neskelbiami) esančiame lauke Nr. 2, pasėlio kodas 5AV-1, kurio plotas 3,20 ha, taip pat pridėjo žemės sklypo planą; 2010 m. birželio 30 d. valstybinės žemės, suteikiamos laikinai naudotis, sutartį, sudarytą tarp Alytaus apskrities viršininko ir M. B., kuria M. B. žemės sklypas suteiktas naudotis vienerių metų laikotarpiui iki 2011 m. birželio 30 d.; pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su Z. T., kuria M. B. įsigijo nuosavybėn 540/1081 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) (bendras plotas 10,81 ha) (Komisijos byla, b. l. 109-117).

Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 9 d. Agentūrai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sklypu naudojasi daug metų, nurodė, kad tai patvirtina Sutartis Nr. 37, taip pat teigė, kad savininkams žemės sklypas nėra atiduotas, apie tai jis jokių pranešimų nėra gavęs (b. l. 32).

2011 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. 1633901 Agentūra informavo M. B. apie pagal Paraišką skiriamą 11 883,91 Lt dydžio paramos sumą (Komisijos byla, b. l. 118-119).

2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. BR6-1461027 Agentūra informavo pareiškėją apie pagal Paraišką skiriamos paramos (26,40 Lt) ir sankcijų už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą dydžius; paaiškino, kad sankcijos skirtos dėl to, kad deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjui nemokama; nurodė, kad deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse yra 10,18 ha, o faktiškai nustatytas 7,09 ha, todėl parama pagal šią priemonę nemokama (b. l. 33-34).

Nesutikdamas su Agentūros 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. BR6-1461027, pareiškėjas 2011 m. liepos 5 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Agentūrai (b. l. 37-38). Skunduose pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros sprendimu, kadangi 2010 m. dirbo ir deklaravo 10,18 ha, tai gali patvirtinti Valstybinės žemės nuomos sutartimis ir kt.; paaiškino, kad deklaruojamos žemės plotus jam sumažino 2011 m. gegužės 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimis (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami); nurodė, kad nežino, dėl kokios priežasties plotai buvo sumažinti, todėl 2011 m. deklaravo 7,09 ha, t. y. tiek, kiek šiuo metu ir dirba. Prie skundo pareiškėjas, be kita ko, pridėjo 2006 m. gegužės 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo plano ir 2003 m. gegužės 2 d. sutarties dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) kopijas.

2011 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-10955 Agentūra informavo pareiškėją, jog, atsižvelgusi į skunde pateiktą informaciją, atliko papildomą Paraiškos, papildomai pateiktų dokumentų ir duomenų patikrinimus ir priėmė sprendimą pakartotinai vertinti paraišką panaikinant sankcijas už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą ir skirti atitinkamas išmokas (b. l. 39).

2012 m. sausio 27 d. raštu Agentūra informavo M. B. apie 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. SP1-29 nustatytą grąžintiną 11 883,91 Lt dydžio skolos sumą (Komisijos byla, b. l. 120-121, 122-123).

Komisija, išnagrinėjusi M. B. skundą dėl Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. SP1-29 panaikinimo, 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-53 (AG-44/03-2012) skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 125-131).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. B. skundą, kuriame, be kitų reikalavimų, pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-53(AG-44/03-2012) ir Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SP1-29, kuriuo M. B. įpareigojamas grąžinti 11 883,91 Lt dydžio skolos sumą, 2012 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2905-629/2012, kuriuo panaikino Komisijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir Agentūros 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SP1-29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Agentūros apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą.

Agentūra 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-664 informavo M. B. apie 11 883,91 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą (Komisijos byla, b. l. 153-155).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014, patenkino M. B. skundą ir panaikino Agentūros 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo iš M. B. dėl tyčinio neteisingo deklaravimo pareikalauta grąžinti 11 883,91 Lt dydžio sumą. VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014 įsiteisėjo 2014-03-24.

Atsižvelgdama į VAAT 2014-02-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014, Agentūra 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą "Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo" Nr. SP1-858(11.2.12E), kuriame, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nustatė, kad dėl pritaikytos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą pareiškėjui G. S. susidarė 6 115 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (b. l. 12-13). Sprendime nurodyta, kad Paraiška vertinta vadovaujantis Taisyklėmis ir MPŪV taisyklėmis; vertinant Paraišką nustatytas neatitikimas - kito pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, t. y. KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,57 ha plotą, deklaruotas ir kito pareiškėjo 2010 m. paraiškoje; plotas, deklaruotas du kartus, sudaro 3,09 ha. Taip pat sprendime pažymėta, kad 2009 m. liepos 9 d. tarp Z. T. ir M. B. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria M. B. įsigijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Į šio sklypo plotą patenka ir pareiškėjo deklaruojamas KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esantis laukas Nr. 1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo Valstybinės žemės nuomos sutartys negalėjo būti pratęsiamos. Teismui konstatavus, jog pareiškėjas ginčo laukų nedirbo (negalėjo dirbti), taip pat neįrodžius KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esančio lauko Nr. 1 valdymo teisės, pareiškėjui taikytinos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Taip pat nurodyta, kad Paraiškoje deklaruotas 10,18 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, o faktiškai nustatytas 7,09 ha plotas (bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 30,35 proc.), tiesioginėms išmokoms taikoma sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, t. y. parama neskiriama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Kadangi Paraiškoje buvo deklaruotas 10,18 ha plotas (bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro 30,35 proc.), paramai pagal Programos priemonę MPŪV taikoma tyčinio neteisingo deklaravimo sankcija, t. y. parama neskiriama ir taikoma ilgalaikė sankcija.

Nesutikdamas su Agentūros 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. SP1-858(11.2.12E), pareiškėjas 2014-07-18 pateikė skundą Komisijai, kuri 2014-07-31 sprendimu Nr. 3R-283 (AG-239/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 9-11). Komisijos sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Agentūra, vykdydama VAAT 2014-02-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014, privalėjo atsižvelgti į teismo konstatuotas aplinkybes ir tai padarė, priimdama ginčijamą sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais pareiškėjui dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nurodyta grąžinti 6 115, 00 Lt skolą, teisėtumo ir pagrįstumo.

2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 p. nustatyta Agentūros teisė priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo kontrolės 2010 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d.) 4 p. tyčiniu neteisingu deklaravimu, inter alia, laikomas atvejis, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Taisyklių 36.3 p. nustatyta, kad nustačiusi atvejų, kai vieno pareiškėjo įbraižyta lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba, ir atvejų, kai pareiškėjų deklaruotas (ar nustatytas) plotas kontroliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą, paskelbia informaciją apie tokį nustatytą neteisingą deklaravimą Agentūros informaciniame portale, informuoja pareiškėjus arba savivaldybes apie jų paraiškose nustatytus laukų neteisingo deklaravimo atvejus ir, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Per Agentūros nurodytą terminą pateikus neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) bei žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus, paraiška peržiūrima pakartotinai. Tais atvejais, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija (ilgalaikė sankcija - tai paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas; ši sankcija apskaičiuojama pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir trejus metus išskaičiuojama iš pareiškėjui mokamų išmokų) (Taisyklių 4 p., 50.1.5 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves", „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60 EB susijusios išmokos" ir „Natūra 2000 išmokos" įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. lapkričio 28 d.), 25.3 p., 33.3.5 p.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad, nustačiusi dvigubo deklaravimo atvejį, Agentūra privalo patikrinti tiek paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę, tiek jų dirbimo (žemės ūkio veiklos) faktą ir, atsižvelgusi į šiuos faktus, spręsti dėl konkrečių sankcijų taikymo (netaikymo) pareiškėjui. Pareiškėjas, kurio valdoje nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, turi pareigą pateikti Agentūrai minėtus faktus patvirtinančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju Agentūra, vertindama pareiškėjo Paraišką, nustatė neatitikimą - kito asmens (M. B.) 2010 m. paraiškoje buvo deklaruotas analogiškas laukas, t. y. KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esantis laukas Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,57 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)) plotą. Nustačiusi minėtą aplinkybę, Agentūra 2010 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu įpareigojo pareiškėją paaiškinti nustatytą neatitikimą ir pateikti KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esančio lauko Nr. 1 valdymo teisę bei žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Vykdydamas šį įpareigojimą, pareiškėjas pateikė Agentūrai šiuos dokumentus: žemės sklypo planą; 2006 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), patvirtinančią, jog jis išsinuomojo 4,57 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami); Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažymą apie žemės ūkio veiklą, kurioje nurodoma, kad G. S. iš valstybės nuomoja 4,57 ha ploto sklypą, bloko Nr. (duomenys neskelbiami), lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5PD-1 ir jis dirba šį lauką. Nustačiusi, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės sklypo plotą, negu faktiškai nustatytas, Agentūra 2011 m. birželio 16 d. sprendimu informavo G. S. apie jo atžvilgiu taikomas sankcijas. Nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, pareiškėjas pateikė Agentūrai skundą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 37 pratęsta iki 2011 m. gegužės 22 d. ir prie skundo pridėjo šią sutartį, žemės sklypo planą bei 2003 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. 03-6 dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, Agentūra 2011 m. gruodžio 13 d. raštu informavo pareiškėją apie sprendimą pakartotinai vertinti Paraišką, panaikinti sankcijas ir išmokėti atitinkamas išmokas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Agentūra pagal Paraišką 2011 m. gruodžio 27 ir 28 d. išmokėjo G. S. 6 115 Lt dydžio paramą. Taip pat nustatyta, kad Agentūra, gavusi kito asmens - M. B. - pateiktus dokumentus, patvirtinančius KŽS Nr. (duomenys neskelbiami) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 žemės valdymo teisę (2009 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2010 m. birželio 30 d. valstybinės žemės, suteikiamos laikinai naudotis, sutartis Nr. 109, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas suteikiamas naudotis vienų metų laikotarpiui iki 2011-06-30; žemės sklypo planas), 2011 m. kovo 30 d. pranešimu informavo M. B. apie pagal jo 2010 m. pateiktą paraišką skiriamą 11 883,91 Lt dydžio paramos sumą.

Pagal LVAT praktiką, patikros metu nustačius dvigubo deklaravimo faktą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju paramos mokėjimą sąlygoja dvi aplinkybės: 1) būtina nustatyti, ar asmuo užsiima žemės ūkio veikla, ir 2) turi žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (LVAT 2011-07-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-2213-11).

Agentūra, vykdydama VAAT 2012 m. spalio 18 d. sprendimą, M. B. atžvilgiu priėmė 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo, tačiau šis Agentūros sprendimas panaikintas VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014 ir šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-03-24. Minėtame sprendime VAAT, be kita ko, konstatavo, kad ginčo laukai pateko į Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Z. T. atkuriant nuosavybės teises perduoto žemės sklypo, kurio dalį įsigijo M. B., ribas. Todėl su G. S. sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. žemės nuomos sutartis 2008 m. ir vėliau buvo tęsiama neteisėtai. Po nuosavybės teisių Z. T. atkūrimo šioje sutartyje nurodytos žemės pareiškėjas negalėjo dirbti. Teismas padarė išvadą, kad G. S. ginčo žemės laukų valdymo fakto neįrodė, tačiau pažymėjo, kad ši teisinė situacija susidarė ne dėl G. S., o dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų. Taigi, teismas šiame sprendime konstatavo, kad G. S. neturėjo teisės valdyti žemės sklypą ir todėl negalėjo jo dirbti. Teismas nepagrįsta pripažino Agentūros išvadą, jog M. B. žemės nedirbo ir nurodė, kad M. B. pateikė tiek žemės valdymo (nuosavybės) teisę, tiek žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal šio įstatymo 96 str. 4 d., sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis ABTĮ nuostatomis, pareiškėjas iš naujo negali ginčyti įsiteisėjusiuose VAAT teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių. Dėl pareiškėjo teiginio, kad šiuo atveju nėra jo kaltės dėl tęsiamos valstybinės žemės nuomos sutarties perdavus žemę privatiems asmenims, teismas pažymi, kad, nors šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiame VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pritaikė sankcijas būtent G. S.. Kaip jau buvo minėta, VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014 pažymėjo, kad su G. S. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryta žemės nuomos sutartis nuo 2008 m. buvo tęsiama neteisėtai. Po nuosavybės teisių Z. T. atkūrimo sutartyje nurodytos žemės pareiškėjas, neturėdamas teisės jos valdyti, negalėjo dirbti. Spendime teismas, be kita ko, pabrėžė, jog ši situacija susidarė ne dėl pareiškėjo, bet dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų, t. y. teismas, pabrėžęs pareiškėjo kaltės pratęsiant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvimą, taip pat konstatavo, kad G. S. ginčo žemės laukų valdymo fakto neįrodė. Minėta, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikytinas atvejis, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paraiškoje deklaruoto ploto. Kadangi pareiškėjas neturėjo teisės valdyti žemę ir negalėjo jos dirbti, buvo neteisingai deklaruotas laukų plotas, kuris sudaro 30,35 proc. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendimą, privalėjo atsižvelgti į šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo G. S. pagrįstai pritaikė sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame VAAT 2014 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-286-426/2014 nustatytą aplinkybę, jog su G. S. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis 2008 m. ir vėliau buvo tęsiama neteisėtai ir tokia teisinė situacija susidarė ne dėl pareiškėjo, o dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų, išaiškina pareiškėjui teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, susijusi su individualaus administracinio akto pagrindimu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-174/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007). Tai reiškia, kad individualus administracinis aktas turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento 2014-06-09 sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP-858 (11.2.12E) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-07-31 sprendimas Nr. 3R-283(AG-239/01-2014) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

ABTĮ 39 str. 1, 3 d. nustato, kad už kiekvieną skundą mokamas 28 eurų žyminis mokestis, o skundą paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 21 euras. Pareiškėjas, 2014-08-12 paštu paduodamas teismui skundą, sumokėjo 144,00 Lt (41,71 Eur) žyminį mokestį, todėl pareiškėjui grąžintina sumokėta 13,71 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 1-5, 6, 76).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d., 42 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui G. S. 2014-08-11 mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėto žyminio mokesčio permoką – 13,71 Eur (trylika eurų 71 euro centą).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis