Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-3169-934/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
2-3169-934/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
UAB „Meritus kelias“
Atsakovas
UAB „Transmena“
Trečiasis asmuo
Galinos Kašinskos
Advokatai
Reda Aleksynaitė, Greta Paskačimienė
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3169-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32901-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8., 60., 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Meritus kelias“ atstovams direktoriui M. U., advokatei Redai Aleksynaitei, atsakovo UAB „Transmena“ atstovams direktoriui A. N. ir advokatei Gretai Paskačimienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Meritus kelias“ ieškinį atsakovui UAB „Transmena“ dėl vežimo užmokesčio skolos priteisimo, tretieji asmenys Galinos Kašinskos personalinė įmonė, UADBB „AON Lietuva“, V. A., S. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Meritus kelias“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9774,86 Lt skolos, 79,53 Lt palūkanų, 9 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 2-10). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1) Atsakovas 2013-05-30 pateikė ieškovui sutartį – užsakymą krovinio pervežimui, kurio pagrindu šalys susitarė, kad atsakovas pateiks krovinį (mandarinai, 21 tona, 17 palečių) pervežimui maršrutu Olandija – Rusija (Maskva), o ieškovas pristatys užsakovo nurodytą krovinį į paskirties vietą ir vykdys kitas vežėjo pareigas. Atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 3 800 JAV dolerių (toliau – USD) dydžio vežimo užmokestį, sumokėdamas šią sumą pavedimu, per 30 dienų po CMR važtaraščio su gavėjo antspaudu gavimo. Atsakovas 2013-05-30 sutartyje nurodė, kad krovinio muitinės dokumentai bus įforminami Lietuvoje, adresu Kirtimų g. 47B, Vilnius (UAB „Lori Group“), o krovinys bus gabenamas transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios numerius ieškovas nurodė atsakovui iki 2013-05-30 sutarties – užsakymo krovinio pervežimui pateikimo. 2013-05-31 krovinys siuntėjo JM Levahrt & Zn. BV buvo pakrautas į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduotas vežėjui pagal pridedamą važtaraštį be numerio. Krovinys į muitinės formalumų vykdymo vietą Vilniuje (UAB „Lori Group“, Kirtimų g. 47b, Vilnius) atvyko 2013-06-02. Čia buvo įformintos muitinės procedūros, reikalingos krovinio išvežimui į Rusiją, 2013-06-02 buvo surašytas kitas važtaraštis (taip pat be numerio), pagal kurį tas pats krovinys (mandarinai) be perkrovimo buvo išgabentas krovinio gavėjui. Nepaisant to, jog krovinys maršruto dalimi Olandija – Lietuva ir Lietuva – Rusija buvo gabenamas su skirtingais CMR važtaraščiais, krovinys vežimo metu perkraunamas nebuvo. Transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu atvyko į iškrovimo vietą Maskvoje 2013-06-04 vakare. 2013-06-05 ryte iškraunant krovinį buvo pastebėti krovinio apgadinimai. Tačiau priimdamas krovinį iš vežėjo, krovinio gavėjas nepadarė jokių atžymų važtaraštyje. Apžiūrėti iš dalies sugadinto krovinio į iškrovimo vietą 2013-06-05 atvyko atsakovo samdytas ekspertas, kuris surašė Eksperto išvadą Nr. 05062013/7405, o 2013-06-07 atgabentą krovinį taip pat apžiūrėjo ieškovo civilinės atsakomybės draudiko (trečiojo asmens UADBB „AON Baltic“) samdyti ekspertai, kurie surašė Ekspertizės ataskaitą Nr. RSP/24713/KDW. Šioje ataskaitoje, aptardami nuostolių atsiradimo priežastis, ekspertai nurodė, kad staigaus stabdymo įrodymų nenustatyta, priešingai – ekspertų nuomone, krovinys pasislinko dėl apatinės eilės dėžių deformacijos. Ant kiekvienos krovinio paletės buvo pakrauta 11 eilių dėžių, visas paletės svoris – l 200 kg, o vežimo metu esantis neišvengiamas dinaminis poveikis sąlygojo tai, kad apatinės ir antrosios nuo apačios eilių dėžės deformavosi. Iš ekspertams pateiktų fotografijų padaryta išvada, jog vežimo metu krovinys buvo tinkamai sutvirtintas transporto priemonės viduje, todėl vienintele krovinio dalinio sugadinimo priežastimi laikytinas netinkamas jo paruošimas pervežimui – sudėjimas ant palečių tokiu būdu, kad apačioje esančios dėžės neatlaikė svorio ir sugniužo. 2013-06-10 bei 2013-06-17 atsakovas pareiškė ieškovui pretenzijas dėl apgadinto krovinio. 2013-06-10 pretenzija atsakovas pranešė, kad 2013-06-05 krovinį apžiūrėjęs ekspertas nustatė, jog 8,54 proc. produkcijos skirta utilizavimui, kadangi dėl mechaninio poveikio sutrūkinėjo vaisių odelė, o dar dalis produkcijos turėtų būti parduodama gerokai žemesne, nei rinkos kaina, todėl galutinis nuostolių dydis paaiškės vėliau, gavus krovinio gavėjo pretenziją. 2013-06-17 pakartotine pretenzija atsakovas pranešė, kad krovinio gavėjas BAB „Greenlaim“ atsiuntė pretenziją su tiksliu nuostolio dydžiu, pagal ją galutinė nuostolių suma sudaro 3 640 USD, bei pateikė minėtąją pretenziją, kurioje nurodyta nuostolių suma – 3 622 USD. Ieškovas šias atsakovo pretenzijas atmetė 2013-08-01 raštu, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai mano, jog vežėjas (Ieškovas) krovinio pakrovimo vietoje privalėjo įvertinti krovinio pakuotės tinkamumą pervežimui. Ieškovo nuomone, CMR Konvencijos 8 straipsnyje numatytas vežėjo pareigą įvertinti krovinio bei jo pakuotės išorinę būklę bei patikrinti vietų skaičių ieškovas įvykdė tinkamai. Todėl, nors krovinys buvo pažeistas vežimo metu, ieškovas atleistinas nuo atsakomybės CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) papunkčio pagrindu, kadangi krovinys buvo sugadintas dėl jo netinkamo paruošimo pervežimui, sudėjimo ant palečių bei transporto priemonėje. Ieškovas nevykdė nei krovinio paruošimo vežimui, nei krovinio pakavimo, nei pakrovimo bei sudėjimo transporto priemonėje darbų, krovinys vežimo metu nebuvo perkraunamas, todėl ieškovas negali prisiimti atsakomybės už krovinio sugadinimą, kadangi jis įvyko netinkamo krovinio paruošimo bei sudėjimo transporto priemonėje pasėkoje. Be kita ko, atsakovo pretenzijos buvo atmestos kaip pareikštos neturinčio reikalavimo teisę asmens, kadangi kartu su pretenzijomis atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisę. Atsakovas nebuvo nei krovinio pirkėjas, nei siuntėjas ar gavėjas, nei asmuo, atlyginęs nuostolius krovinio savininkui, todėl neturėjo teisės reikšti pretenzijas vežėjui dėl nuostolių atlyginimo. Tuo pačiu 2013-08-01 raštu, kuriuo buvo atmestos atsakovo 2013-06-10 bei 2013-06-17 pretenzijos, ieškovas pareikalavo per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo elektroniniu paštu sumokėti ieškovui jam priklausantį vežimo užmokestį – 3 800 USD arba 10 204,52 Lt, nurodytą sutartiniuose dokumentuose bei ieškovo PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. MRD 201306133, išrašytoje 2013-06-04. 2013-07-29 atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė, sumokėdamas 429,66 Lt (160 USD), todėl skolos likutis pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MRD 201306133 šiuo metu sudaro 9 774,86 Lt (3 640 USD). Atsakovas taip pat surašė Atsiskaitymų suderinimo 2013-08-28 aktą, kuriuo pranešė, kad nuskaičiuoja iš ieškovui priklausančio vežimo užmokesčio sumos 3 640 USD sumą ir laiko ieškovo sąskaitą MRS Nr. 201306133 apmokėta, t.y. atliko vienašalį abipusių reikalavimų įskaitymą.

Atsiliepimas

2) Atsakovo požiūriu, prievolė sumokėti vežimo užmokestį baigėsi įskaitymu. Su tuo ieškovas nesutinka. Nurodė, kad nors įskaitymo neteisėtumo įrodinėjimas nėra procesinė ieškovo pareiga, ieškovas pabrėžia, kad įskaitymo metu atsakovo reikalavimas nebuvo nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas, ginčytina ir reikalavimo suma, ir ieškovo atsakomybės pagrindas, todėl įskaitymas jokiu būdu negali būti pripažintas teisėtu, o atsakovo pareiga sumokėti vežimo užmokesčio skolą ieškovui pasibaigusia.

3) Vežėjo atsakomybę dėl pervežimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimo reglamentuoja CMR konvencijos 17, 18 straipsnių nuostatos. Nors vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama, tačiau iš kitos pusės, CMR Konvencijos 17 str. 2 bei 4 d. numatytos vežėją nuo atsakomybės atleidžiančios aplinkybės. CMR Konvencijos 17 str. 4 d. (b) ir c) papunkčiai) numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinys buvo sugadintas dėl ypatingos rizikos faktorių. Iš pridedamos eksperto išvados, dalis krovinio buvo apgadinta dėl tos priežasties, jog vežimo metu dėl didelio svorio sugniužo apatinių eilių dėžės, todėl krovinys palinko ir apatinėse dėžėse esančios prekės galėjo būti apgadintos. Akivaizdu, kad tokio sugadinimo priežastimi buvo nepakankamai tvirta kartoninių dėžių pakuotė bei kartotinių dėžių sudėjimas formuojant aukštas paletes taip, kad vienai paletei tenka po 1,2 tonos svorio. Atsakovo minima staigaus stabdymo versija atmestina pilnai, nesant jokių staigaus stabdymo įrodymų ir požymių. Ieškovo įsitikinimu, priežastinis ryšys tarp krovinio siuntėjo atlikto krovinio paruošimo pervežimui (supakavimo, sudėjimo ant palečių, pakrovimo ir kt.) egzistuoja, todėl taikytinos tiek CMR Konvencijos 17 str. 4 d., tiek 18 str. 2 d. nuostatos. Atkreipė dėmesį, kad kartoninių dėžių tinkamumo tokio krovinio pakavimui ieškovas pakrovimo vietoje patikrinti ir suvokti negalėjo. Nesant vežėjo pareigos patikrinti krovinio paruošimo (pakuotės ir sudėjimo ant palečių) tinkamumo, esant daugiau nei tikėtinam priežastiniam ryšiui tarp to, jog krovinys buvo apgadintas dėl netinkamai parinktos jo pakuotės, sudėjimo ant palečių bei transporto priemonėje, vežėjas atleistinas nuo atsakomybės, o atsakovo reikalavimas dėl 3 640 USD nuostolių atlyginimo nelaikytinas nei galiojančiu, nei vykdytinu.

4) Ginčytinas ir nuostolių dydis, nurodytas atsakovo pretenzijose. Kartu su 2013-06-17 pretenzija atsakovas pateikė BAB „Greenlim“ 2013-06-11 raštą, kuriame aprašytas nuostolių įvertinimo ir apskaičiavimo principas. Teigiama, jog krovimo savikaina buvo 936 rubliai už dėžutę, ši savikaina apskaičiuota krovinio pirkimo kainos, išmuitinimo išlaidų ir vežimo užmokesčio dydžio pagrindu, tačiau iki šiol Atsakovas nėra pateikęs ieškovui šias išlaidas patvirtinančių dokumentų – pagal ieškovo turimą krovinio pirkimo – pardavimo sąskaitą faktūrą krovinio pirkėjas nebuvo įmonė BAB „Greenlim“, be to, nepateikti jokie išmuitinimo išlaidas bei 4 200 USD dydžio vežimo užmokestį įrodantys dokumentai, todėl laikytina, kad nuostolių suma nėra įrodyta. Be kita ko, atsakovas neįrodė taip pat ir 340 USD dydžio nuostolių dalies pagrįstumo. Šią nuostolių dalį atsakovas įvardina kaip palečių išardymo išlaidas. Nors atsakovas yra pateikęs darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau šis aktas yra be datos, jame nenurodyta, kokia transporto priemone, kada ir kur pristatytos paletės buvo išardytos, kiek laiko užtruko palečių ardymo darbai ir galų gale, kodėl tai turėtų būti vežėjo atlyginamos išlaidos, kadangi didžioji dalis krovinio buvo pristatyta nesugadinta. Nurodė, kad abejonių kelia ir pats atsiskaitymo už palečių ardymo paslaugas faktas, kadangi nepateikti jokie mokėjimo dokumentai (kasos kvitai, banko pavedimų nuorašai ir kt.). Be to, BAB „Greenlim“ 2013-06-13 rašte nurodyta bendra nuostolių suma yra 3 622 USD, o Atsakovas savo raštuose nurodo 3 640 USD sumą, kurios ryšys su 2013-06-13 BAB „Greenlim“ pretenzija nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, atsakovo reikalavimas ginčytinas ne tik kaip negaliojantis ir nevykdytinas, tačiau ir kaip neapibrėžtas, kas įrodo atsakovo atlikto vienašalio įskaitymo neteisėtumą.

4) Pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo, ieškovas nurodė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. MRD 201306133 buvo įteikta atsakovui 2013-07-25, vadinasi, pareiga mokėti palūkanas atsirado 2013-08-24 ir galioja iki šiol (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos 2003-12-09 įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio 5 dalis; CK 6.261 straipsnis). Iki kreipimosi į teismą dienos priskaičiuotinos 79,53 Lt dydžio palūkanos nuo ieškinio sumos, pagal 2013 m. II pusmetį galiojusią palūkanų normą (1+8=9 proc.), nuo 2013-08-24 d. iki 2013-09-26 d. imtinai. Kadangi ieškovas kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo 2013 m. II pusmetį, procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taip pat taikoma 2013 m. II pusmetį galiojusi palūkanų norma, todėl priteistinos 9 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 63-70). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1) Nurodė, jog vien tik konstatavimas fakto, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. Jei važtaraštyje vežėjas nėra įrašęs pastabų apie krovinio ir (ar) jo pakuotės būklę, tai pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama ir kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 8 straipsnio l punktas). Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Matydamas, kad krovinys pakrautas galimai netinkamai ir vis tiek priimdamas jį vežti ir nepažymėdamas to fakto važtaraštyje, vežėjas prisiima riziką atlyginti nuostolius krovinio sugadinimo ar visiško jo praradimo atveju.

2) Šalių 2013-05-30 Sutarties-užsakymo krovinio pervežimui vežėjo įsipareigojimų skilties 4 punkte nustatyta vežėjo pareiga išsidėlioti krovinį taip, kad nebūtų viršsvorio ant ašies ir nesuirtų paletės, patikrinti pakuotę, jei kas ne taip, skambinti užsakovui. Remiantis krovinio siuntėjo JM Levarht (CMR važtaraščio, pagal kurį krovinys buvo vežamas maršrutu Olandija - Lietuva, l skiltis) paaiškinimais, jis tinkamai pakrovė mandarinų siuntą į sunkvežimį pagal vairuotojo instrukcijas, vairuotojas nereiškė jokių pastabų dėl siuntos pakavimo ir pakrovimo. Aplinkybę, kad krovinys buvo pakrautas pagal vairuotojo nurodymus, patvirtina ir ieškovo ir atsakovo atstovų pokalbiai Skype programa, iš kurių, be kita ko, taip pat akivaizdu, kad krovinys nebuvo pakrautas tinkamai ir užtikrinant viršsvorio ant ašių nebuvimą, dėl ko ieškovo vairuotojas turėjo problemų vežimo metu. Šios aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad krovinys buvo kraunamas pagal ieškovo vairuotojo nurodymus, o vairuotojas neįvykdė savo pareigos užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą, kas lėmė viršsvorį ant ašių pakrovimo metu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas negali remtis CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunkčiu, kadangi pats vadovavo krovinio pakrovimui.

3) Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo atstovų pokalbių Skype programa matyti, kad Atsakovo atstovui pasitikslinus, kiek krovinio palečių ir kaip buvo pakrauta, ieškovo atstovas į šį klausimą, nepasitikslinęs, atsakyti negalėjo, o pasitikslinęs, informavo atsakovo atstovą, kad dalis dėžučių jau „pasėde“ dėl tariamai „akivaizdžių“ priežasčių – paletės svorio. Pažymėjo, jeigu vežėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, profesionalus vežimų verslu užsiimantis subjektas, akivaizdžiai matė netinkamai paruoštą vežimui krovinį arba bent manė, kad jis yra netinkamai paruoštas, jis privalėjo susisiekti su atsakovu, atsisakyti vežti krovinį ar bent įrašyti motyvuotas pastabas dėl šių aplinkybių į važtaraštį. Ieškovo pateiktoje Patikrinimo ataskaitoje nurodoma, kad „sukrauto krovinio nuotraukoje, kuri daryta Vilniuje, pavaizduotas skersas kairiosios galinės paletės pasislinkimas“, „Nyderlanduose, pakrovimo metu, CMR važtaraštyje apie tai nebuvo įrašyta jokia pastaba“. Atsakovo teikiamoje Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad CMR važtaraštyje nėra jokių vežėjo pastabų, susijusių su netinkamu jo priimto pervežti krovinio pakavimu, kokybe, o vežėjas nesiėmė jokių pastangų kroviniui gelbėti – jis nebandė siekti, kad tiekėjas perpakuotų padėklus ir niekam nepranešė apie tai, kad kilo kokių nors problemų pakraunant krovinį. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad krovinys buvo apžiūrėtas Vilniuje, buvo matyti, kad tarp palečių yra tarpas, tai matė du ieškovo vairuotojai (vienas vežė krovinį iki Lietuvos, kitas iš Lietuvos į Rusiją), tačiau ieškovas ir tada nesiėmė priemonių kroviniui išgelbėti, priešingai, krovinys Lietuvoje ir vėl priimtas vežti be pastabų važtaraštyje. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina tai, kad nėra pagrindo ieškovo atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 p. b papunkčio pagrindu, bet ir tai, kad ieškovas buvo itin nerūpestingas veždamas krovinį, jei matė ar manė, kad jis netinkamai supakuotas, o vežimo metu jo būklė pablogėjo ar galėjo pablogėti dėl atsiradusių tarpų tarp palečių.

4) Vertinant ieškovo pateiktos patikrinimo ataskaitos ir atsakovo pateiktos Ekspertizės išvados įrodomąją vertę, pažymėjo, kad atsakovo samdyti ekspertai atvyko į krovinio iškrovimo vietą krovinio iškrovimo dieną 2013-06-05, o ieškovo draudimo bendrovės atstovai – tik po dviejų dienų 2013-06-07, kai krovinys jau buvo iškrautas, dalis jo net realizuota, be to, savo ataskaitoje jie rėmėsi atsakovo ekspertų darytomis nuotraukomis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, tad jo pateikta eksperto išvada yra objektyvesnis ir patikimesnis įrodymas byloje. Atkreipė dėmesį ir į tai, šio vežimo metu buvo nustatyta ir daugiau ieškovo pažeidimų, vykdant šalių sudarytą vežimo sutartį. Inspektoriui nebuvo pateiktas transporto priemonės šaldymo įrenginio atitikties greitai gendančių produktų pervežimo reikalavimams FRC sertifikatas, tokio ženklinimo nebuvo ir ant automobilio. Ieškovo ir atsakovo 2013-05-30 Sutarties-užsakymo krovinio pervežimui vežėjo įpareigojimų skilties l punkte nustatyta vežėjo pareiga krovinio vežimui pateikti techniškai tvarkingą automobilį, turinti FRC sertifikatą. Šalių sudaryta vežimo sutartimi vežėjas buvo pareigotas laikyti pastovią (ne automatiniame režime) CMR važtaraštyje nurodytą 7 laipsnių temperatūrą. Nepateikus ekspertui FRC sertifikato, kyla klausimas, ar ieškovas išvis turėjo galimybę užtikrinti CMR važtaraštyje nurodytą temperatūrą.

2) Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, atsakovas nurodė, kad kartu su 2013-06-17 pretenzija atsakovas pateikė RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 raštą, kuriame aprašytas nuostolių įvertinimo ir apskaičiavimo principas. RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašte nurodyta, kad išlaidos, susijusios su krovinio siunta sudaro: sąskaitoje nurodyta kaina – 32 725 eurų (1427 134 rublių), išmuitinimo kaina – 187 106,03 rubliai ir krovinio pervežimo kaina – 4200 JAV dolerių (136 080 rublių), iš viso – 1750 320 rublių. Visas prekės kiekis sudarė 1870 dėžių, todėl vienos dėžės kaina yra lygi 936 rubliai (1750 320 / 1870 = 936). RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašte krovinio vertė pagrįstai yra apskaičiuojama pagal sąskaitą, lydėjusią krovinį, kuri krovinio gavėjo buvo apmokėta prieš pakraunant krovinį. Iš krovinio Eksporto lydimojo dokumento matyti, kad jai įforminti buvo pateikta sąskaita 20130528063, krovinio vertė nurodoma 32725 eurų arba 112992.88 litų. Krovinio siuntėjas JM Levarht pateikė banko pavedimą Nr.GE2013053051258 ir rašytinį patvirtinimą, kad 32 775 eurų sumą pagal sąskaitą 20130528063, nurodytą pridedamame banko išraše Nr. GE2013053051258 už mandarinų siuntą, kuri 2013-05-31 buvo pakrauta į sunkvežimį Nr.(duomenys neskelbtini), RAB „Grinlaim“ sumokėjo iš anksto. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad RAB „Grinlaim“ buvo krovinio savininkas nuo pat vežimo pradžios. Krovinio išmuitinimo išlaidas sudaro RAB „Grinlaim“ patirtos muitinės formalumų forminimo išlaidos Lietuvoje bei sumokėti importo mokesčiai Rusijoje. UAB „Lori Group“, atlikusi muitinės procedūrų įforminimą Vilniuje, pateikė patvirtinimą, kad už muitinės formalumų įforminimą minėtam kroviniui 2013-06-02 RAB „Grinlaim“ sumokėjo 540 eurų (21450 rublių). Iš Krovinio muitinės deklaracijos matyti, kad krovinio importo mokesčiai sudaro 165 656,03 rublius. Taigi iš viso krovinio išmuitinimo kaina RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašto pateikimo dieną sudarė 187 106,03 rublius. Krovinio pervežimo kainą – 4200 JAV dolerių (136 080 rublių) – ir jos sumokėjimą patvirtina 2013-07-01 RAB „Grinlain“ Tarpusavio atsiskaitymo su UAB „Transmena“ aktas ir Atsakovo krovinio gavėjui RAB „Grinlaim“ pateikta sąskaita TRA Nr.00451. Dėl to, kad sugadintas prekės kiekis sudarė 221 dėžių tarp šalių ginčo nėra, kadangi tai patvirtina tiek ieškovo pateikta patikrinimo ataskaita, tiek ir atsakovo teikiama Eksperto išvada. Tokiu būdu, sugadintos prekės vertė yra lygi 206 841,6 rublio (6384 JAV doleriai). Sugadinta prekė, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių dėl apgadintų vaisių greito gedimo, buvo nedelsiant realizuota už 100 501 rublius (3102 JAV dolerius) pagal 2013-06-05 - 2013-06-11 prekyraščius, nurodyta kaina yra detalizuota ir RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašte. Todėl nurodyta suma, skaičiuojant kompensaciją už sugadintą krovinį, buvo atimta iš bendros sugadinto krovinio vertės (6384 JAV dolerio - 3102 JAV doleriai = 3282 JAV doleriai). Prie nurodytos 3282 JAV dolerių dydžio kompensacijos taip pat buvo pridėtos 340 JAV dolerių dydžio išlaidos už palečių sutvarkymą (perpakavimą). Šios išlaidos su krovinio apgadinimo faktu yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu, t.y. nustačius krovinio (apatinių dėžių) apgadinimo faktą, teko išardyti paletes, atrinkti sugadintą krovinį bei perpakuoti ir paruošti didmeniniam pardavimui nesugadintą krovinį. Tai, kad paletės buvo išardytos, patvirtina kartu su atsakovo teikiama Eksperto išvada pateikiamos nuotraukos. Todėl RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašte nurodoma galutinė kompensacijos už apgadintą krovinį suma, pridėjus minėtas papildomas išlaidas, yra pagrįsta ir sudaro 3622 JAV dolerio.

3) Pasisakydamas dėl atsakovo pareigos sumokėti vežimo užmokestį pasibaigimo įskaitymu, atsakovas nurodė, pirma, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo gabentas krovinys buvo apgadintas, apgadinimo faktą taip pat įrodo tiek ieškovo, tiek atsakovo atliktų ekspertizių išvados. Be to, iš atsakovo pateiktos Eksperto išvados, kitų įrodymų, atsakovas darė išvadą, kad krovinio apgadinimas įvyko vežimo metu dėl vežėjo kaltės. Vežėjo kaltė yra preziumuojama, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, priimdamas ir veždamas krovinį. Priešingai, priimdamas vežti krovinį, vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl krovinio pakuotės, o vėliau nesiėmė jokių priemonių kroviniui išgelbėti. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo. Antra, iki 2013-08-28 atsiskaitymų suderinimo akto pateikimo Ieškovui abi šalys turėjo viena kaitai priešpriešinius vienarūšius galiojančius reikalavimus – ieškovas turėjo reikalavimą atsakovui dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo, o atsakovas turėjo reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą krovinį, kadangi ieškovas buvo faktinis krovinio vežėjas, o atsakovas nurodytą dieną jau buvo atlyginęs nuostolius sugadinto krovinio savininkui ir įgijęs reikalavimo teisę į ieškovą. Trečia, atsakovo atliktas įskaitymas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovas apie atliktą įskaitymą buvo informuotas tinkamai, kas reiškia, kad šiuo atžvilgiu įskaitymui nebuvo jokių kliūčių. 2013-08-28 atsakovas pateikė ieškovui Atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo pranešė, kad nuskaičiuoja iš ieškovui priklausančio vežimo užmokesčio sumos 3640 USD sumą (tiek, kiek iš atsakovui priklausančio vežimo užmokesčio 2013-07-01 aktu išskaitė RAB „Grinlaim“) ir laiko ieškovo sąskaitą MRS Nr.201306133 apmokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas V. A. nurodė, jog nuo 2011 m. (3 m.) dirba UAB „Meritus kelias“ tolimųjų reisų vairuotoju. Nuo tada dirba ir su transporto priemonėmis, kuriose įtvirtinta šaldymo įranga. Susipažinęs su krovinių, taikant temperatūros režimą, vežimo tvarka bei taisyklėmis. Teigė, jog kraunant mandarinų krovinį sandėlio darbuotojams nurodė, kad paletės būtų išdėstomos reikiama jų pakrovimo tvarka – šachmatiniu būdu. Nors pačioje krovinio komplektavime nedalyvavo, pats sutvirtino dėžes, kurios jau buvo sandėlio darbuotojų sudėtos ant palečių. Tvirtinimą atliko įprastu būdu, kuris visada buvo saugus bei tinkamas, t.y. pastatytomis atramomis bei sutvirtinimu diržais. Pačių palečių svėrime nedalyvavo. Nurodė, jog krovinį sudarė 17 palečių, kurių baigtas pakrovimas, liudytojo vertinimu, atrodė tinkamas. Tai, kad sukrovus visą krovinį buvo likę keli metrai laisvos vietos, nesąlygoja to, jog pakrovimas ydingas – priešingai – kraunant daugiau būtų susidaręs neleistinas svoris, be to, krovinio stabilumas buvo užtikrintas minėtu sutvirtinimu – pastatytomis atramomis bei diržais, taigi stabilumui užtikrinti nebūtinas pakrovimas iki pat transporto priemonės galinių durų. Teigė, jog viso krovinio vežimo metu (Olandija – Lietuva) buvo tikrinamas tiek šaldymo įrangos režimas, tiek krovinio sutvirtinimas. Šaldymo įrangos temperatūros režimas buvo įrašytas į važtaraštį. Šaldymo įrangos režimas visu metu buvo tinkamas, t.y. pastovus. Liudytojas taip pat nurodė, jog jokių stabdymų, pavojingų kroviniui, nevyko (T. 2, b. l. 108-109).

Teismo posėdyje liudytojas S. I. nurodė, jog šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Meritus kelias“ dirbo nuo 2012-09 iki 2013-05. Mandarinų krovinį, perėmęs iš V. A. Krovinys buvo užplombuotas dar Olandijoje, tad perimant Druskininkuose paties liudytojo apžiūrėtas nebuvo ir negalėjo būti, kadangi muitinė patikra vyko Vilniuje, kur ir buvo patikrintas bei vėl užplombuotas muitinės darbuotojų. Nurodė, jog patikrinimo metu pastebėjo, jog krovinys pajudėjęs į priekį, tad pranešė apie tai darbdaviui, kuris vėliau nurodė važiuoti toliau. Taip pat paprašė darbuotojų nufotografuoti bei nuotraukas nusiųsti darbdaviui. Patikslino, jog nebuvo matyti jokių palečių pažeidimų, tik tiek, jog krovinio viršus pasislinkęs į priekį. Krovinio temperatūros režimas buvo nuolat tikrinamas paties liudytojo, kurio vertinimu palečių sukrovimo tvarka, t.y. tai, kad likę vietos iki priekabos galinių durų, yra įprastas, tinkamas palečių krovimo būdas. Teigė, jog ir anksčiau tekdavo vežti krovinių turinį kartoninėse dėžėse, ko pasekoje pasitaikydavo, jog apatinės dėžės neretai apsigadindavo, tačiau niekam dėl to nekildavo neaiškumų, t.y. buvo suprantama. Nurodė, jog iškraunant krovinį, gavėjas pareiškė, jog neva paletės pasvirę, tad visą produkciją vežė į sandėlį apžiūrėti. Iškraunat, perrinkinėjant krovinį sandėlyje, gavėjas iškvietė ekspertą, tačiau pačiam liudytojui dalyvauti nebuvo leista. Teigė, jog viską iškrovus, blogiausiai atrodančios paletės buvo išstatytos, t.y. pakrautos atgal, nes apgadintos, tačiau krovinio turinio, t.y. pačių produktų nesimatė. Taip pat nurodė, jog privažiavimas į sandėlį, kuriame iškrauta produkcija, buvo sudėtingas – kelias duobėtas, dėl ko kratėsi transporte esantis krovinys, o tai taip pat įtakojo jo apgadinimą. Į sandėlį liudytojas su UAB „Meritus kelias“ atstovu buvo įleisti tik kitą dieną, t.y. po to, kai produkcija buvo atrinkta – suskirstyta, kurios dėžės apgadintos, kurios – ne. Dėl mandarinų, esančių apgadintose dėžėse, atstovo su krovinio gavėju buvo susitarta, jog jų pardavimas bus mažesnėmis kainomis (T. 2, b. l. 119).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. I. ir V. A., atsiliepimų nepateikė. Papildomai teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, S. I. ir V. A. buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų bei apie tai informuoti (T. 2, 181, 195, 198).

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė iš esmės palaikė ir atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (T. 2, b. l. 168-169; t. 3, 39-40).

Teismo posėdžio metu atsakovas bei jos atstovė palaikė ir iš esmės atkartojo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (T. 2, b. l. 168-169; t. 3, 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė. Ginčo dėl dalies krovinio sugadinimo fakto tarp šalių nekilo. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl dalies krovinio sugadinimo priežasties bei vežėjo atsakomybės. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog jis atleistinas nuo atsakomybės CMR konvencijos pagrindu, kadangi krovinys buvo sugadintas dėl ypatingos rizikos faktorių. Atsakovas įrodinėja, kad nėra pagrindo ieškovo atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos pagrindu, pats vežėjas buvo nerūpestingas ir neatidus. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atleidimą nuo atsakomybės, taikymas.

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šios kategorijos bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus, neturi rinkti įrodymų savo iniciatyva, todėl tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, t. y. apie priežastinį ryšį tarp krovinio pakrovimo ir jo sugadinimo pervežimo metu, nustato pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiais, todėl teismas pasisako dėl jų taikymo nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat dėl vežėjo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai:

Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio:

Minėta, jog ieškovui, siekiant įrodyti, jog jis atleistinas nuo atsakomybės taikymo, tenka procesinė našta įrodyti, jog krovinys prarastas ar sugadintas dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nurodyto rizikos faktoriaus, t. y., įrodyti, jog krovinio dalis buvo sugadinta dėl netinkamo įpakavimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2013-05-30 pateikė UAB „Meritus kelias“ Sutartį – užsakymą krovinio pervežimui, kurio pagrindu šalys susitarė, kad atsakovas pateiks krovinį pervežimui maršrutu Olandija – Rusija (Maskva), o ieškovas perveš Užsakovo nurodytą krovinį į paskirties vietą ir vykdys kitas vežėjo pareigas. Atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 3 800 JAV dolerių dydžio vežimo užmokestį, krovinys bus gabenamas transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 12). Iš byloje esančios krovinio pervežimo užsakymo sutarties, kurią pateikė pats ieškovas prie ieškinio, matyti, jog ji nėra pasirašyta ieškovo, tačiau ginčo dėl to, jog krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą tarp šalių nekilo, o tai, kad ieškovas iš esmės sutiko su atsakovo pateiktomis krovinio pervežimo užsakymo sutartyje numatytomis sąlygomis, įrodo paties ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog vežimas buvo atliekamas minėtos sutarties pagrindu ir joje nurodytomis sąlygomis (T. 1, b. l. 3). Vėliau ieškovo pateikta krovinio pervežimo užsakymo sutartis, pasirašyta tik ieškovo (T. 1, b. l. 156) bei baigiamosiose kalbose ieškovo nurodytos aplinkybės, jog nors šalys apsikeitė krovinio pervežimo užsakymo sutartimis, tačiau nepatvirtino sutarčių parašais, o vežimo sutarties sąlygos buvo nustatytos pagal 2013-05-30 pokalbį Skype programoje (T. 1, b. l. 155), kurio metu nebuvo minimi nei ATP reikalavimai, nei kitos specifinės vežimo sąlygos (T. 3, b. l. 20-26), teismo vertinimu, įrodo ieškovo nenuoseklumą, todėl remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, jog šalys nebuvo sutarusios dėl paties ieškovo teismui pateiktame krovinio pervežimo užsakymo sutartyje numatytų sąlygų, kurias pats ieškovas nurodė ieškinyje, pridėdamas jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog šalys buvo sutarusios, jog ieškovas krovinio pervežimą vykdys 2013-05-30 krovinio pervežimo užsakymo sutarties pagrindu ir joje numatytomis sąlygomis (T. 1, b. l. 12). Kita vertus, reikšmingą aplinkybę, jog krovinio gabenimui turėjo būti taikomas 7 laipsnių temperatūrinis režimas, įrodo važtaraščiai (13, 18 grafos) (T. 1, b. l. 13-16). Važtaraštis – tai ne tik prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, t. y. jis patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad krovinio dalinio sugadinimo priežastis – netinkamas krovinio įpakavimas bei kartotinių dėžių sudėjimas – sudėjimas ant palečių tokiu būdu, kad apačioje esančios dėžės neatlaikė svorio ir sugniužo. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja trečiojo asmens – draudiko – samdytų ekspertų 2013-07-11 parengta Patikrinimo ataskaita (toliau – Ataskaita Nr. 1) (T. 1, b. l. 17-26). Ataskaitoje nurodoma, jog ekspertai išnagrinėję turimus dokumentus, nerado įrodymų, jog krovinys pasislinko dėl priverstinio stabdymo. Ekspertų nuomone, „paletės pasislinko dėl apatinių dėžių deformacijos. Kiekvienoje paletėje buvo 11 kartoninių dėžių eilių, kurių bendras svoris – 1200,00 kg. Dėl neišvengiamo dinaminio spaudimo krovinio pervežimo keliu metu pirmoje ir dalyje antros eilės sustatytos kartoninės dėžės patyrė perkrovą ir buvo deformuotos. Atsižvelgiant į tai, būtų įdomu paržiūrėti kartoninių dėžių specifikaciją ir patikrinti leistiną pakrovimo svorį.“ (T. 1, b. l. 26). Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas įrodymas savaime neįrodo fakto, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas, taip pat fakto, jog buvo per didelis svoris, bei tai, kad pakuotės buvo netinkamai sudėtos. Pateiktoje Ataskaitoje Nr. 1 iš esmės konstatuotas pats faktas, kad paletėje buvo 11 kartoninių dėžių eilių, kurių bendras svoris – 1200,00 kg. ir tai, kad dėl dinaminio spaudimo kartoninės dėžės patyrė perkrovą ir buvo deformuotos. Tačiau pateiktoje Ataskaitoje Nr. 1 ekspertai nepateikė išvados, jog kartoninės dėžės patyrė perkrovą ir buvo deformuotos dėl netinkamo įpakavimo ar dėl per didelio svorio. Priešingai, iš pateiktos ekspertų išvados matyti, jog norint atsakyti į klausimą, ar kartoninės dėžės patyrė perkrovą ir buvo deformuotos dėl netinkamo įpakavimo ar dėl per didelio svorio, turėtų būti vertinama kartoninių dėžių specifikacija ir leistinas pakrovimo svoris, tačiau šia apimtimi ekspertai išvados nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė bent tikėtino priežastinio ryšio tarp krovinio įpakavimo, jos sudėjimo ir atsiradusios žalos, todėl nepaneigė savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpcijos, o ieškovo pateiktas subjektyvus Ataskaitoje Nr. 1 pateiktų išvadų vertinimas, interpretavimas, savaime neįrodo fakto, jog žala atsirado dėl netinkamo įpakavimo ar dėl per didelio svorio.

Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio:

Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, numatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009;2014 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole ( CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).

Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog yra bent tikėtinas priežastis tarp to, kad krovinį krovė siuntėjas ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu, o vien ta aplinkybė, jog krovinį krovė siuntėjas, savaime neatleidžia vežėjo nuo civilinės atsakomybės. Ieškovo pateikta Ataskaita Nr. 1 taip pat neįrodo fakto, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas, taip pat fakto, jog buvo per didelis svoris, bei tai, kad pakuotės buvo netinkamai sudėtos. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog krovinys buvo pakrautas tinkamai. Šias aplinkybes patvirtina krovinį pakrovusio siuntėjo JM Levarht raštas, kuriame nurodyta, jog mandarinų siunta buvo pakrauta tinkamai pagal vairuotojo instrukcijas, vairuotojas nereiškė jokių pastabų dėl siuntos pakavimo ir pakrovimo (T. 1, b. l. 71-72). Aplinkybę, kad krovinio pakuotė buvo tinkama (nepažeista) ir krovinys buvo kraunamas pagal vairuotojo nurodymus, patvirtina ir paties vairuotojo V. A., priėmusio vežti krovinį, parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, jog prašė paletes išdėstyti šachmatų tvarka, krovinį tvirtino pats, pakuotė buvo tvarkinga, įtarimų jos dydis nekėlė (T. 2, b. l. 108-109). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad yra bent tikėtinas priežastinis ryšis tarp siuntėjo krovinio pakrovimo ir atsiradusios žalos, todėl ieškovui kyla atsakomybė dėl dalies krovinio sugadinimo.

Dėl vežėjo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog krovinio pervežimo užsakymo sutarties 1 ir 4 punktuose šalys aptarė dėl temperatūros palaikymo pagal CMR (T. 1, b. l. 12) ir abiejuose CMR važtaraščiuose yra nurodyta, kad krovinio gabenimui taikomas 7 laipsnių temperatūrinis režimas (13, 18 grafos) (CMR konvencijos 4 straipsnis) (T. 1, b. l. 13-16). Minėta, jog važtaraštis – tai ne tik prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, t. y. jis patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas vežimo metu tinkamai vykdė krovinio pervežimo užsakymo sutarties sąlygas, t. y. ieškovas nepateikė teismui termogramų, kurios galėtų patvirtinti, ar paneigti, jog viso vežimo metu buvo tinkamai užtikrintas temperatūrinio rėžimo laikymasis, išrašų, o pateikė UAB „Refas ir ko“ raštą, kuriame nurodyta, kad duomenų pateikti negali, nes buvo nutrauktas pagrindinis duomenų kaupiklio maitinimo laidas ir duomenys neišsisaugojo (T. 2, b. l. 41). Remiantis liudytojų, vežusių krovinį, parodymais, jog temperatūrinis rėžimas buvo nuolat tikrinamas, negali būti daromos patikimos išvados, kad buvo užtikrintas temperatūrinis rėžimas, kadangi šių aplinkybių nurodymu yra suinteresuoti patys liudytojai (vairuotojai), o kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog buvo laikomasi temperatūrinio režimo, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad atsakovo į bylą pateiktas Eksperto išvados Nr. 05062013/7405 papildymas Nr. l, kuriame nurodyta, kad neteisingai pasirinkus šaldymo įrenginio veikimo režimą, kondensato lašai nusėda ant pakuotės (šiuo atveju buvo kartotinės pakuotės), dėl ko ji suminkštėja ir iš dalies deformuojasi, o dėl apatinių dėžių deformacijos paletė gali iš dalies pavirsti, kas ir buvo nustatyta apžiūrint krovinį (T. 3, b. l. 8-10). Taigi, nesant objektyvių duomenų, jog buvo tinkamai užtikrintas temperatūrinis rėžimas, o atsakovui pateikus duomenis, jog neteisingai pasirinkus šaldymo įrenginio veikimo režimą pakuotės (kartoninės dėžės) galėjo suminkštėti ir deformuotis, o dėl apatinių dėžių deformacijos paletė galėjo pavirsti, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog pakuotės deformavosi ir pavirto ne dėl to, kad buvo netinkama pakuotė, o dėl to, kad ieškovas neužtikrino temperatūrinio rėžimo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, kad pakrovimo metu (Olandijoje) krovinio pakuotė buvo tvarkinga, palečių dydis įtarimų nekėlė, patvirtina ir paties vairuotojo V. A., priėmusio vežti krovinį, parodymai, duoti teismo posėdžio metu (T. 2, b. l. 108-109). Be to, liudytojo S. I. parodymais byloje nustatyta, kad Lietuvoje forminant muitinės procedūras jis pastebėjo, kad krovinys yra pajudėjęs į priekį, tad pranešė apie tai darbdaviui, kuris nurodė važiuoti toliau (T. 2, b. l. 119). Aplinkybę, jog ieškovui buvo žinomas pakuočių pasėdimas, įrodo ir 2013-10-26 pokalbis Skype programoje – „užramstyta, bet gale kelios dėžės apačioje sakė jau truputį pasėdo“ (T. 1, b. l. 74). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jeigu nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004). Taigi, vežėjui žinant, jog pakuotės yra pasvirusios, vežė jas toliau ir nesiėmė jokių protingų priemonių kroviniui išsaugoti, nenurodė jokių pastabų važtaraštyje (CMR konvencijos 8 straipsnis). Tokie ieškovo veiksmai, teismo vertinimu, neatitiko rūpestingo ir atsargaus vežėjo elgesio standartų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog krovinys iš dalies buvo sugadintas dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte b ir c papunkčiuose nurodytų rizikos faktorių, priešingai, byloje esantys įrodymai įrodo, jog pats vežėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tokiu atveju atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo tenka vežėjui (ieškovui).

Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip yra pažymėjęs, kad minėtų teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012 ir kt.). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o su įskaitymu nesutinkanti šalis, turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Taigi pagrįsti įskaitymo teisėtumą, tenka jį atlikti ketinančiai šaliai. Teismine tvarka ginčijant įskaitymo pagrįstumą, įskaitymą atlikusiai šaliai neišnykta procesinė našta įrodyti visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų buvimą. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia pačios šalies apsirinktas prievolių pasibaigimo pagrindas (CK 6.130 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su vienašaliu įskaitymu, nurodė, jog įskaitymo metu atsakovo reikalavimas nebuvo nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas, ginčytina ir reikalavimo suma, ir ieškovo atsakomybės pagrindas, todėl atsakovo atliktas įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu, o atsakovo pareiga sumokėti vežimo užmokesčio skolą ieškovui pasibaigusia. Teismas su šiais ieškovo nurodytais argumentais nesutinka. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas įrodė sąlygas, kurioms esant, galėjo būti atliktas įskaitymas. Pirma, byloje nustatyta, jog tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai, todėl akivaizdu, jog prievolės šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų; antra, šalys iš vešimo sutarties viena kitai turi priešpriešinius reikalavimus – ieškovas reikalavimą atlyginti už suteiktas vežimo paslaugas, o atsakovas reikalavimą atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo; trečia, šalių reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. šalys viena kitai turi sumokėti pinigus; ketvirta, abu reikalavimai galiojantys ir vykdytini. Duomenų, jog ieškovas būtų nuginčijęs atsakovo reikalavimus, byloje nėra. Aplinkybę, kad atsakovas atlygino krovinio gavėjo RAB „Grinlaim“ nurodytą sumą ir įgijo teisę reikalauti šios sumos atlyginimo iš ieškovo (T. 1, b. l. 42), patvirtina RAB „Grinlaim“ 2013-07-01 Tarpusavio atsiskaitymo su UAB „Transmena“ aktas (T. 1, b. l. 121-122), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad 3640 USD buvo užskaityti pagal sąskaitą Nr. 002789 (T. 1, b. l. 122), o pastarojo sąskaitoje mokėjimo paskirtis nurodyta – „žala, atsiradusi pažeidus krovinį, a/m/ nr. (duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 190-192); penkta, atsakovo reikalavimai apibrėžti. Atsakovas pateikė ieškovui Atsiskaitymų suderinimo 2013-08-28 aktą, kuriuo pranešė, kad nuskaičiuoja iš ieškovui priklausančio vežimo užmokesčio sumos 3640 USD sumą kaip žalos atlyginimą dėl apgadinto krovinio, nurodydamas, jog laiko ieškovo sąskaitą MRS Nr. 201306133 apmokėtą bei pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus (T. 1, b. l. 42). Ginčo dėl pranešimo tinkamumo tarp šalių nekilo. Taigi, pareiškimas dėl įskaitymo yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Papildomai teismas pažymi, jog RAB „Greenlim“ 2013-06-11 rašte apskaičiuotas nuostolių 3622 USD dydis (6384 (bendra nuostolių suma) – 3102 (gauta suma už parduotus mandarinus) + 340 (palečių sutvarkymo kaina) = 3622) (T. 1, b. l. 37-40) bei atsakovo ieškovui pateiktame Atsiskaitymų suderinimo 2013-08-28 akte (T. 1, b. l. 42) nurodyta nuostolių suma – 3640 USD skiriasi (skirtumas 18 USD), tačiau tai savaime nedaro vienašalio įskaitymo neteisėtu, kadangi iš Tarpusavio atsiskaitymo tarp RAB „Grinlaim“ ir UAB „Transmena“ 2013-07-01 akto turinio matyti, jog būtent 3640 USD suma nebuvo atsakovui sumokėta už krovinio sugadinimą (T. 1, b. l. 121-122; 190-192), todėl nesumokėtos sumos apimtyje atsakovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš vežėjo.

Ieškovas, pasisakydamas dėl vienašalio įskaitymo, nurodė, jog atsakovas nėra pateikęs patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat dokumentų, jog krovinio pirkėjas buvo įmonė RAB „Greenlim“, be to, nepateikė jokių išmuitinimo išlaidas bei 4 200 USD dydžio vežimo užmokestį įrodančių dokumentų. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas įrodė apskaičiuotų nuostolių, patirtų dėl dalies krovinio sugadinimo, dydį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai remiantis Konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Taigi CMR konvencija krovinio vertę sieja su ta jo verte, kuri buvo nustatyta priimant krovinį vežti, t. y. su krovinio verte jo pervežimo priėmimo vietoje ir priėmimo momentu. <...>. Taigi, kai sprendžiamas klausimas dėl prarasto krovinio ar jo dalies įvertinimo, turi būti vadovaujamasi ta suma, kuri įrašyta važtaraštyje arba sąskaitose faktūrose, lydėjusiose krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad RAB „Grinlaim“ buvo krovinio savininkas, o krovinio vertė jo priėmimo metu ir lydėjusi krovinį, sudarė 32725 eurų. Šias aplinkybes byloje patvirtina CMR važtaraščiuose nurodyta sąskaitą Nr. 20130528063 (T. 1, b. l. 13-16), kurioje nurodyta krovinio vertė 32725 eurų (T. 1, b. l. 193-202) bei krovinio siuntėjo JM Levarht pateiktas banko pavedimas Nr. GE2013053051258 (T. 1, b. l. 116-117) ir rašytinis patvirtinimas, kad 32 775 eurų sumą pagal sąskaitą 20130528063, nurodytą pridedamame banko išraše Nr.GE2013053051258 už mandarinų siuntą, kuri 2013-05-31 buvo pakrauta į sunkvežimį Nr. (duomenys neskelbtini), RAB „Grinlaim“ sumokėjo iš anksto (T. 1, b. l. 114-115).

Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog išlaidos, susijusios su krovinio siunta sudarė: sąskaitoje nurodyta kaina – 32725 eurų (1427 134 rublių) (T. 1, b. l. 193, 202), išmuitinimo kaina – 187 106,03 rubliai (T. 1, b. l. 118-120), ir krovinio pervežimo kaina – 4200 JAV dolerių (136 080 rublių) (T. 1., b. l. 122-123), iš viso – 1750 320 rublių (T. 1, b. l. 37-40). Visas prekių kiekis sudarė 1870 dėžių (T. 1, b. l. 14). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog RAB „Grinlaim“ 2013-06-11 rašte apskaičiuotas nuostolių 6384 USD dydis, o būtent tai, kad vienos dėžės kainą (936 rubliai: 1750 320 / 1870 = 936) buvo padauginta iš pažeistų dėžių skaičiaus (221), pagrįstas ir teisingas. Be to, iš byloje esančių prekyraščių matyti, jog sugadintos pakuotės buvo parduotos už 100 501 rublius (3102 USD) (T. 1, b. l. 126-139) ir ši suma buvo atimta iš apskaičiuotos nuostolių 6384 USD sumos, todėl likusi nepadengta nuostolių sumą sudarė 3282 USD (6384-3102=3282) (T. 1, b. l. 37-40). Taip pat atsakovas pagrindė papildomai turėtų 340 JAV dolerių dydžio išlaidų už palečių sutvarkymą. Šią aplinkybes patvirtina RAB „Grinlaim“ 2013-07-01 Tarpusavio atsiskaitymo su UAB „Transmena“ aktas (T. 1, b. l. 121-122), iš kurio matyti, jog atsakovas negavo 3640 USD, kadangi ši suma buvo įskaityta už kroviniui padarytą žalą (T. 1, b. l. 122; 190-192). Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė, o atsakovo pateikti įrodymai įrodo apskaičiuotų nuostolių dydžio pagrįstumą ir teisingumą.

Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog atsakovo atliktas vienašalis įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atmetus ieškinį, atsakovui atlygintinos bylos nagrinėjimo metu jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas patyrė 4276,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 987,47 Lt už vertimą, 788,88 Lt už ekspertizę (T. 2, b. l. 99-106; 115-117; 163-166). Įvertinus atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85). Taip pat iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos dokumentų vertimo bei apmokėjimo už ekspertizę išlaidos.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 155,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 1). Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Meritus kelias“, juridinio asmens kodas 302305523, atsakovo UAB „Transmena“, juridinio asmens kodas 301064699, naudai 4276,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Meritus kelias“, juridinio asmens kodas 302305523, 155,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza.