Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. U., I. B., antstolei J. J. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė J. J. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-284-652/2017 išduotą vykdomąjį raštą nuo 2017 m. birželio 19 d. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko E. U. išieškotojos BUAB „Polonta“, o nuo 2018 m. sausio 24 d. – išieškotojos S. G. naudai. Antstolė 2017 m. rugsėjo 25 d. turto arešto aktu areštavo skolininko E. U. sutuoktinei I. B. priklausantį darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 24 d. raštu antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, pasiūlė S. G. per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko E. U. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. B., nustatymo. Antstolė nurodė, kad areštuotas skolininko sutuoktinei I. B. priklausantis darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos pajamos, gaunamos iš (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį Vedybų sutarčių registre, skolininkui, vadovaujantis CPK 667 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 10¹ punktu, pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (2017 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. S-170016545), tačiau toks sutikimas iki šiol nepateiktas. 2018 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teisme gautas S. G. prašymas nustatyti, kad skolininko E. U. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 sutuoktinės I. B. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog kreditorės reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė E. U. nuosavybė. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodama tuo, kad skolininkas neskundė antstolės veiksmų, susijusių su skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, aplinkybė, kad skolininkas įsidarbino, nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nes tokios nutarties priėmimas neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Šiuo atveju vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens E. U. – kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko turto dalį jo ir sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininko E. U. nuosavybe 1/2 dalį sutuoktinės I. B. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens E. U., yra išduotas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą už akių, kuriuo iš E. U. priteistas 5 487,41 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Polonta“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prievolė pareiškėjai S. G., iš BUAB „Polonta“ perėmusiai reikalavimo teisę į iš suinteresuoto asmens E. U. priteistą sumą, yra asmeninė suinteresuoto asmens E. U. prievolė.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Valstybinio ginklų registro duomenimis, suinteresuoto asmens E. U. vardu registruoto turto nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad suinteresuotam asmeniui E. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Paminėtas suinteresuoto asmens E. U. asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas yra areštuotas antstolių G. S., S. V. turto arešto aktais, be to, šiam turtui yra įregistruota hipoteka. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, suinteresuotas asmuo E. U. dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų apie suinteresuoto asmens E. U. gaunamo darbo užmokesčio dydį byloje nėra.

Kaip minėta, nustačius, jog skolininko prievolė yra asmeninė, išieškojimas gali būti nukreiptas į dalį bendrame turte tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nutarties 12 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. U. gauna darbines pajamas, turi ir asmeninio turto. Nesant įrodymų, jog iš minėto turto išieškojimas negalimas arba jo nepakanka priteistai sumai išieškoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai dėl pagrindo atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nebuvimo.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kadangi civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, atskirojo skundo argumentas, kad skolininkas neskundė antstolės veiksmų, susijusių su skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.