Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-63-1-00183-2010-6) Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

2013 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam V. A., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo V. A. I. M. priteista 200 Lt (du šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pagal BK 284 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 10 d. apie 13.30-14 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , garsiai kitų asmenų akivaizdoje (prekiautojų, pirkėjų ir pro šalį einančiųjų) vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, kas sutrikdė nukentėjusiosios I. M. ir aplinkinių rimtį bei įprastą turgavietės tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius BK 284 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų įrodymų – liudytojų parodymų yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Šioje byloje pagrindiniai duomenys, galintys suteikti informacijos apie įvykį, yra liudytojų parodymai, nes nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai buvo priešiški, be to, nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Byloje apklausta pakankamai daug įvykį mačiusių ar girdėjusių asmenų, nes nagrinėjama veika padaryta viešoje vietoje – turgaus teritorijoje, turgaus darbo metu, tačiau ne visais jų parodymais galima remtis nustatant faktines veikos aplinkybes. Įrodymais laikomi tik patikimi duomenys. Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą užtikrina tik patikimais duomenimis paremtos išvados. Liudytojų parodymų patikimumas nustatomas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, su kitais įrodymais, o taip pat įvertinant kitas aplinkybes – liudytojų ir kitų proceso dalyvių tarpusavio santykius, aplinkybes, kuriomis vieni ar kiti liudytojai sužinojo apie įvykį.

Byloje nustatyta, jog įvykio (necenzūrinių žodžių vartojimas) metu (13.30-14 val.) turguje buvo ir konfliktą galėjo matyti ar girdėti V. A., E. Š., G. L., D. Č., L. Č., E. Č., T. I., A. B., A. V., A. L., D. L.. Liudytojų V. A., E. Š., G. L. parodymai išimtinai palankūs nuteistajam V. A. ir dėl bylai reikšmingų aplinkybių iš esmės skiriasi nuo liudytojų D. Č., L. Č. ir E. Č. parodymų, kurie išimtinai palankūs nukentėjusiajai I. M., tačiau V. A. yra kaltinamojo sutuoktinė, be to, jos santykiai su nukentėjusiąja tai pat nėra geri, todėl ji suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojus E. Š., G. L. ir kaltinamąjį sieja draugystės ryšiai – E. Š. padėjo V. A. išsikrauti prekes ir prekiauti įvykio dieną. D. Č., L. Č. ir E. Č. santykiai su V. A. priešiški, jie ne kartą bylinėjosi su apeliantu, jų santykiai yra priešiški. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas abejoti minėtų liudytojų nuoširdumu ir jų parodymų patikimumu, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo jais nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

Byloje taip pat apklausta liudytoja E. S. ir S. A., kurios taip pat prekiavo minėtą dieną turguje, tačiau jos konkrečios informacijos apie įvykį suteikti negalėjo, kaip ir liudytojai V. M. bei S. M., kurie konflikto, vykusio 13.30-14 val., nematė ir negirdėjo. Šie asmenys jokių duomenų apie necenzūrinių žodžių vartojimą turgavietėje, prekybos vietoje, nesuteikė. S. M. bei V. M. davė parodymus dėl kitų kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su vėlesniais įvykiais – autobusiuko nuvairavimu ir galimo smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Kadangi apie necenzūrinių žodžių vartojimą 13.30 val. – 14 val. laikotarpiu jie nieko negalėjo pasakyti, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo jų parodymais nustatydamas veikos faktines aplinkybes. V. M. bei S. M. parodė, jog nukentėjusioji buvo neblaivi, todėl pati negalėjo vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo nustatytų įvykio aplinkybių. Tai, kad nukentėjusioji galėjo būti neblaivi, nuteistojo veiksmų vertinimui šiuo atveju reikšmės neturi, nes tai neatleidžia nuteistojo nuo pareigos laikytis įstatymų, gerbti nusistovėjusias visuomenės normas, elgesio viešoje vietoje taisykles. Be to, liudytojai S. M. bei V. M. parodė apie nukentėjusiosios būseną po įvykio, o ne įvykio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog teismas pagrįstai nesivadovavo šių asmenų parodymais, todėl skundo argumentai dėl netinkamo šių liudytojų parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, jog liudytojai T. I., A. B., A. V., A. L., D. L. įvykio dieną, įvykio laikotarpiu buvo turguje ir girdėjo vykusį konfliktą. Priešingai nei V. A., E. Š., G. L., D. Č., L. Č., E. Č., kurių parodymai išimtinai buvo palankūs arba nukentėjusiajai arba nuteistajam (vieni sakė, jog konfliktą pardėjo nukentėjusioji, o nuteistasis nieko nesakė ir nesikišo, kiti sakė, kad konfliktą pradėjo nuteistasis, o nukentėjusioji tylėjo arba negarsiai kažką atsakė), šie liudytojai nurodė, jog vyko abipusis barnis, kad necenzūrinius žodžius vartojo tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji. Liudytoja T. I. parodė, jog nuteistasis nukentėjusiąją vadino prostitute ir kitais necenzūriniais žodžiais. Iš šių asmenų parodymų matyti, jog konfliktas užtruko gana ilgai, necenzūriniai žodžiai buvo vartojami garsiai, aplinkui buvo ne tik turgaus prekiautojai, bet ir pirkėjai, toks barnis aplinkinius vertė jaustis nejaukiai, kas rodo, jo buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Šių liudytojų parodymus vertinti kaip patikimus leidžia tai, kad jie nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir nekito viso proceso metu. Be to, nustatyta, jog šie liudytojai nei su nukentėjusiąja, nei su nuteistuoju nesaistomi draugystės ar giminystės ryšiais, santykiai tarp jų nėra priwešiški, todėl tai leidžia tikėti liudytojų nuoširdumu. Nors A. V. nurodė, jog jai yra tekę konfliktuoti su kaltinamuoju, tačiau ji nenurodė, jog būtų kokių ilgalaikių nesutarimų, be to, jos parodymai iš esmės sutapo su liudytojų T. I., A. B., A. L. parodymais, kurie jokių nesutarimų su nuteistuoju nėra turėję. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais, nes jie yra nuteistojo konkurentai, kadangi taip pat prekiauja turguje, tačiau šį skundo argumentą teismas laiko nepagrįstu ir atmeta. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis skunde nenuoseklus. Viena vertus, teigia, jog minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jie yra konkurentai, kita vertus, teigia, jog patikimais turi būti vertinami G. L. parodymais, kuris taip pat prekiauja turguje ir yra nuteistojo konkurentas.

Vien tai, kad liudytojai T. I., A. B., A. V., A. L. yra nuteistojo konkurentai, aukštesniojo teismo manymu, nepakankamas pagrindas abejoti jų nuoširdumu, nes aplinkybės, apie kurias jie liudijo, tiesiogiai su verslu nesusijusios, ir akivaizdu, jog liudijimas apie vieno ar kito asmens necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje nesuponuoja pagrindo tikėtis konkurento pašalinimo iš verslo. Be to, šių asmenų parodymai nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Todėl konstatuojama, jog teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ir nustatant faktines aplinkybes rėmėsi šiais parodymais, o taip pat ir nukentėjusiosios parodymais ta dalimi, kuria jie sutapo. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nors ir nebuvo visiškai nuosekli proceso metu, tačiau jos parodymų dalis, kad V. A. jos atžvilgiu turgaus metu įvykio dieną vartojo necenzūrinius, nekito.

Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su vaizdo įrašo (t 1, b. l. 48-50), pridėto prie bylos, vertinimu. Nuteistasis teigia, jog iš šio įrašo matyti, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis įrašas įvertintas surinktų duomenų visumoje tinkamai. Anksčiau aptarti liudytojų parodymai, kurie pagrįstai teismo laikyti patikimas, patvirtina, jog V. A. iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, tai truko nemažą laiko tarpą, ir tai vyko apie 13.30-14 val., tuo tarpu vaizdo įrašas darytas 14.08 val., tai yra po šio įvykio, taigi šis įrašas nepaneigia teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių. Jis suteikia informaciją apie aplinkybes, vykusias po nagrinėjamo įvykio, todėl esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų įvertino visus surinktus duomenis, o taip pat ir liudytojų parodymus ir pagrįstai nustatė, kad V. A. 2010 m. balandžio 10 d. apie 13.30-14 val. viešoje vietoje − (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , garsiai kitų asmenų (prekiautojų, pirkėjų ir pro šalį einančiųjų) akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu. Tai atitinka BK 284 str. 2 d. numatytos veikos objektyviosios pusės požymį – veikos pasireiškimo būdą.

Byloje pagrįstai nustatyta, jog buvo trikdoma visuomenės rimtis, normali turgaus veikla, tačiau rimtesnių pasekmių tai neturėjo – turgaus darbo veikla nesustojo, nenutrūko. Faktiškai visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Liudytojai T. I., A. B., A. V., A. L., D. L. patvirtino, jog tai traukė pašalinių asmenų dėmesį, aplinkiniai dėl šio barnio jautėsi nemaloniai, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog dėl šio barnio turgaus veikla buvo sutrikdyta. A. V. parodė, jog turgaus veikla dėl to nesutriko. A. L. taip pat parodė, jog turgavietės darbas nestrigo, pirkėjų nebuvo daug. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai V. A. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, jo dėl V. A. veiksmų buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis bei įprasta turgavietės tvarka, todėl ši aplinkybė, nekeičiant nuosprendžio, šalintina, nurodant, kad dėl V. A. veiksmų buvo trikdoma nukentėjusiosios I. M. ir aplinkinių rimtis bei įprasta turgavietės tvarka.

Įvertinus aptartus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad V. A. 2010 m. balandžio 10 d. apie 13.30-14 val. viešoje vietoje − (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , garsiai kitų asmenų (prekiautojų, pirkėjų ir pro šalį einančiųjų) akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu ir tuo trikdė nukentėjusiosios I. M. ir aplinkinių rimtį bei įprastą turgavietės tvarką.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai, nepažeidžiant baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų.

Teismas skirdamas bausmę pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas; nuteistojo asmenybę, kuri visumoje vertinama neigiamai, nes V. A. praeityje yra keletą kartų teistas, kartą teistas ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, ne kartą baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus (taip pat už necenzūrinių žodžių vartojimą turgaus prekiautojų atžvilgiu). Šias aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip rodančias didesnį V. A. pavojingumą, jo polinkį daryti teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu. Tai taip pat rodo, jog anksčiau taikytos švelnesnės poveikio priemonės nebuvo veiksmingos ir pakankamos užtikrinti prevenciją. Įvertinus šių aplinkybių visumą, net ir atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos manymu, V. A. BK 41 str. numatytiems tikslams užtikrinti pagrįstai skirta sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė – areštas, kuri atitinka šios bausmės vidurkį, skiriant padarius baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. linkęs daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, ankstesnės poveikio priemonės nebuvo efektyvios, be to, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą ir yra būtina bei pakankama užtikrinti bausmės tikslus.

Skunde teigiama, jog byloje neįrodytas civilinis ieškinys. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmeta.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai pritaikė LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Teismas nurodė išsamius, bylos duomenimis pagrįstus motyvus dėl nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdžio bei apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti tiek moralinę žalą, tiek ir turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, jog po įvykio nukentėjusioji negalėjo dirbti. Pažymėtina, jog civilinis ieškinys pareikštas atsižvelgiant į tai, kad V. A. buvo kaltinamas ne tik vartojus necenzūrinius žodžius, tačiau ir fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kadangi byloje pasitvirtino tik nedidelė dalis kaltinimo, apylinkės teismas vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai ir teisėtai atsižvelgė ir įvertino tik V. A. veika sukeltus neigiamus padarinius nukentėjusiajai. Necenzūrinių žodžių vartojimas, vadinimas prostitute kitų asmenų – kolegų, pašalinių akivaizdoje viešoje vietoje akivaizdu žemina, verčia jaustis nemaloniai, nejaukiai Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus, kuriuos ji tiek savo rašytiniame pareiškime, tiek ir teisiamojo posėdžio metu įvardijo moraline žala. Nors nukentėjusioji neigiamų išsamiau padarinių nedetalizavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, be to, nesinaudojo profesionalaus teisininko paslaugomis, toks apibūdinimas laikomas pakankamu pagrįsti, jog nukentėjusioji iš tiesų patyrė neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų V. A. veiksmų. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, jog nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus- buvo pažeminta. Tačiau vertindamas patirtą žalą pinigais apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios veiksmus, į tai, jog nukentėjusioji V. A. atsakė tuo pačiu, tai yra pati taip pat vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kas rodo, jog ypatingai didelių neigiamų išgyvenimų nukentėjusioji nepatyrė, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog 200 litų piniginė kompensacija yra pakankama kompensuoti nukentėjusiajai jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir labiausiai atitinka nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą.

Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumą įstatymų nuostatos nepažeistos, teismo išvados dėl piniginės kompensacijos dydžio pagrįstos ir motyvuotos, todėl šioje dalyje pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti taip pat nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

V. A. apeliacinį skundą atmesti.