- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-337-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00975-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- V. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Provision LT“ ieškinį atsakovui V. M.dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusiuždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Provision LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 173 804,60 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2014 m. sausio 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovui 104 263,21 Eur (360 000 Lt), ir 2014 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovui56 476 Eur (195 000 Lt). Atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą pagal grafikus ir mokėti 2 proc. metines palūkanas. Tuo metu, kai buvo sudarytos paskolos sutartys, atsakovas buvo ieškovės vadovas. Ieškovės finansinės atskaitomybės 2015 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 metais ieškovė suteikė vadovui 160 739 Eur paskolą, 2015 metais paskola nebuvo grąžinta. Nurodyta suma įvardinta kaip „kita gautina suma (paskola)“.Vilniausa pskrities valstybinės mokesčių inspekcijos „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje“ nurodyta, kad 2014 metais ieškovė suteikė atsakovui 160 739 Eur (555 000 Lt) paskolą.
3. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovas turi sumokėti 2 procentų metines sutartines palūkanas: 9 169,44 Eur pagal pirmą paskolos sutartį (už 2014 metų 362 dienas, 2015–2017 metus, 2018 metų 148 dienas) ir 3 896,06 Eur pagal antrą paskolos sutartį (už 2014 metų 16 dienų, 2015–2017 metus, 2018 metų 148 dienas), iš viso – 13 065,50 Eur.
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, jog atsakovas ieškovei neskolingas. Be to, ant paskolos sutarčių yra žymos, kad pagal jas atsiskaityta. UAB „Svirnija“ buvo užvaldžiusi ieškovės dokumentus ir turtą. Dėl to buvo kreiptasi į policiją.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratorei nebuvo perduotas 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo aktas. Ieškovės teigimu, akte gali būti suklastotas buvusio ieškovės direktoriaus V. R. parašas arba šis aktas sudarytas atgaline data. Bankroto administratorei perduoti finansiniai dokumentai pagrindžia, kad paskola nebuvo grąžinta. Ieškovė taip pat nurodė, kad iki bankroto bylos UAB „Provision LT“iškėlimo ji, atstovaujama direktoriaus V. R., kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, vėliau į Šiaulių apygardos teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta pagal buvusio vadovo V. R. pareiškimą, kuris teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. po skolų suderinimo akto pasirašymo. Prie pareiškimo ieškovės debitorių sąraše užfiksuota atsakovo 172 678,18 Eur skola ieškovei. Atsakovas nenurodo, kokiu būdu grąžino skolą ieškovei, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino sprendimą už akių, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė V. R.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo V. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad nieko nežino apie 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo aktą, šis dokumentas galbūt suklastotas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis, būdamas ieškovės vadovu, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, taip pat kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Trečiojo asmens teigimu, šie veiksmai įrodo, kad jis skolų suderinimo akto nepasirašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniausapygardos teismas 2019 m. birželio11 d.sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „Provision LT“ iš atsakovo V. M. 160 739,11 Eur skolos, 13 065,50 Eur palūkanų, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog atsakovas pasiskolino 160 739 Eur pagal 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d.paskolos sutartis iš ieškovės, kuriai vadovavo paskolos sutarčių sudarymo metu. Šalys taip pat sutaria dėl to, kad atsakovas negrąžino ieškovei nurodytos sumos. Tačiau atsakovas gynėsi nuo ieškinio teigdamas, kad neturi pareigos grąžinti pasiskolintų lėšų, nes jis tam tikras sumas sumokėjo ieškovės kreditoriams, sumažino ieškovės skolas jiems, be to, šalys 2017 m. rugsėjo 22 d. pasirašė skolų suderinimo aktą.
10. Pasisakydamas dėl skolų suderinimo akto, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo neigė pasirašęs skolų suderinimo aktą. Teismo posėdžio metu nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo nesutiko su tuo, kad būtų paskirta teismo ekspertizė trečiojo asmens parašo, esančio 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo akte, tikrumui patikrinti. Reikšminga tai, kad po 2017 m. rugsėjo 22 d. trečiasis asmuo, veikdamas ieškovės vardu, du kartus kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu nutraukė paskolos sutartis ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 104 263,21 Eur paskolą. Vėliau trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei pasiskolintas lėšas.
11. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kur atsakovas panaudojo nurodytas lėšas. Atsakovas nurodė, kad pasiskolintas lėšas panaudojo ieškovės įsipareigojimams vykdyti, bet negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokiems. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepaaiškino ir nepagrindė, kaip jo įvardytos aplinkybės susijusios su iš ieškovės gautomis paskolomis. Teismui kėlė abejonių, dėl kokių priežasčių atsakovas, būdamas atsakovės vadovu, pasirinko tokį veiklos modelį, kai veiklą vykdo ir paslaugas teikia juridinis asmuo, o bendrovės vadovas atsiskaito su juridinio asmens kreditoriais lėšomis, pasiskolintomis iš tos pačios bendrovės. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam už skolininką prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovės ir atsakovo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai yra skirtingi santykiai negu ieškovės ir jos kreditorių teisiniai santykiai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog neturi pareigos grąžinti ieškovei paskolų.
III. Apeliacinioskundo ir atsiliepimų į jįargumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio11 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys. Tačiau teismui buvo pateiktos šių sutarčių kopijos. Atsakovas teismui paaiškino, kad ant originalios sutarties yra įrašai apie prievolės įvykdymą,prašė pateikti originalias sutartis. Atsakovo manymu, tai, kad ieškovė nepateikė originalaus dokumento, suponuoja, jog įrašai apie prievolės įvykdymą tikrai yra ir jie galėtų įrodyti ieškinio nepagrįstumą.
12.2. Atsakovas laikosi nuomonės, kad įrodžius, jog dalis pinigų buvo skirta kreditorių reikalavimams padengti, teismas privalėjo remtis abejonių nekeliančiu dokumentu – skolų suderinimo aktu. Akcentavo, kad šiuo atveju skolų suderinimo aktas atlieka pakvitavimo apie įvykdytas prievoles funkciją ir yra susitarimą apibendrinantis dokumentas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Provision LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančiais neoriginaliais dokumentais. Šis skundo argumentas atmestinas, kadangiatsakovas neginčijo aplinkybės, kad pasiskolino 160 739 Eur pagal paskolos sutartis. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad negrąžino ieškovei nurodytos sumos. Be to, paskolų suteikimo faktą patvirtina į bylą pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kurioje detaliai ir išsamiai aprašytos paskolų atsakovui suteikimo aplinkybės.
13.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ant originalių paskolos sutarčių buvo padaryti įrašai (jo paties, kaip buvusio ieškovo vadovo), jog prievolės grąžinti paskolas yra įvykdytos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas negalėjo konkrečiai paaiškinti, su kokiais ieškovės kreditoriais atsakovas atsiskaitė, kodėl UAB „Provision LT“ tiesiogiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir atsiskaitymui turėjo tarpininkauti atsakovas, kaip buvęs jos vadovas, už tai netgi įsipareigodamas ieškovei mokėti palūkanas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas toks atsiskaitymo su kreditoriais būdas. Atsakovui nepagrindus šių aplinkybių bei nepateikus jokių logiškų paaiškinimų, įrašai ant paskolų sutarčių, jei tokie ir būtų padaryti, negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu paskolos grąžinimo faktą. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, tokius įrašus turėjo galimybę atlikti piktnaudžiaudamas teise, netgi nesant jokių atsiskaitymų.
14. Trečiasis asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Iš ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovui buvo paskolinta 160 739 Eur dydžio suma, kurios jis negrąžino. Suėjus 2014 m. sausio 3 d. paskolos mokėjimo terminui pagal grafiką, atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Trečiasis asmuo, būdamas paskutiniu ieškovės vadovu, pareikalavo atsakovo padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi atsakovas paskolų negrąžino, ieškovės vardu trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą.
14.2. Trečiojo asmens nuomone, skolų suderinimo aktas yra galbūt suklastotas (fiktyvus). Atsakovo pateikto dokumento fiktyvumą, be kita ko, patvirtina tai, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, skolų suderinimo aktas bankroto administratorei nebuvo perduotas, o finansiniai dokumentai liudijo, jog atsakovui suteikta paskola nėra grąžinta. Po tariamo skolų suderinimo akto sudarymo ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Jei skolų suderinimo aktas iš tikrųjų būtų sudarytas, trečiasis asmuo nebūtų kreipęsis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo skolą. Po tariamo skolų suderinimo akto pasirašymo, UAB „Provision LT“ debitorių sąraše užfiksuotas atsakovo įsiskolinimasieškovei.
14.3. Atsakovo teiginys, kad ant originalios paskolos sutarties yra įrašai apie prievolės įvykdymą, nepagrįstas jokiais įrodymais, nes originalios paskolos sutartys nebuvo perduotos nei trečiajam asmeniui, nei bankroto administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skundenustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Paskolos sutartimi šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK6.870 straipsnio 1 dalis).Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK6.870straipsnio2 dalis).
17. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010 ir kt.).
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2014 m. sausio 3 d. bei 2014 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovui buvo paskolintos atitinkamai 104 263,21 Eur (360 000 Lt) ir 56 476 Eur (195 000 Lt) sumos, o atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus ir mokėti 2 proc. metines palūkanas (1 t., b. l. 21–22, 23–24). Pagal šalių sudarytą skolos grąžinimo grafiką (priedą prie 2014 m. sausio 3 d. sutarties), atsakovas turėjo mokėti mėnesines įmokas iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (1 t., b. l. 19–20). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, 2017 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu paskolos sutartis nutraukė ir pareikalavo visiškai su ja atsiskaityti (1 t., b. l. 10).
19. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovui minėtos paskolų sumos buvo suteiktos (paskolų dalykas atsakovui perduotas). Šią aplinkybę patvirtina ne tik tai, kad tarp šalių buvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys, bet ir kasos išlaidų orderiai, pasirašyti paskolos gavėjo (atsakovo) bei ieškovės buhalterės (1 t., b. l. 156–173), taip pat kiti byloje surinkti įrodymai. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. balandžio 27 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje (1 t., b. l. 6–9) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Provision LT“ V. M. suteikė paskolas bendrai 555 000 Lt (160 739 Eur) sumai.UAB „Provision LT“ aiškinamajame rašte prie 2015 metų balanso nurodyta, kad bendrovės vadovui buvo suteikta paskolų 160 739 Eur (555 000 Lt) sumai, o per 2015 metus paskola nebuvo dengiama. Šį aiškinamąjį raštą ieškovės vardu pasirašė tuomet ieškovės vadovo pareigas ėjęs atsakovas (1 t., b. l. 17–18).
20. Byloje nustačius, kad minėtos paskolų sumos buvo suteiktos, pagal aptartą įrodymų naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jis pasiskolintus pinigus ieškovei grąžino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios įrodinėjimo pareigos atsakovas neįvykdė.
21. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių ir patikimų įrodymų (pavedimų kopijų, kasos pajamų orderių ar kt.), patvirtinančių pinigų grąžinimą ieškovei. Tokių duomenų nenustatė ir bankroto administratorius, įvertinęs jam bendrovės vadovo perduotus dokumentus. Priešingai, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigų buvusiam bendrovės vadovui V. R. jis neperdavė (2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 37 minutės).
22. Antra, atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo aktas taip pat neįrodo atsakovo atsiskaitymo su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. R. neigė ieškovės vardu pasirašęs skolų suderinimo aktą. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius atlikti rašysenos ekspertizę, atsakovas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti paskolų grąžinimą, su pasiūlymu nesutiko, jokių svarių argumentų dėl nesutikimo atlikti ekspertizę nenurodė, jos atlikti neprašė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus, kam kilo mintis parengti skolų suderinimo aktą, kas tą aktą parengė (2019 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 37 minutės).
23. Kad trečiasis asmuo ieškovės vardu negalėjo pasirašyti 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo akto patvirtina ne tik paties trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir kitos bylos aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo, veikdamas ieškovės vardu, 2017 m. spalio 16 d. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, o 2017 m. lapkričio 22 d. į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą pagal 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartis (1 t., b. l. 69). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškiniai buvo grąžinti ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų – nesumokėjus teismo nustatyto žyminio mokesčio. Netrukus po to, 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškimu trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Provision LT“ iškėlimo, pateikė duomenis, kad atsakovas yra bendrovės debitorius, turintis 160 739,11 Eur dydžio skolą. Bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašas buvo sudarytas remiantis bendrovės apskaitos duomenimis, pasirašytas buhalterės. Taigi iš šių trečiojo asmens veiksmų matyti, kad po 2017 m. rugsėjo 22 d., kada, atsakovo teigimu, buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, trečiasis asmuo, atstovaujantis ieškovę, laikė, jog atsakovas paskolų nėra grąžinęs.
24. Trečia, atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad dalį paskolų jis grąžino ne tiesiogiai UAB „Provision LT“, o sumokėdamas bendrovės kreditoriams, dėl to bankroto byloje sumažėjo šių kreditorių finansiniai reikalavimai. Tačiau šiuos atsakovo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jis atsiskaitė su UAB „Provision LT“ kreditoriais kaip fizinis asmuo, negalėjo nurodyti, su kokiais kreditoriais ir kokiomis sumomis atsiskaitė, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai tai galėtų pagrįsti. Nors atsakovas paaiškino, kad buhalterinės apskaitos dokumentus buvo užvaldžiusi UAB „Svirnija“, iš kurios ieškovė nuomojosi patalpas, šiais atsakovo teiginiais yra pagrindas abejoti. Vykdomojoje byloje Nr. 0009/14/02799, kuri buvo išreikalauta atsakovo prašymu, esančiame 2014 m. spalio 3 d. iškeldinimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad atsakovas pasiėmė ne tik daiktus, dėl kurių priklausymo nekilo ginčo, tačiau ir UAB „Provision LT“ dokumentus (vykdomosios bylos Nr. 0009/14/02799 29 lapas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas UAB „Svirnija“ dėl kokių nors UAB „Provision LT“ dokumentų trūkumo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad jeigu ir buvo dokumentai, patvirtinantys skolų už UAB „Provision LT“ sumokėjimą, jie iš šiais dokumentais disponuojančio asmens turėjo būti išreikalauti arba kreiptasi dėl jų išreikalavimo laiku, ir būtent šių dokumentų pagrindu turėjo būti sudaromi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Tačiau šiuo atveju ieškovės 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra pažymėta, kad atsakovas atsiskaitė su bendrovės kreditoriais, kad buvo užskaitytas paskolos grąžinimas ar pan., priešingai, pažymėta, kad atsakovas jam suteiktų paskolų per 2015 metus negrąžino. Be to, nėra aišku, kokiu būdu UAB „Svirnija“ galėjo sulaikyti ar paslėpti dokumentus, patvirtinančius tariamą skolų sumokėjimą UAB „Provision LT“ kreditoriams, kai iškeldinimas iš nuomojamų patalpų įvyko dar 2014 m. spalio 3 d.
25. Šiuo ginčo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas įrodytų, jog jis yra įvykdęs ieškovės prievoles kreditoriams, jis įgytų reikalavimo teises į ieškovę, kurias galėtų realizuoti ieškovės bankroto byloje (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Tačiau prievolių įvykdymas už ieškovę, jei toks ir būtų įrodytas, savaime nereiškia, kad prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus yra pasibaigusi CK 6 knygos IX skyriuje nustatytais prievolių pabaigos pagrindais. Ieškovės ir atsakovo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai nėra susiję su atsakovo, kaip fizinio asmens, ir ieškovės kreditorių teisiniais santykiais.
26. Galiausiai, paskolų grąžinimo neįrodo ir atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovė į bylą nepateikė originalių paskolos sutarčių, ant kurių, atsakovo teigimu, yra įrašai apie paskolų grąžinimą. Atsakovas, teigdamas, kad ant originalių sutarčių yra įrašai apie paskolos grąžinimą, nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja originalūs paskolos sutarčių dokumentai su įrašais apie paskolos grąžinimą. Iš ieškovės ir trečiojo asmens pozicijos ginče matyti, kad originalios paskolos sutartys, kuriose būtų įrašai apie paskolos grąžinimą, nebuvo perduotos nei trečiajam asmeniui, nei ieškovės bankroto administratoriui. Atsakovas jokių duomenų, kad perdavė trečiajam asmeniui ar ieškovės bankroto administratoriui originalias paskolos sutartis, į bylą nepateikė. Atsakovas jokių konkretesnių aplinkybių, kada, kokiomis aplinkybėmis, kas atliko įrašus originaliuose paskolos sutarčių dokumentuose apie paskolų grąžinimą, nenurodė. Kaip jau buvo minėta, atsakovas į bylą nepateikė ir jokių kitų įrodymų(pavedimų kopijų, kasos pajamų orderių ar kt.), kurie galėtų patikimai patvirtinti paskolų grąžinimą ir įrašų originaliuose paskolos sutarčių dokumentuose (jeigu tokie iš tiesų egzistuotų) teisingumą. Pagrindą nesiremti atsakovo paaiškinimais, kad paskolos sutarčių originaluose buvo padaryti įrašai apie paskolų grąžinimą, sudaro ir tai, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje paskolų grąžinimas nebuvo užfiksuotas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad net ir tuo atveju, jeigu paskolų sutartyse būtų padaryti įrašai apie paskolų grąžinimą, jie patys savaime, be kitų atsiskaitymą įrodančių duomenų, negalėtų būti laikomi patikimu įrodymu, patvirtinančiu paskolų grąžinimo faktą, kadangi atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, tokius įrašus turėjo galimybę atlikti net ir nesant jokių mokėjimų. Šiuos argumentus papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas į bylą teikė dokumentą apie atsiskaitymą, kurio tikrumu yra pagrindo abejoti, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. skolų suderinimo aktą (žr. šios nutarties 22 – 23 punktuose nurodytas aplinkybes).
27. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovo skolą pagal paskolos sutartis bei tenkino kitus išvestinius ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Ieškovė ir trečiasis asmuo įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.