- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-554-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45626-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- R. N., V. C.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 14 d. epizodas) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 16 d. epizodas) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir R. N. paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmė.
Į R. N. paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. kardomoji priemonė neskirta.
Taip pat nuosprendžiu išspręsti civilinių ieškinių priteisimo, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. C. (V. C.), tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. N. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis ir V. C., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrai, 2024 m. lapkričio 14 d. apie 14.30 val., atvyko į UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančią parduotuvę „Senukai“ Nr. 9, adresu Vilnius Ukmergės g. 244, parduotuvės prekybos salėje V. C. stebint aplinką, R. N. nuo prekių lentynos paėmė 255 Eur vertės akumuliatorinį perforatorių „Dewalt DCH133M1-QW, 18V“, išėmė jį iš pakuotės ir įsikišo po savo drabužiais, po ko su V. C. kartu išėjo iš parduotuvės nepateikę prekės apmokėjimui ir tokiais veiksmais, veikdami bendrai, pagrobė svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 255 Eur vertės turtą.
2. Be to, R. N. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis ir V. C., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrai, 2024 m. lapkričio 16 d. apie 14.48 val., atvyko į UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančią parduotuvę „Senukai“ Nr. 9, adresu Vilnius, Ukmergės g. 244, parduotuvės prekybos salėje V. C. stebint aplinką, R. N. nuo prekių lentynos paėmė 303,45 Eur vertės vinių kalimo įrankį „Makita DPT353Z, 18 V“, 2 kg, įsikišo po savo drabužiais, po ko su V. C. kartu išėjo iš parduotuvės nepateikę prekės apmokėjimui ir tokiais veiksmais, veikdami bendrai, pagrobė svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 303,45 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį ir paskirti mažesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gydosi nuo narkotinių medžiagų vartojimo pagal metadono programą, lankosi priklausomybės ligų skyriuje, yra nuolat testuojamas, taip pat atlygina žalą. Pasak nuteistojo, jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Taip pat nuteistasis mano, kad jis, būdamas laisvėje, galės dirbti ir atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją sumažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. N. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), parinkdamas skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, pagrįstai jam paskyrė arešto bausmes. Tvirtinti, kad nuteistajam R. N. paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius šioje byloje nustatytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, nepagrįstai pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad R. N. šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas dvidešimt vieną kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už įvairaus sunkumo tyčinius nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus, o paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuriuo jam skirta dvidešimt parų arešto bausmė, taigi, šioje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip minėta, šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriamos ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Panaikinus nuteistajam R. N. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia ir nuteistajam skirtinos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas klausimą.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. N. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir R. N. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu vykdė individualią veiklą, yra dvidešimt penkis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), dauguma padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su vagystėmis, plėšimu, sukčiavimu, neteisėtu disponavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis, teistumai neišnykę, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos.
11. Be to, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta R. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors nuteistasis R. N. prašo atsižvelgti į tam tikras jį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis šiuo metu gydosi turimą priklausomybę narkotinėms medžiagos, registruotas Užimtumo tarnyboje, atlygina žalą, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl tokie deklaratyvūs nuteistojo teiginiai negali būti vertinami kaip reikšmingi skiriant jam bausmę.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti R. N. paskyrus mažesnes arešto bausmes ar skirti švelnesnes nei areštas bausmes. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 92–108) matyti, kad ankstesniais sprendimais R. N. buvo paskirtos taip pat arešto bei laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, tačiau pozityvių išvadų jis nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti, ką pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas didesnį nei šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimalus dydis, t. y. po trisdešimt parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. N. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam palankesnį R. N. bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą).
13. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo kriminalinę patirtį, jį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės arešto bausmės arba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebūtų pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog net ir anksčiau skirtų arešto ar laisvės atėmimo bausmių skyrimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pakartotinai nusikalsdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo nuteistojo R. N. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o priešingai, buvo įprastas nuteistojo elgesys, rodantis pastarojo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.
14. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam R. N. skirti būtent arešto atėmimo bausmes, nustatyti sankcijų ribose numatytą jų dydį. Pažymėtina, kad nepaisant nuteistojo R. N. neigiamos charakteristikos, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam paskirtos bausmės yra gana švelnios, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis jį labiau nei tai yra būtina, jos yra proporcingos R. N. padarytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. N. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos arešto bausmės vykdymo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs skaičiuoti R. N. skundžiamu nuosprendžiu skirtinos bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, teisės taikymo klaidos nepadarė, nes nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis atlikinėjo ankstesniu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą penkiasdešimt keturių parų arešto bausmę. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, šią bausmę apeliantas atliko, 2025 m. rugpjūčio 19 d. gautas pranešimas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo apie R. N. paleidimą, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės pradžios tikslintina, nurodant, jog bausmės pradžia skaičiuotina nuo R. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos. Šis patikslinimas nesunkina nuteistojo teisinės padėties.
16. Kaip jau buvo minėta, BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nepagrįstai pripažino nuteistojo V. C., kuris apeliacinio skundo nepadavė ir dėl jo šis skundas nebuvo paduotas, atžvilgiu, todėl, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pirmiau nurodytais motyvais taip pat panaikina nepagrįstai nuteistajam V. C. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. C., jo asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad net ir panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. C. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam palankesnį V. C. bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą). Atsižvelgiant į tai, pagrindo keisti V. C. paskirtą bausmę nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. spalio 15 d. pažymą Nr. APD-2025-11379 dėl 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. N..
18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas R. N. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats R. N. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. N., į jo turtinę padėtį (nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį:
Pašalinti R. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.
Patikslinti nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios, nurodant, jog bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo R. N. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.
Pašalinti V. C. (V. C.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo R. N. gynybos apeliacinės instancijos teisme.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.