Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ronedus“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. gruodžio 2 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų Nr. S-24-157-45107 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininkės nurodytos aplinkybės nepatenka į vykdomojo dokumento priėmimo reglamentavimą LR CPK. Antstoliui nenurodyta pareiga ir net galimybė kvestionuoti notaro išduotą vykdomąjį dokumentą, tikrinti vykdomojo dokumento išdavimo procedūrą, t. y. ar notaras skolininkui išsiuntė pranešimus dėl skolos sumokėjimo. Antstolis nerado skolininkės ir neįteikė pirminių procesinių dokumentų skolininkei, nes nepavyko jos rasti, dėl ko buvo kreiptasi į teismą dėl kuratoriaus skyrimo. Skolininkė žinojo apie antstolio vykdomus veiksmus, tačiau į antstoli per atstovą kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 4 d. Kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikti visi reikalingi dokumentai. Antstoliui tiek iš vykdomojo dokumento, tiek iš viešųjų registrų matyti, kad yra taikoma maksimalioji hipoteka ir kokio dydžio maksimalioji hipoteka nustatyta. Maksimaliosios hipotekos klausimas aktualus vykdymo procese, kad yra gaunamos piniginės lėšos ir jas reikia paskirstyti skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Pastebi, kad skundas pateiktas einant varžytynių terminui į pabaigą, dėl ko susidaro įspūdis, kad skundu bandyta stabdyti antstolio paskelbtas varžytynes. Antstolio patvarkymų panaikinimo tenkinti nėra pagrindo, nes antstolio veiksmai pradėti ir atliekami laikantis LR CPK normų.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. sausio 14 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

9. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

10. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

11. Minėto CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

12. Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo skolininkės UAB „Ronedus“ atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. 0157/24/01168 pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2024 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. JŠ-4472 dėl 181,50 Eur administracinio mokesčio, 482,80 Eur notaro išlaidų, 131124,07 Eur palūkanų (skola), 439 293,46 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „SME Capital 3“ naudai.

13. Antstolis vertino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2024 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-24-157-18196 priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą jam vykdyti įrašą, bei 2024 m. gegužės 31 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-24-157-18218 paragino pareiškėją per 30 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą, taip pat apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. S-24-157-18219).

14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-2260-987/2024, konstatavo sąmoningą UAB „Ronedus“ vengimą nurodyti savo faktinį valdymo organų buvimo adresą ir sąmoningą nesąžiningą siekimą išvengti dokumentų įteikimo bei sudaryti kliūtis kreditoriui vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2024 m. gegužės 30 d. notarės J. Š. vykdomąjį įrašą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas tenkino antstolio Armino Naujokaičio pateiktą išieškotojos UAB „SME Capital 3“ prašymą ir vykdomojoje byloje Nr. 0157/24/01168 paskyrė kuratorių. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis).

15. Pareiškėjos teigimu, antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento, nes tam buvo akivaizdi kliūtis – vykdomojo dokumento turinys neatitinka CPK reikalavimus ir prie vykdomojo rašto nepridėti reikalingi priedai, t. y. prie vykdomojo įrašo nėra pridėta hipotekos sutartis, kuria turtas yra indentifikuotas, vykdomajame įraše nėra nurodyta, kad maksimalioji hipoteka yra 131 788,37 Eur, be to, antstolis nepatikrino ar notaras išsiuntė skolininkei pranešimus apie skolos sumokėjimą. Visi dokumentai iš antstolio buvo gauti tik 2024 m. lapkričio 11 d., skolininkei nebuvo suteiktas terminas įvykdyti vykdomąjį dokumentą ar pateikti prieštaravimus dėl jo išdavimo. Taigi, pareiškėjos nuomone, šiuo atveju antstolis klaidingai įvertino vykdomąjį dokumentą, bei išieško didesnę skolą, nei maksimalioji hipoteka.

16. Pažymėtina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, t. y. formaliuosius kriterijus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Antstolis nevertina ir negali vertinti pačio vykdomojo įrašo teisėtumo/pagrįstumo, kaip ir antstoliui nėra pavesta vertinti notaro veiksmų, bei tikrinti vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros. Notaras atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio įstatyme nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje civilinėje byloje yra nagrinėjami antstolio veiksmai ir jų pagrįstumas, o skundo ribas sudaro vertinimas, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų. Kaip minėta, antstolis vykdomojoje byloje vertina iš esmės formalius reikalavimus, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, nurodė išieškotojai pateikti hipotekos lakštą, bei patikslinti dėl skolos dydžio. Antstolis įvertino, kad kartu su vykdomuoju dokumentu pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. vykdomasis raštas, įgaliojimas, susitarimas dėl sutartinės hipotekos, sutartis su visais jos pakeitimais. Tiek iš vykdomojo įrašo, tiek iš viešųjų registrų matyti, kad yra taikoma maksimalioji hipoteka ir kokio dydžio maksimalioji hipoteka nustatyta – 131 788,37 Eur. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į kitą nei hipotekos objektas skolininkės turtą. Taigi byloje nesant duomenų, kad vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu ar būtų ginčijamas teismine tvarka, spręstina, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, pagrįstai vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą, bei atliko atitinkamus veiksmus vykdomojoje byloje.

18. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Arminas Naujokaitis, konstatavęs, kad vykdomajam raštui priimti nėra akivaizdžių formalių kliūčių ir 2024 m. gegužės 31 d. priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-157-18196, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-157-18218, bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-157-18219, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ronedus“ skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.