- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- I-2905-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Karolis Kurapka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant pareiškėjui M. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Kurapkai, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Laurai Daškevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) 2012 m. kovo 21 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) sprendimą Nr. 3R-53(AG-44/03-2012) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-53(AG-44/03-2012)); 2) Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SP1-29 (toliau – ir Sprendimas Nr. SP1-29); 3) panaikinti NMA 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. BR6-(11.13)-7421 (toliau – ir Raštas Nr. BR6-(11.13)-7421).
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje Nr. A-2335-2011 pateiktais išaiškinimai, nurodė, jog atsakovė veikė viršydama savo kompetencijos ribas, nes neturėjo teisės ir kompetencijos peradministruoti pareiškėjo paraišką teiktą 2010 m. (Nr. 10-1011805096-A1-1) (toliau – ir 2010 m. Paraiška) ir priimti naują, t. y. ginčijamą Sprendimą Nr. SP1-29. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. kovo 30 d. NMA priėmė teigiamą sprendimą pagal 2010 m. Paraišką skirti paramą ir šis sprendimas iki šiol nėra panaikintas ir yra galiojantis. Pažymėjo, kad VAGK Sprendime Nr. 3R-53(AG-44/03-2012) nepasisakė dėl minėtos LVAT praktikos, todėl, pareiškėjo nuomone, VAGK sprendimas yra nemotyvuotas.
Paaiškino, kad Sprendimas Nr. SP1-29 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ priimtas todėl, kad neva 2010 m. Paraiškoje deklaruotas laukas Nr. 1 ir Nr. 2 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoti kito pareiškėjo paraiškoje. Nurodė, kad dar 2010 m. pateikė nuosavybės teisės dokumentus, todėl minimų žemės sklypų valdymo ir nuosavybės teisė neabejotinai priklausė pareiškėjui, taigi dėl to ginčo šioje situacijoje nėra ir negali būti.
Nesutikdamas su Raštu Nr. BR6-7421, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo laukų dirbimo fakto, pareiškėjas pažymėjo, kad laukų dirbimo faktą įrodė, bei pateikė visus galimus surinkti dokumentus. Be to, anot pareiškėjo, minėtas raštas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. reikalavimų. Nurodė, kad žemės dirbimo faktą patvirtina ne tik pateikti dokumentai, bet ir liudytojų parodymai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 43–45 abi lapo pusės) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo 2010 m. Paraiškos administravimo metu nustatyta, kad kontroliniame žemė Nr. (duomenys neskelbtini) esantys laukai Nr. 1 ir Nr. 2 deklaruoti ir G. S. paraiškoje. Pareiškėjas 2011 m. liepos 25 d. ir 29 d. NMA pateikė žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, tačiau 2010 m. Paraiškos papildomo vertinimo metu nustatyta, kad pateikti minėti dokumentai (sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai bei skelbimas laikraštyje) negali būti laikomi žemės dirbimo faktą įrodančiais dokumentais. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Raštu Nr. BR6-(11.13)-7421, kuris, pasak atsakovės, nėra individualus administracinis aktas.
Paaiškino, jog pareiškėjui nepateikus dokumentų, įrodančių kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 žemės dirbimo faktą, 2010 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nustatyta, kad G. S. įrodė kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 žemės valdymo ir žemės dirbimo teisę, todėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą 11 883,91 Lt paramą pagal 2010 m. Paraišką, nes pareiškėjo 2010 m. Paraiškoje deklaruotas 16,45 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal MPŪV priemonę, o faktiškai nustatytas – 13,36 ha plotas.
Pasak atsakovės, pareiškėjo pateikti dokumentai (sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai bei skelbimas laikraštyje) negali būti laikomi kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių laukų Nr. 1 ir Nr. 2 žemės dirbimo faktą įrodančiais dokumentais. Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros neatitiko jų turinio reikalavimų, be to, pareiškėjas 2010 m. Paraiškoje avižas deklaravo ne tik tuose žemės sklypuose, kurie yra deklaruoti ir kito pareiškėjo, todėl pateiktos sąskaitos faktūros nepagrindžia fakto, kad parduota produkcija yra būtent iš ginčytinų laukų. Be to, iš pateikto skelbimo laikraštyje ir liudytojų parodymų turinio negalima būtų daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas vykdė žemės ūkio veiklą būtent aukščiau minėtuose laukuose, priešingai nei G. S. atveju, kuris ginčijamų laukų dirbimą įrodė pateikdamas Vydenių seniūnijos pažymą apie žemės ūkio veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl įpareigojimo pareiškėjui sugrąžinti NMA išmokėtą paramą teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 15 d. atsakovei pateikė 2010 m. Paraišką (VAGK byla, b. l. 23–27) gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. Joje deklaravo 16,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė), bei 4,00 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaravo 3,25 ha 5AV-1 plotą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 4,00 ha RAV-1 plotą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 3,20 ha 5AV-1 plotą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 5,00 ha 5AV-1 plotą ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 1,00 ha 5DG-1 plotą.
2010 m. rugpjūčio 14 d. NMA pranešimu Nr. 1441697 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ (VAGK byla, b. l. 28–29) pareiškėjas buvo informuotas, kad, atlikus jo 2010 m. Paraiškos duomenų patikrinimą, nustatytas neatitikimas – kito pareiškėjo paraiškoje deklaruoti analogiški laukai, todėl M. B. paprašytas pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukams Nr. 1 ir Nr. 2. Be to, pažymėta, kad pareiškėjui nepateikus atsakymo, paaiškinančio nustatytus neatitikimus, jam paramos suma bus skaičiuojama, atsižvelgiant į išvardytus neatitikimus.
2010 m. rugsėjo 6 d. NMA gautas pareiškėjo pranešimas dėl duomenų patikslinimo (VAGK byla, b. l. 33), prie kurio pridėti dokumentai, įrodantys kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukų Nr. 1 ir Nr. 2 valdymo teisę (valstybinės žemės sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis) bei žemės sklypo planas (VAGK byla, b. l. 33–37 abi lapo pusės).
2011 m. kovo 30 d. atsakovė pranešimu, nurodančiu mokėtiną išmokos sumą Nr. 1633901 (VAGK byla, b. l. 39–40), pareiškėją informavo, kad pagal 2010 m. Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 11883,91 Lt galutinė suma bei nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo vertinama 2010 m. Paraiška.
2011 m. liepos 25 d. NMA gautos pareiškėjo sąskaitų faktūrų kopijos, D. K., D. M., V. B., B. Spalvienės paaiškinimai, o 2011 m. liepos 29 d. – pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad, būdamas ūkininku, parduoda savo produkciją turguje, kaimynams, o kaip įrodymą siunčia sąskaitų–faktūrų bei laikraščio straipsnio kopijas (VAGK byla, b. l. 51–57 abi lapo pusės).
2011 m. rugsėjo 7 d. atsakovė raštu Nr. BR6-(11.13)-7421 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 20–22) pareiškėją informavo, kad buvo išnagrinėti visi pareiškėjo ir G. S., kurio paraiškoje deklaruoti tie patys du laukai, pateikti dokumentai ir nuspręsta, jog pareiškėjo pateikti liudytojų patvirtinimai negali būti laikomi žemės dirbimo faktą įrodančiais dokumentais dėl jų galimo subjektyvumo, o paraiškoje pareiškėjas avižas deklaravo ne tik tuose žemės sklypuose, kurie yra deklaruoti ir kito pareiškėjo, todėl pateiktos sąskaitos faktūros nepagrindžia fakto, kad parduota produkcija yra būtent iš ginčytino lauko, be to, sąskaitos faktūros yra netinkamai užpildytos. Minėtame rašte atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, jog pareiškėjas ginčijamame lauke užsiėmė žemės ūkio veikla, atsakovė paprašė per dešimt darbo dienų pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, jog minėtame lauke pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą.
2012 m. sausio 25 d. NMA priėmė sprendimą dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo Nr. SP1-29 (b. l. 25–28), kuriame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, bei pažymėta, jog pareiškėjui nepateikus dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas ginčijamame lauke vykdė žemės ūkio veiklą, būtinų nustačius deklaruotų plotų persidengimo faktą, 2010 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai. Sprendime Nr. SP1-29 nurodyta, kad 2010 m. Paraiškoje buvo deklaruotas 16,45 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal MPŪV priemonę, o faktiškai nustatytas – 13,36 ha plotas, todėl išmoka pagal 2010 m. Paraišką nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Taip pat pažymėta, kad 2010 m. Paraiškoje buvo deklaruotas 4,00 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Priemonės programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, o faktiškai nustatytas – 2,12 ha, todėl parama pagal 2010 m. Paraišką nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog sankcijos buvo pritaikytos po to, kai parama pagal 2010 m. Paraišką jau buvo išmokėta, susidarė 11883,91 Lt permoka, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovei. Sprendimas Nr. SP1-29 priimtas, vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir Taisyklės) 4, 36.3, 48, 50.1.5, 58 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, II skyriaus nuostatomis, 33.3.5 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, 2, 38.1.3 p., 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, 57 str. 3 d., Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.1. p.
2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-843 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (VAGK byla, b. l. 65–66) atsakovė informavo pareiškėją, kad, remiantis Sprendimu Nr. SP1-29, jis turi grąžinti 5604,31 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, 4277,00 Lt paramą išmokėtą pagal MPŪV priemonę ir 2002,60 Lt paramą išmokėtą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2010 deklaravimo metus (viso 11883,91 Lt).
Pareiškėjas, nesutikdamas, su tokiu atsakovės sprendimu, apskundė pastarąjį ir Raštą Nr. BR6-(11.13)-7421 VAGK (VAGK byla, b. l. 1–5).
VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-53(AG-44/03-2012) (b. l. 8–14, 31–37) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. VAGK konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent jis minėtuose plotuose vykdė žemės ūkio veiklą. Pažymėjo, kad, nors formos prasme tai yra Taisyklėse nustatytų kategorijų dokumentai, tačiau, įvertinus jų turinį, matyti, kad juose nėra duomenų apie konkrečios žemės ūkio veiklos vykdymo faktus konkrečiuose laukuose, juolab tuose, kuriuose atsakovė buvo nustačiusi dvigubo deklaravimo faktus, todėl minėtieji dokumentai neįrodo, kad pareiškėjas žemės ūkio veiklą vykdė būtent tuose laukuose, kuriuose NMA nustatė dvigubą deklaravimą. Dėl Rašto Nr. BR6-(11.13)-7421 VAKG nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą šiam raštui apskųsti, todėl skundo dalis dėl šio rašto paliekama nenagrinėta.
Vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004), 73 str. 1 d., jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 d..
2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 p. nustato NMA teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių 36.3. p. (redakcija galiojanti nuo 2010 m. gegužės 9 d.), NMA, nustačiusi atvejų, kai vieno pareiškėjo įbraižyta lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba, ir atvejų, kai pareiškėjų deklaruotas (ar nustatytas) plotas kontroliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą, paskelbia informaciją apie tokį nustatytą neteisingą deklaravimą NMA informaciniame portale, informuoja pareiškėjus arba savivaldybes apie jų paraiškose nustatytus laukų neteisingo deklaravimo atvejus ir, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Per NMA nurodytą terminą pateikus neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) bei žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus, paraiška peržiūrima pakartotinai. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą.
Taigi minėtų nuostatų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą peržiūrėti pareiškėjo 2010 m. Paraišką pakartotinai, o nagrinėjamojoje byloje negali būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-502-2335-11, nes konkrečiu atveju ir minėtoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nepaisant NMA teisės peržiūrėti pareiškėjo 2010 m. Paraišką, taip pat pažymėtina, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, privalantis vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2011, p. 474–486). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamas NMA sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, p. 192–215, 329–340).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Sprendimą Nr. SP1-29, daro išvadą, kad pastarasis nurodytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka. Pažymėtina, jog ginčijamame sprendime atsakovė nenurodo, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu pastarasis buvo priimtas esant galiojančiam NMA 2011 m. kovo 30 d. sprendimui Nr. 1633901 (VAGK byla, b. l. 39–40), kuriuo, jau įvertinus visus papildomai pareiškėjo pateiktus duomenis apie žemės dirbimo faktą, pareiškėjui pagal 2010 m. Paraišką parama buvo paskirta.
Taip pat minėtame ginčijamame sprendime atsakovė nenurodo ir jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo. Atsakovės argumentai, jog tokie motyvai buvo nurodyti NMA 2011 m. rugsėjo 7 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 20–22) vertintini kritiškai, nes, kaip matyti iš minėto rašto turinio, pastarajame yra suteikiama tam tikra informacija pareiškėjui bei pareiškėjo prašoma papildomos informacijos, todėl minėtas raštas pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukelia.
Konstatavus, jog Raštas Nr. BR6-(11.13)-7421) nėra individualus administracinis aktas, teismas bylą dalyje dėl Rašto Nr. BR6-(11.13)-7421) panaikinimo nutraukia, nes ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Ginčijamame Sprendime Nr. SP1-29 taip pat nurodoma, kad taikoma ilgalaikė sankcija, tačiau iš sprendimo turinio nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu ji apskaičiuojama, taigi iš šiuo aspektu pripažintina, kad NMA Sprendimas Nr. SP1-29 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-1835 pareiškėjui nurodė, kad G. S. žemės sklypas Nr. 6 buvo išnuomotas 2006 m. gegužės 22 d., kuomet šis žemės sklypas buvo laisvame valstybinės žemės fonde. Vėlesniais metais tuometinis Varėnos žemėtvarkos skyriaus vyresnysis specialistas neatsižvelgė, kad į žemės sklypo dalį 2007 m. birželio 18 d. buvo atkurta nuosavybė kitiems asmenims, ir pratęsė valstybinės žemės nuomos sutartį vadovaudamasis žemės naudojimąsi patvirtinančiais dokumentais, t. y. paraiškomis tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (b. l. 64).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas M. B. 2009 m. nusipirko 5,40 ha žemės sklypą iš Z. T. (VAGK byla, b. l. 35–37). Sklypas 2009 m. gruodžio 1 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tais pačiais metais buvo deklaruota 5,40 ha grikių (b. l. 65–66). 2010 m. prie esamo nuosavo 5,40 ha žemės sklypo iš valstybės išsinuomota 2,00 ha (VAGK byla, b. l. 34 antra pusė) ir jau deklaruojama 7,20 ha pasėlių: 4,00 ha avižų (ražienos) ir 3,20 ha avižų (b. l. 65–66).
Iš laukų įbraižymo duomenų ir G. S. bei M. B. turimų dokumentų matosi, kad dalis M. B. nuosavo lauko yra Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus, kaip valstybinė žemė, išnuomota G. S., dėl to 1,88 ha plote susidarė laukų persidengimas (dvigubas pasėlių laukų deklaravimas), likę 1,21 ha persidengė dėl to, kad G. S. išnuomotą valstybinę žemę deklaravo ir M. B., o jam valstybinės žemės nuoma sudaryta 2010 m. birželio 30 d. (VAGK byla, b. l. 70, adm. b. l. 65–66). Varėnos rajono savivaldybės administracija paaiškino pareiškėjui, kad dėl susidariusios padėties, išnuomojant jam nuosavybės teise priklausančią žemę kaip valstybinę, atsakomybę turėtų prisiimti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius (b. l. 65–66).
Kaip matyti iš NMA 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. SP1-29, atsakovė netyrė ir nevertino nustatytų faktinių aplinkybių, priimdama Sprendimą Nr. SP1-29, todėl teismas daro išvadą, kad pastarasis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir tuo aspektu, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Vertindamas pareiškėjo skundžiamą VAGK sprendimą Nr. 3R-53(AG-44/03-2012, teismas konstatuoja, kad VAGK nesiaiškino aplinkybių, kodėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose laukuose dirba tretysis asmuo G. S. ir kokiu pagrindu, t. y. vertindama pareiškėjo žemės ūkio veiklos faktą dvigubai deklaruotuose laukuose VAGK nevertinto ginčo laukų valdymo teisės pagrįstumo, aplinkybės, kad negalima tokia situacija, kai vienas ir tas pats žemės sklypas priklauso nuosavybės teise fiziniam asmeniui bei valstybei. Taip pat teismas daro išvadą, kad VAGK Sprendime Nr. 3R-53(AG-44/03-2012 nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl skundžiamo NMA Sprendimo Nr. SP1-29 atitikties Viešojo administravimo 8 str. nuostatoms, t. y., ar skundžiamame sprendime yra nurodomi faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų adekvatumas, aiškumas ir pakankamumas, nepasisakė kodėl yra nesivadovaujama pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Konstatuotų VAGK sprendimo Nr. 3R-53(AG-44/03-2012 trūkumų pagrindu, teismas daro išvadą, kad pastarasis negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu, todėl taip pat panaikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2012 m. kovo 21 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 3R-53(AG-44/03-2012), Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. SP1-29 yra panaikinami kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., 3 p.) ir šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkinamas, o byla dalyje dėl Rašto Nr. BR6-(11.13)-7421) panaikinimo yra nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
Nurodytų Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt MMA, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta 850 Lt MMA.
Nustatyta, kad advokato padėjėjas Karolis Kurapka pareiškėjo M. B. interesus atstovavo 2012 m. balandžio 7 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 12/08 ir 2012 m. spalio 2 d. teisinių paslaugų sutarties (duomenys neskelbtini) m. pagrindu (b. l. 71, 74). Pareiškėjas advokato padėjėjui Karoliui Kurapkai už skundo surašymą sumokėjo 400 Lt (b. l. 71, 72, 73), o už atstovavimą teisme – 800 Lt (b. l. 74, 75, 76).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundu reikštus reikalavimus, jų pobūdį, daro išvadą, kad buvo patenkinta 75 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. p., už ieškinio surašymą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 MMA dydžio, t. y. 2400 Lt (3 x 800 Lt MMA). Pagal Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio, kas šiuo atveju sudaro 1920 Lt. Pareiškėjo prašoma priteisti 400 Lt suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau mažintina atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iki 300 Lt (400 Lt x 75 proc.).
Pareiškėjo atstovas dalyvavo 2012 m. spalio 8 d. teismo posėdyje ir šis teismo posėdis truko nuo 9 val. 5 min. iki 9 val. 55 min., taigi iš viso 50 min., kas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, nagrinėjamu atveju galėtų būti 102 Lt (1 x 0,15 x 850 Lt x 80 proc.), be to ši suma mažintina atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iki 76,5 Lt (102 Lt x 75 proc.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, daro išvadą, kad nėra kito pagrindo mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui M. B. iš atsakovės priteistina 376,5 Lt (300 Lt + 76,5 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2012 m. kovo 21 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-53(AG-44/03-2012) ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SP1-29.
Kitoje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 376,5 Lt (tris šimtus septyniasdešimt šešis litus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.