- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1287-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26519-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Istpro“
- Atsakovas
- UAB “Serneta“
- Kategorijos
- 2.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Istpro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Istpro“ ieškinį atsakovui UAB “Serneta“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB “Nekilnojamojo turto valdymas (toliau UAB “NTV“) AS „Reverta“ dėl sutikimo įkeisti turtą pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Istpro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti atsakovo UAB “Serneta“ 2007 m. spalio 9 d. išduotą sutikimą negaliojančiu ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2006-09-04 tarp UAB “Irva“ ir atsakovo UAB “Serneta“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 317 770 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2007-09-04. UAB “Irva“ ir UAB “Serneta“ 2007-03-14 pasirašė susitarimą dėl minėtos paskolos grąžinimo iki 2012-09-02 ir susitarė, kad atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos, įsipareigoja UAB “Irva“ naudai įkeisti jam (atsakovui) nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Naujakurių g. 31, Kaune - prekybos centro patalpas su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis bei lošimų automatų salono patalpas ir 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais (kitais statiniai), esantį Naujakurių g. 31, Kaune. Nurodytu terminu atsakovas paskolos negrąžino ir nurodyto turto ieškovui
UAB “Irva“ neįkeitė. 2007-08-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.5414-7, UAB “Serneta“ perdavė turtą bendrovei “NTV“ ir tai padarė negrąžinusi paskolos UAB “Irva“ bei būdama įsipareigojusi įkeisti turtą UAB “Irva“ pagal Susitarimą, jeigu paskolos negražins iki 2012-09-02. UAB “NTV“ iš atsakovo įsigytą turtą įkeitė PAREX bankui (dabar AB “Citadelė“) už bankrutuojančios įmonė „Verantas“ ir bankrutavusios įmonės „Balsių vystymo grupė“ prievoles. Hipotekos registro duomenys patvirtina, kad AB “Citadelė“ bankas turimus reikalavimus nurodytoms bendrovėms, perleido AS “Reverta“ (buvęs Parex bankas“). UAB “Irva“ 2012-07-30 perleido ieškovui visas teises ir pareigas, kylančias iš 2007-03-14 Susitarimo sudaryto tarp ieškovo ir UAB “Irva“. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą (Nr.2-4426-603/2014) pagal ieškovo ieškinį atsakovui, UAB “NTV“ ir Bankui dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, paaiškėjo, kad UAB “NTV“ prieš įkeisdama turtą, už kurį su UAB “Serneta“ nebuvo galutinai atsiskaityta, iš atsakovo gavo 2007-10-09 Sutikimą įkeisti turtą, pasirašytą D. V., kuri tokių įgaliojimų neturėjo. P. S. turi būti pripažintas negaliojančiu, nes AS „Reverta“ pradėtas išieškojimas iš Sutikimo pagrindu įkeisto turto ir taip pažeidžiamos ieškovo, kaip kreditoriaus teisės. Prašo minėtą Sutikimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 2.82 str. 4 d. LR ABĮ 19 str. 6 d. ir 10 d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Serneta“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad pagal Juridinio asmenų registro duomenis, Sutikimo pasirašymo metu D. V. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Pagal atsakovo buvusio direktoriaus A. M. 2007-07-20 įsakymą Nr.37, laikinai, t.y. direktoriaus komandiruotės laikotarpiu (nuo 2007-07-23 iki 2007-08-10) direktoriaus pareigas buvo pavesta vykdyti D. V., taigi Sutikimą ji (D. V.) pasirašė neturėdama tam įgaliojimų.
Trečiasis asmuo AS „Reverta“ atsiliepime nurodė, kad UAB “Serneta“, davusi ginčijamą Sutikimą, nepažeidė nei pradinio kreditoriaus UAB “Irva“, nei ieškovo, priėmusio pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, teisių ir interesų. Sutikimo išdavimas nesumažino atsakovo mokumo, nes pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pirkėjas UAB “NTV“ įsipareigojo sumokėti už perleidžiamą turtą, kainą kuri dešimt kartų viršija UAB “Irva“ paskolos sumą atsakovui. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas įgijo reikalavimo teisę į UAB “NTV“, kuri lygi nesumokėtai perleisto nekilnojamojo turto, esančio Naujakurių g. 31, Kaunas, kainai. Hipotekos sandorių sudarymo metu ir vėliau Bankui nebuvo žinoma apie su ieškovu/pirminiu kreditoriumi sudarytą paskolos sutartį su UAB “Serneta“. Atsakovo įsipareigojimas įkeisti turtą minėtu adresu, nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre ir tai įrodo, kad Bankas, suteikdamas kreditus bei sudarydamas hipotekos sandorius elgėsi sąžiningai.
Trečiasis asmuo UAB “Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Sutikimas buvo pasirašytas D. V. ir patvirtintas įmonės antspaudu. UAB “NTV“ tikrosios Sutikimo išdavimo aplinkybės nebuvo žinomos, todėl prašo byloje sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus esančius įrodymus.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Istpro“ į valstybės biudžetą 29,52 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį dėl 2007-10-09 Sutikimo nuginčijimo pareikšdamas 2013-08-09, praleido LR AB 19 str. 10 d. sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Specialus ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis. Byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to ginčijant įmonės organų sprendimus nėra kitokių ieškinio senaties skaičiavimo taisyklių nei numatyta ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje. Teismas nustatęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančiu UAB “Serneta“ 2007 m. spalio 9 d. išduotą sutikimą, ieškinį atmetė.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Istpro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Istpro“ ieškinį patenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-4426-603/2013 gavo ginčijamą sutikimą, objektyviai negalėjo žinoti apie sutikimo egzistavimą. Ginčijamas sutikimas nėra susijęs su turto įkeitimu t.y. sutikimas nėra viešai prieinamas ar kitaip viešinamas dokumentas, todėl ieškovui sužinojus apie turto įkeitimą ieškovas niekaip negalėjo ir neturėjo žinoti apie atsakovo sutikimą įkeisti turtą. Teismas visiškai nepagrįstai susiejo ieškovo žinojimą apie ginčijamą sutikimą su sužinojimu apie prievolės neįvykdymu ir turto įkeitimu, dėl ko teismas nepagrįstai byloje pritaikė ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad negaliojančiu prašoma pripažinti asmens, neturėjusio jokių vadovo įgaliojimų, išduotą sutikimą, todėl tokiam reikalavimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas 30 dienų terminas apskritai negalėjo būti taikomas, kadangi sutikimas nėra laikytinas atsakovo valdžios organo priimtu sprendimu CK 2.82 str. 4 d. prasme. Pažymėjo ir tai, jog teismas neturėjo teisės byloje remtis ieškinio senaties terminu. CK 1.126 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas savo atsiliepime senaties taikyti neprašė, be to teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl tokio prašymo nepateikė ir vėliau. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nesant nei rašytinio, nei žodinio atsakovo prašymo taikyti teismo senatį, ją nagrinėjamoje civilinėje byloje taikė ir ieškovo ieškinį atmetė.
Atsakovas BUAB „Serneta“ prašė klausimą dėl atsakovo UAB „Istpro“ apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylą pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu prašė ieškovo UAB „Istpro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-28 sprendimo tenkinti. Nurodė, jog pritaria ieškovo argumentams dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo teisės taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neprašė taikyti ieškinio senaties. LR CK 1.126 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį tik tuo pagrindu, kad ieškovas neva praleido ieškinio senatį, nors ieškinio senaties taikyti byloje atsakovas neprašė, toks sprendimas laikytinas neteisėtu ir turėtų būti panaikintas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.124 straipsnis ieškinio senatį apibrėžia kaip įstatymo nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-16 nutartis c. b. Nr.3K-3-274/2014).
Atsiliepimas
Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškinio senaties taikyti neprašė. Teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo, todėl ir vėliau toks prašymas nebuvo pateiktas. Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Remdamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesant reikalavimo taikyti ieškinio senatį, be teisėto pagrindo ją nagrinėjamoje byloje taikė ir ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo, atmetė ieškinį tik tuo pagrindu, jog ieškovas praleido ieškinio senatį, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.