Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl turtinių reikalavimų ir neturtinės žalos pagal vartojimo rangos sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai: 1) kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais: 2) kad yra būtina aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.

Ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str. 1 d.), nėra.

Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuse nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomąsi nuostatos, kad specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu. Šio tikslo įstatymų leidėjas siekia vartojimo rangos teisiniame reguliavime, palyginanti su įprastinių rangos sutartinių santykių reglamentavimu, įtvirtindamas daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių šaliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis; Teismų praktikos apžvalga, paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30).

Atkreiptinas dėmesys, jog Sutartyje nebuvo net nustatyta atliktinų darbų galutinė kaina, neaptarta atliktinų darbų apimtis (CK 6.196, 6.198 str. str., 6.653 str., 6.676 str. 1 d.). Kaip nurodė atsakovo atstovai, ieškovui buvo žinoma ketinamų atlikti darbų pagal Sutartį kaina, nes ieškovas apie jas žinojo (b.l.77-81, t.2). Iš ieškovo pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo (b.l.40-44, t.2) matyti, kad šalys aptarinėjo galimai atliktinų darbų mastą, vienok, daryti išvadą, kad atsakovas kaip rangovas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal CK 6.645 str. 1 d., nėra pagrindo.

Darbo atlikimo terminai yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.652 str.), todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovas - rangovas privalėjo maksimaliai bendradarbiauti su ieškovu, siekiant laiku įvykdyti sutartines prievoles, prisiimtas pagal Sutartį. O, jei užsakovas kliudė laiku atlikti darbus ar buvo kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad ieškovas - užsakovas savo pareigų laiku nevykdo ar neįvykdys, atsakovas - rangovas galėjo pasinaudoti teise sustabdyti darbus (CK 6.207 str., 6.659 str. 1 d. 2-3 p. p.), apie tai pranešant ieškovui, atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.661 str., 6.219 str.), vienok tokių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė. Šalių 2009-09-28 pasirašytame „Darbų, atliktų pagal 2008-10-14 rangos sutartį priėmimo-perdavimo akte (b.l. 56-57, t.1), ne tik ieškovas, bet ir atsakovas jame užfiksavo savo pastabas dėl neatliktų ar netinkamai atliktų darbų pagal tarp šalių sudarytą Sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Atkreiptinas dėmesys, jog rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 str. 1 d. numatytas aplinkybes, šiomis aplinkybėmis negali remtis ir atsako už daikto trūkumus. Nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir, kad atsakovas negalėjo atlikti savo sutartinių įsipareigojimų būtent dėl ieškovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra pelno siekianti įmonė, kuri, vykdant komercinę veiklą, su ieškovu sudarė vartojimo rangos sutartį, todėl, kaip jau pasisakyta aukščiau, atsakovui – rangovui yra keliami didesni reikalavimai. Aplinkybes, kurios kliudė atlikti darbą laiku, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo pateikti rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai (b.l. b.l. 21-45, t.1; b.l. 8-10, 12-37, 40-44, 52, 53-58, 156, t.2), patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas siekdamas tolesnio bendradarbiavimo, nuolat ragino atsakovą atlikti savo prisiimtus įsipareigojimus ir, kad būtent atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovas, siekdamas kuo greičiau susitvarkyti savo gerbūvį, po to, kai tarp šalių nutrūko sutartiniai santykiai (ginčo tarp šalių, kad sutartiniai santykiai tarp jų nutrūko 2009-09-28 „Darbų, atliktų pagal 2008-10-14 rangos sutartį priėmimo-perdavimo akto“ pasirašymo dieną, nekilo) turėjo ieškoti kito rangovo darbams atlikti (b.l. 53-58, t.2).

Esant aukščiau nustatytom aplinkybėm, atmestini atsakovo atstovų nurodyti argumentai, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai dėl netinkamų oro sąlygų, dėl to, kad ieškovas neužsakė ir nepateikė reikalingų medžiagų darbams atlikti ir nesudarė tinkamų sąlygų darbams atlikti. Atsakovo atstovai neginčijo, kad naudojosi ieškovo elektra (tai patvirtino ir liudytojas Š. J.), sandėliavo ieškovo garaže savo medžiagas ir įrangą. Be to, akivaizdu, kad, pačiam atsakovui tinkamai neparuošus teritorijos darbų atlikimui ieškovo sklype, nebuvo pagrindo atsakovui reikalauti iš ieškovo pateikti Sutarties priedo Nr. 5 10 p. nurodytų gaminių. Atsakovas kaip jau minėta, jokių įrodymų, kad negalėjo tinkamai atlikti savo sutartinių prievolių dėl to, kad ieškovas nepataeikė Sutarties priedo Nr. 5 10 p. nurodytų gaminių nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4.), todėl nagrinėjamu atveju, atsakovas yra atsakingas už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6. 246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.256 str. 1 d.). Taip pat, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nepagrįsti atsakovo atstovų nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju silpnesnioji Sutarties šalis buvo atsakovas, turintis vidurinį išsilavinimą o ne ieškovas, turintis teisinį išsilavinimą. Kaip jau pasisakyta aukščiau, ieškovas nagrinėjamu atveju buvo vartotojas, o vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių.

Pagal CK 6.680 str., jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties, nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA VARTOJIMO SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE: TEISINIO REGULIAVIMO IR TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA II, Teismų praktika Nr. 33, 2010 m.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais; jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 1, 2 d.d.).

Todėl ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo ieškovo sumokėtą 7000 Lt avansą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 str.). Pagal CK 6.217 str.1d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties tinkamai neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į sąlygas, nustatytas CK 6.217 str. 2 d., tame tarpe, ar sutarties neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2d. 4 p.; 6.219 str.).

Akivaizdu, jog, atsakovui, nesilaikant Sutartyje nurodytų sutartinių įsipareigojimų bei ieškovui nustačius atsakovo darbo trūkumus, ieškovui nieko nebeliko, kaip tik Sutartį nutraukti, nesitikint, kad atsakovas įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 4 p.). kaip jau minėta, ginčo tarp šalių, kad Sutarties nutraukimo diena laikytina 2009-09-28 „Darbų, atliktų pagal 2008-10-14 rangos sutartį priėmimo-perdavimo akto“ pasirašymo dieną, nekilo.

Ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinyje privalo nurodyti ieškovas (CPK 111, 135 str. str.). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2520 Lt delspinigių (tik 0,2 proc. nuo 7000 Lt avanso sumos) už praleistą neįvykdytą prievolę pagal šalių sudarytą Sutartį nuo prievolės pažeidimo dienos (nuo 2008-11-28) už 180 dienų, remiantis Sutarties 3.5 p. pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas. Sutarties 3.5 p. buvo nustatyta, kad rangovui vėluojant atlikti numatytus darbus skaičiuojami 2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos Sutarties sumos. Kaip nurodė ieškovas, kad Sutarties suma nebuvo nustatyta ir galutinai nebuvo žinoma. todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu, ieškovas reiškia tokį reikalavimą (CK 6.71, 6.73 str. str.). Sutartyje nebuvo sutarta, kad atsakovui neįvykdžius savo sutartinių prievolių, delspinigiai skaičiuojami nuo ieškovo sumokėto avanso sumos.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio patikslinimo, padidinant ieškinio reikalavimą dėl delspinigių paskaičiavimo (b.l. 178-179, t.2), prašydamas iš atsakovo priteisti 4433,10 Lt delspinigių, juos skaičiuojant nuo visos Sutarties sumos - 12178,85 Lt x 0,2 proc. (4433,10 Lt), nurodydamas, kad teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė ieškovo teismui pateikto Sutarties pilnos kainos paskaičiavimo (b.l.162, t.2), todėl ieškovas tikslina reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. 2012-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.190, t.2), ieškovo prašymas dėl ieškinio patikslinimo (padidinimo) dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo buvo netenkintas CPK 141 str. 3 d. pagrindu. Todėl ieškovo baigiamųjų kalbų metu nurodyti analigiški argumentai dėl priteisimo iš atsakovo 4433,10 Lt delspinigių yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismų praktikoje, laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 str.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.1 d. 5 p.

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. CK 6.283 str. 2 d. nustato, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybė patvirtina, kad dėl atsakovo tinkamai neatliktų įsipareigojimų, ieškovas, negalėdamas sudaryti savo jaunai šeimai (b.l.156-157, t. 1) tinkamą gerbūvį, apsigyventi name, nuolat raštu ragindavęs atsakovą ištaisyti esamą padėtį ir negaudamas praktiškai iš atsakovo konkretaus atsako, akivaizdu, kad patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek buitinius nepatogumus dėl nesutvarkyto gerbūvio, turėjo imtis priemonių ištaisyti susidariusią padėtį, rasti kitą rangovą darbams atlikti. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo 3000 Lt sumai, tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str., 6.299 str.). Ieškovas teigdamas, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sutriko ieškovo sveikata, dėl sutrikusio miego ieškovas kreipėsi į medikus ir dėl šio sveikatos sutrikimo buvo gydytas, gydymo išlaidos sudarė 472 Lt (b.l. 132-133, 155, t.1), vienok, reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo 472 Lt turtinei žalai atlyginti (gydymo išlaidų atlyginimui) nereiškė, o būtent ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 111 str. 135 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo piniginės prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą (7000 Lt) bei atlyginti ieškovui išlaidas už sunaudotą žvyrą (1099,50 Lt), iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8099,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 287,98 Lt žyminio mokesčio, bei 138,43 Lt išlaidų (b.l. 45, 46, 48, 50, t.2), susijusių su bylos nagrinėjimu ( CPK 79, 88 str. str., 93 str. 2 d.), bei iš atsakovo valstybei priteistina 35,29 Lt pašto išlaidų (96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263 - 270, str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui P. P., a.k (duomenys neskelbtini) 7000 Lt (septynis tūkstančius litų), avanso, 1099,50 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis litus 50 ct.) nuostolių už sunaudotą žvyrą, viso 8099,50 Lt (aštuonis tūkstančius devyniasdešimt devynis litus 50 ct.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8099,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti bei 426,41 Lt (keturis šimtus dvidešimt šešis litus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 35,29 Lt (trisdešimt penkis litus 29 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.