- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-355-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02491-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-355-267/2013
Teisėjas Ramūnas Antanavičius Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02491-2011-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutarties civilinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad 1997-12-30 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu patvirtintas pareiškėjos reorganizavimas – pavadinimo į (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių baptistų bendruomenę ir įstatų pakeitimas, neatitiko faktinės padėties ir tikrosios bendruomenės narių valios, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai nuo 1991-11-25 iki dabar nuosavybės teise valdė ir valdo pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėja turi tiek pavadinimo pakeitimą, tiek nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus, todėl pripažinimas, kad pavadinimo pakeitimas neatitiko faktinės padėties ir tikrosios bendruomenės narių valios, kad pareiškėja valdo nuosavybės teise pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), reiškia ne fakto pripažinimą, bet esamo teisinio santykio nuginčijimą. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl sprendimų, kurių pagrindu buvo įregistruotas bendruomenės pavadinimo ir įstatų pakeitimas, bei atitinkamai padaryti pakeitimai nekilnojamojo turto registre, nuginčijimo turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) krikščionių evangelikų bendruomenė prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartį ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų priimti, bylą sugrąžinti iš esmės nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodydamas, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, pats sau prieštaraudamas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Vadinasi, teismas pareiškimo priėmimo klausimo net nesprendė, nenustatydamas konkrečios ribos tarp ieškinio ir ypatingosios teisenos bei tarp teismui reiškiamų reikalavimų apibrėžtumo.
2. Nurodo, kad juridiniai faktai nustatytini (duomenys neskelbtini) krikščionių evangelikų bendruomenės statuso atkūrimui ir įregistravimui bei daiktinių teisių į jai priklausančią nuosavybę atstatymui ir įteisinimui, todėl visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad prašomi nustatyti faktai nesukurs teisinių pasekmių. Naujai sukurtos suinteresuoto asmens jau (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės faktas prieštarauja esamai teisinei padėčiai dėl pareiškėjos bendruomenės įkūrimo bei jai priklausančio turto įgijimo. Naujai nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai iš esmės panaikintų teisinę klaidą, kurią savavališkai, už akių, sukūrė kompetencijos neturintis asmuo.
3. Taip pat nurodo, kad pareiškėja negali kitokia tvarka (nei teismine) gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes prie pareiškimo pateikti įrodymai įrodo, kad ikiteismine tvarka buvo siekiama atstatyti teisingumą visomis leistinomis priemonėmis. Tik nesuradus reikiamų dokumentų, kurie būtų ieškinio teisenos ginčo dalykas (pvz. senosios bendrijos likvidavimo pagrindas, naujos bendruomenės steigimo dokumentai ir pan.), atsirado kreipimosi į teismą imperatyvios sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje.
4. Pareiškėjos teigimu, nuo norimų nustatyti juridinių faktų priklauso bendruomenės turtinių ir neturtinių teisių pasikeitimas, nes jos ne pareiškėjos valia neteisėtomis priemonėmis buvo pakeistos, suinteresuotam asmeniui evangelikų krikščionių baptistų bendruomenei nenurodant tų teisių pakeitimo pagrindų ar dokumento su naujai sukurto teisinio santykio turiniu (sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ar įstatymo normos), kurį galėtų ginčyti ieškinio teisenos tvarka. Be to, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių bendruomenės statusą iki jos reorganizacijos, kada bendruomenės iniciatyva buvo sukurti maldos namai, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų ir tai akivaizdu, perskaičius (duomenys neskelbtini) evangelikų-krikščionių bendruomenės vadovui atsakymus iš LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos policijos padalinių, VĮ „Registrų centras“, Telšių apskrities archyvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės pavadinimo pakeitimas į (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių baptistų bendruomenę neatitiko faktinių aplinkybių ir tikrosios bendruomenės narių valios, bei kad pareiškėja nuo 1991-11-25 nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės pavadinimo pakeitimas į (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių baptistų bendruomenę yra įregistruotas juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat yra įregistruotos pastato, esančio (duomenys neskelbtini). nuosavybės teisės nuo 1991-10-28 iki 1997-12-30 (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių bendruomenės vardu, nuo 1997-12-30, pakeitus bendruomenės pavadinimą – (duomenys neskelbtini) evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės vardu. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja turi tiek pavadinimo pakeitimą, tiek nuosavybės teises į pastatą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškėjos reikalavimai reiškia ne fakto pripažinimą, bet esamo teisinio santykio nuginčijimą. Iš pateikto pareiškėjos pareiškimo matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia įrodyti religinės bendruomenės pavadinimo pakeitimo ir įregistravimo neteisėtumą. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 str. nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašomi nustatyti faktai dėl neteisėto religinės bendruomenės pavadinimo pakeitimo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių yra įrodomieji, todėl negali būti nustatinėjami vadovaujantis CPK 444-448 str. nuostatomis.
Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijami juridiniai faktai yra įregistruoti viešajame registre pagal atitinkamų valstybinių institucijų sprendimus. Tokie sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje duomenų, kad pareiškėja pateiktame pareiškime nurodytų faktų nuginčijimui pasinaudojo minėta tvarka, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme, pats sau prieštaravo, išaiškinęs, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme, išaiškino pareiškėjai, kad jos pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme tik ypatingosios teisenos tvarka (CPK444-448 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013‑03‑06 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.