Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – S. P., M. B., G. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnametės dukters G. B. senelis A. B.. Po jo mirties liko dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukters G. B. vardu nesikreipė, manydama, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis mirusiojo vaikai – suinteresuoti asmenys. Tik sužinojusi, kad dėl palikimo priėmimo niekas iš mirusiojo vaikų nesikreipė, pareiškėja kreipėsi į advokatę. Mano, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežaščių. Atsižvelgiant į tai, prašo atnaujinti terminą priimti mirusio A. B. palikimą nepilnametės G. B. vardu bei panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2019 m. gegužės 6 d. Akmenės rajono 2-ajame notarų biure VĮ Turto bankui, atstovaujančiam valstybę, į mirusio A. B. turtą. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu reikalingas teismo leidimas, taip pat į tai, kad paveldėtas turtas bus naudojamas išimtinai vaiko poreikiams, prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters G. B. vardu.

Suinteresuoti asmenys M. B. ir S. P. pateikė teismui pareiškimus, kuriais atsisakė paveldėti savo mirusio tėvo A. B. turtą ir neprieštaravo, kad palikimą priimtų nepilnametė G. B., atstovaujama savo mamos A. B., prašė ieškinį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo G. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į tai, jog siekiamo paveldėti turto vertė yra ženkliai didesnė nei žinomi kreditoriniai reikalavimai, A. B. ieškinys dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės vardu išdavimo, sudarant paveldimo turto apyrašą, nepažeidžia nepilnametės G. B. interesų.

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovei A. B. ir suinteresuotam asmeniui M. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės A. B. ir suinteresuoto asmens M. B. santuoka (ištuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma patvirtina, kad A. B. šeima, auginanti nepilnametę dukrą G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Akmenės rajone dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad po A. B. mirties liko palikimas – dviejų kambarių butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė – 4 010,00 Eur. VĮ Registro centro Testamentų registro 2019 m. balandžio 2 d. duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – suinteresuoti asmenys S. P., M. B. ir G. B. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nepriėmė mirusio A. B. palikimo, 2019 m. gegužės 6 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu minėtą butą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (2019 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktas). Byloje esantys pareiškimai patvirtina, kad M. B. ir S. P. atsisakė paveldėjimo teisės ir sutiko, kad mirusio jų tėvo A. B. turtą paveldėtų G. B., atstovaujama jos įstatyminio atstovo – mamos A. B.. Iš UAB „Akmenės vandenys“ teismui pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto matyti, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už suteiktas paslaugas 2019 m rugpjūčio 1 d. duomenimis susidaręs neapmokėtas likutis yra 22,65 Eur. VšĮ „Akmenės būstas“ 2019 m. liepos 30 d. raštas patvirtina, kad mirus buto savininkui A. B., po jo mirties liko 61,73 Eur įsiskolinimas. 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Akmenės energija“ raštas parodo, kad 2019 m, rugpjūčio 1 d. duomenimis įsiskolinimas už šildymą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra 321,01 Eur. Atsakovo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas patvirtina, kad valstybės išlaidos, susijusios su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu butu, 2019 m. rugpjūčio 16 dienai sudaro 69,69 Eur. Antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjos Justinos Grigorevičienės pateikta informacija patvirtina, kad antstolės kontoroje bylos, kurios buvo vykdomos A. B. atžvilgiu, yra užbaigtos pilnai įvykdžius ir kontoroje nėra kitų vykdomųjų bylų mirusiojo atžvilgiu.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., liko palikimas – dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ieškovė A. B. yra nepilnametės dukters G. B. įstatyminė atstovė. G. B. yra laikoma antros eilės įpėdine pagal įstatymą (LR CK 5.1 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, nes pagrįstai manė, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis mirusiojo A. B. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – palikėjo vaikai S. P., M. B., G. B.. 2019 m. balandžio mėnesį sužinojusi, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, siekdama, kad turtas nepereitų valstybės nuosavybėn ir būtų apgintos jos nepilnametės dukters teisės ir geriausi interesai, kreipėsi į advokatą dėl galimybės savo nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. Telefonu kreipėsi ir į VĮ Turto fondą, tačiau sužinojo, kad paveldėjimo procedūros jau pradėtos ir vykdomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, nes byloje pateikti pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą M. B. ir S. P. pareiškimai, kuriais jie atsisako teisės į paveldimą turtą ir neprieštarauja, kad mirusio A. B. turtą paveldėtų nepilnametė G. B., atstovaujama savo įstatyminės atstovės mamos A. B.. Pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą G. B. apie procesą informuotas tinkamai ir noro priimti palikimą nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, pripažintina, kad terminą priimti palikimą ieškovė praleido dėl svarbios priežasties ir yra pagrindas praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. anūkė ir antros eilės įstatyminė įpėdinė, išvadą teikianti institucija neturi duomenų apie ieškovės A. B. pareigų nevykdymą užtikrinant nepilnametės dukters teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovė yra įstatyminė vaiko atstovė, turinti teisę nepilnametės dukros vardu priimti ar atsisakyti priimti jos mirusio senelio A. B. palikimą, ieškovei A. B. išduotinas teismo leidimas nepilnametės dukters G. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio A. B. mirties (CK 5.56 straipsnis, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, priimdama nepilnamečio vaiko vardu palikimą, pažeistų jų gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitus teisėtus interesus.

Pažymėtina, jog teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldėjimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Todėl, ginant nepilnametės G. B. teises bei teisėtus interesus, būtina pavesti ieškovės A. B. pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nustatant vieno mėnesio terminą (CK 5.53 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti pareiškimą (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant 2019 m. gegužės 6 d. VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą yra būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes, kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas atiteko valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinus terminą palikimui priimti, ieškovės nepilnametė dukra G. B. laikoma antros eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turinčiu teisę reikšti prašymą pripažinti negaliojančiu Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės išduotą 2019 m. gegužės 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2-3055, kuriuo mirusiojo A. B. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas atnaujino terminą palikimui priimti, pripažintina, kad palikėjo turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Akmenės rajono 2 – ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2019 m. gegužės 6 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2-3055 pripažinti negaliojančiu (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnis).

Pripažinus negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2-3055, jo pagrindu 2019 m. gegužės 28 d. atlikta teisinė registracija, kuria Lietuvos Respublikai įregistruota nuosavybės teisė į dviejų kambarių butą (unikalus Nr. 3296-7000-5014:0012), esantį (duomenys neskelbtini), panaikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 90,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos iniciavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, be tai, kad atsakovė reikalavimų neginčijo ir proceso nevilkino, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovei atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 260, 268, 270, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą priimti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnametės dukters G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos senelio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pagal turto apyrašą.

Pripažinti negaliojančiu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Martinaitienės 2019 m. gegužės 6 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2-3055.

Pripažinti negaliojančia Akmenės rajono 2-ojonotarų biuro notarės Stasės Martinaitienės 2019 m. gegužės 6 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 2-3055, pagrindu 2019 m. gegužės 28 d. atliktą teisinę registraciją, kuria Lietuvos Respublikai įregistruota nuosavybės teisė į dviejų kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti ieškovei, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.