- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-737-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01008-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4594-1027/2020 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Danijos įmonei „Remyg-BYG“, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 6628,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2019 m. kovo mėnesį, būdamas Danijoje, ieškojo darbo. Ten susipažino su R. R.. Su R. R. susitarė dėl darbo statybose. Pradžioje su R. R. susitarė žodžiu dėl darbo statybose. 2019 m. gegužės 16 d. su Danijoje registruota R. R. įmone Remyg-BYG pasirašė darbo sutartį, kuria buvo numatytas 110 Danijos kronų valandinis atlyginimas. Atsakovas nesumokėjo viso sutarto atlygio. R. R. liko skolingas ieškovui 54 500 Danijos kronų ( 7328,15 Eur) ir 1300 Eur. R. R. pagal žodinį susitarimą prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už jo vadovaujamą įmonę Remyg-BYG.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Ieškinys buvo atsisakytas priimti, kadangi teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra kilę iš darbo santykių ir ginčas tarp šalių yra dėl darbo užmokesčio išmokėjimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš darbo teisės santykių. Ieškovas nurodė, kad savo reikalavimą kildina iš kitų – bendrųjų civilinių santykių, t.y. žodinio atsakovo ( kaip fizinio asmens) įsipareigojimo sumokėti tam tikrą sumą ieškovui. Be to, nurodė, jog teisė pasirinkti ir nurodyti ieškinio pagrindą priklauso ieškovui.
5. Nurodo, jog sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t.y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis ( CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos arba kaip mišri sutartis, nepriskirtina nė vienai konkrečiai sutarties rūšiai. Ieškovo nuomone, kad šiuo atveju, ginčas nėra darbo teisinių santykių ginčas, o reikalaimo teisė gali būti nukreipta į atsakovą, kaip fizinį asmenį, patvirtina šalių susirašinėjimas bei atlikti mokėjimo pavedimai iš fizinio asmens sąskaitos.
6. Pažymi, kad teismingumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į CPK 33 straipsnio 1 dalyje suformuluotą taisyklę: ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Atsakovas R. R. gyvena Lietuvoje, todėl byla gali būti nagrinėjama vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta. Net jei kito atsakovo įtraukimas yra susijęs su tuo, kad teismas laiko bylą esant darbo ginču, tai teismingumo nustatymo taisyklės nesikeičia. Turi būti taikomos tos pačios CPK 33 straipsnyje suformuotos taisyklės, kad, esant keliems atsakovams, bylos teismingumas nustatomas ieškovo pasirinkimu, pagal bet kurio iš atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą.
7. Pažymėjo, kad šių paminėtų taisyklių nepakeičia ir Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 („Briuselis I“) (toliau – Reglamentas), kuriuo remėsi teismas, nuostatos, kurios panašiai reglamentuoja teismingumo nustatymo klausimą, kai ieškinys pareiškiamas keliems atsakovams. Sutinkamai su Reglamento 20 straipsniu, jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, nustatoma pagal šį skirsnį, nepažeidžiant 6 straipsnio, 7 straipsnio 5 punkto ir, kai ieškinys pareiškiamas darbdaviui, 8 straipsnio 1 punkto nuostatų. Pagal 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, ieškinys, kai darbdavys yra vienas iš atsakovų, taip pat gali būti pareikštas – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu.
8. Be to, šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turėtų vertinti kas yra tikrasis, o ne formalus darbdavys. Ieškovo nuomone, faktiniai darbo santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinio asmens. Susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbo yra nelegalus darbas, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo panaikinta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas
Šalies argumentai
10. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo nuomone, tarp jo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovas savo valia prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už atsakovo vadovaujamą Danijos įmonę Remyg- BYG. Ieškovas neprieštarauja, kad skolą jam sumokėtų atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.
12. Teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kuri numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
13. Pažymėjo, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovas savo valia prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už atsakovo vadovaujamą Danijos įmonę Remyg-BYG. Sprendė, kad ieškovas nurodė, jog pagal žodinį susitarimą darbdavio Danijos įmonės Remyg-BYG skola yra perkelta atsakovui R. R..
14. Nurodė,kad šiuo atveju, pradinė prievolė, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas , yra kilusi iš ieškovo 2019 m. gegužės 16 d. su Danijoje registruota įmone Remyg-BYG sudarytos darbo sutarties ir darbdavio pareigos išmokėti ieškovui darbo užmokestį. Pažymėjo, kad šios sutarties 11.2 punkte numatyta, kad tarp darbuotojo ir įmonės kilę nesutarimai, kurių jie negali išspręsti tarpusavyje, sprendžiami Danijos teisme pagal Danijos teisę.
15. Pažymėjo, kad pagal patikslintame ieškinyje išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą, atsakovui prievolėje, kilusioje iš 2019 m. gegužės 16 d. darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Danijoje registruotos įmonės Remyg-BYG, pakeitus skolininką Remyg-BYG, galioja pagrindinę prievolę reglamentuojančios 2019 m. gegužės 16 d. darbo sutarties nuostatos, taip pat ir darbo sutarties 11.2 punkte aptartas sutartinis teismingumas. Įrodymų, patvirtinančių, kad šalys, sudarydamos skolos perkėlimo sutartį, būtų pakeitę aptartą sutartinį teismingumą, šalys nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu ieškovas E. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį.
17. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad ieškinio faktinis pagrindas yra skolos perkėlimo atsakovui sutartis. Faktinis ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kurios nulėmė skolos susidarymą ir ieškovo reiškiamą reikalavimą ( ieškinio dalyką).
18. Pažymi, kad pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai.
19. Nurodo, kad ieškinio faktinis pagrindas yra tai, kad atsakovas R. R. žodiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kuria skolinga ieškovui buvo Danijos įmonė „Remyg‘BYG“. Ieškovo nurodytas vienas iš teisinių pagrindų - LR CK 6.115 -6.116 straipsnių nuostatos – teismo, vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nesaisto ir neapriboja. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką kaip išimtinai kylantį iš skolos perkėlimo, susiaurino ginčo nagrinėjimo ribas.
20. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo Danijos įmonė „Remygas-BYG“ yra individuali įmonė, t.y. neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkas ( vadovas) , šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas, yra subsidiariai atsakingas už įmonės prievolių vykdymą savaime ir be jokios skolos perkėlimo sutarties.
21. Nurodo, kad ieškovui aplinkybė, kad įmonės turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti, yra žinoma nuo 2019 m. pabaigos, kai buvo vėluojama atsiskaityti už atliktus darbus ir būtent dėl to įmonės savininkas R. R. įsipareigojo asmeniškai dengti šią skolą. Įmonė yra neveikianti, neturi jokio turto ir nemoka mokesčių, tą patvirtina Danijos mokesčių inspekcijos paruošta pajamų deklaracija. Ieškovo nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje pagrįstai nurodomas atsakovu R. R., Danijos įmonės „Remygas-BYG“ savininkas, subsidiariai atsakingas už įmonės skolas fizinis asmuo. Šio asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl byla yra teisminga Lietuvos teismui pagal atsakovo ir įmonės savininko gyvenamąją vietą.
22. Pažymi, kad bylos perkėlimas nagrinėti į Daniją būtų išimtinai formalus, tačiau neracionalus, apsunkinantis abiejų ginčo šalių padėtį veiksmas. Abi ginčo šalys gyvena Lietuvoje. Mano, kad teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, turi atsižvelgti ir į teisingumo, protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.
25. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ne bet koks suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą savaime sudaro pagrindą pradėti teisminį procesą galimai pažeistoms subjektinėms teisėms apginti. Pažymėtina, kad įgyvendinant teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, turi būti užtikrinta, kad ieškinys atitiktų reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui ir formai ( CPK 111, 113,114,135 straipsniai), kad kreipimasis į teismą atitiktų ir kitas procesines sąlygas, būtinas civilinei bylai pagal pateiktąjį procesinį dokumentą pradėti. Teismas savo ruožtu turi ex officio ( pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrinti, ar ieškinys atitinka tokio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar nėra kitų procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens ieškinį ar kitą procesinį dokumentą.
26. CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t.y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendžia rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimo, pozicija. Tokiu atveju, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymą priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tai objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato nagrinėti bylą iš esmęs arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktą procesinį dokumentą ( CPK 293 ir 296 straipsniai )( Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
27. Susipažinus su ieškinio bei patikslinto ieškinio turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad faktinis ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kurios nulėmė skolos susidarymą ir ieškovo reikalavimas apginti jo pažeistą teisę. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t.y. sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ėmėsi vertinti ieškinio pagrįstumą. Iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl darbo ir apmokėjimo už darbo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra kildinamas tik iš darbo teisinių santykių ar tai, kad ieškinio faktinis pagrindas yra skolos perkėlimas atsakovui. Pažymėtina, kad pats ieškovo nurodo patikslintame ieškinyje, kad jis savo reikalavimą kildina iš bendrųjų civilinių santykių, t.y. žodinio atsakovo įsipareigojimo sumokėti tam tikrą sumą ieškovui. Be to, pirmosios instancijos teismas kelis kartu sprendė ieškinio priėmimo klausimą šioje situacijoje, skirtingas vertindamas ieškovo pareikštą reikalavimą.
28. Teismas bylos teismingumą įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą ( kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį. Esant tokiai situacijai, kai kylo abejonių dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių , neišsiaiškinus visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimui, neišsiaiškinus kokie santykiai siejo abi šalis, susidaro situaciją, kai ieškovas, nurodęs faktines ieškinio aplinkybes ir pasirinkęs savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, negali realiai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagal šiuo metu byloje pateikiamus duomenis vertinti, jog ginčas yra kilęs išimtinai iš darbo teisinių santykių, nepakanka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tik bylos nagrinėjimo metu gali išsiaiškinti kokie santykiai siejo šalis ir tik tada galima būtų atitinkamai kvalifikuoti ieškovo pareikštą reikalavimą.
29. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei teismingumo nustatytą, nepagrįstai atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui, kas sudaro pagrindą skundžiamą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.