- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eI2-8935-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02195-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 21R2-119-1(AG2-86/16-2022); 2) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašytą 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ raštą; 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti vaiko situacijos vertinimo Anketą Nr. 5VSV-1156 (toliau – ir Anketa); 4) panaikinti arba įpareigoti Tarnybą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo Anketą Nr. 5VSV-1156; 5) panaikinti Tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2696.
2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas - nutarta priimti nagrinėti pareiškėjos R. V. skundą dalyje atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 19 d. priimto sprendimo Nr. 21R2-119-1(AG2-86/16-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) panaikinimo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156.
Skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti arba įpareigoti Tarnybą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156 bei Tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-269 atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su 2022 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimu Nr. 21R2-119-1(AG2-86/16-2022), teigdama, kad Komisija neįvykdė pareiškėjos prašymų. Nurodo, kad Komisija neįpareigojo atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo Anketą Nr. 5VSV-1156 bei Tarnybos Skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“, nors visa situacija ir argumentai dėl neteisingai užpildytos Anketos, paviršutiniško Anketos pristatymo buvo pateikti.
Komisija sprendime teigė, kad Tarnyba raštą surašė tinkamai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tačiau pareiškėja pažymi, kad nors Tarnybos Skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 5SD-2416 buvo surašytas pagal minėtą įstatymą tinkamai, tačiau būtent surašytoje Anketoje nebuvo laikytasi viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto 7 papunkčio reikalavimų, t. y. Anketoje nebuvo nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, surašydama skundžiamą sprendimą teigė, jog Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą, galėjo paviršutiniškai atsakyti, kad prašymas yra pavėluotas, tačiau pateikė išsamų atsakymą. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Tarnybos pasisakymas yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. Skyrius Palangos mieste gavo pareiškėjos R. V. prašymą (reg. Nr. 5PR-536), kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156, kaip klaidingai surašytą bei panaikinti neteisingai inicijuotą atvejo vadybą. Pareiškėja nurodė, kad paskubėjo pasirašyti dokumentą ir manė, kad jis surašytas neteisingai. Prašyme pareiškėja išdėstė savo veiksmus organizuojant vaiko ugdymąsi 2020 metais bei kitą informaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, pasinaudodama teise ginti savo interesus, 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė Komisijai skundą, o 2021 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156. Komisija administracinėje byloje Nr. AG2-159/13-2021 nagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 21R2-221 (AG2-159/13-2021) atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-1156 panaikinimo. Sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, dėl šio klausimo jau yra pasisakyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2210-583/2022).
Nurodo, kad Skyrius 2022 m. balandžio 25 d. pareiškėjai pateikė atsakymą Nr. 5SD-2416, laikydamasis teisės aktuose nustatytų terminų. Atsakyme nurodyta, kad Skyrius, nagrinėdamas gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vadovaujasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, nuostatomis, taip pat atsakyme nurodyti Skyriaus atlikti veiksmai, siekiant objektyviai išnagrinėti pranešimą, susijusį su pareiškėjos nepilnamečiu vaiku, nurodytos pranešimo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei išsamiai išdėstyti motyvai bei argumentai dėl 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos anketos Nr. 5VSV-1156 pildymo bei atvejo vadybos inicijavimo. Informuoja, kad Tarnyba turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoti atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka, kai atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (redakcijos galiojusios iki 2022 m. liepos 1 d.) 24 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2022 m. liepos 19 d. Nr. 21R2-(AG2-86/16-2022) sprendimo ir Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156, pagrįstumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos administracinių ginčų komisijos bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjos R. V. patikslinto skundo dalis atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę naujo išnagrinėti Komisijoje pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 146-148).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Skyriaus vyriausioji specialistė R. U. 2020 m. spalio 13 d. surašė vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156 (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 100-111), kurioje nurodyta, jog Skyriuje gautas vaiko senelio pranešimas dėl tėvų vengimo leisti vaiką į mokyklą ir kliudymo jam mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kadangi nebuvo užtikrintas vaiko ugdymo procesas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą.
Tarnyba 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-2696 (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 90-98) įvertino atvejo vadybos pradėjimo ir Anketos surašymo aplinkybes.
2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu Nr. 21R2-235 (AG2-159/13-2021, b. l. 138-141) byla dėl minėto Tarnybos rašto panaikinimo nutraukta. Teismų informacinės sistemos duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3481-583/2022 panaikino 2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Nustatyta, jog pareiškėja Skyriui pateikė 2022 m. balandžio 7 d. prašymą (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 73-75), prašydama panaikinti Anketą, kaip neteisingai surašytą, taip pat panaikinti neteisingai inicijuotą atvejo vadybą.
Paminėtina, kad pareiškėja Komisijai administracinėje byloje Nr. AG2-159/13-2021 skundė Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 135-137), iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir pateikdama 2022 m. balandžio 7 d. prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą, Skyrius 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ (Ginčų komisijos byla Nr. (7.11)AG2-86/16-2022, b. l. 68-72), nurodydamas faktines aplinkybes dėl Anketos surašymo, atvejo vadybos inicijavimo, iš esmės nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Anketos. Taip pat pažymėjo, jog apie atliktą J. V. situacijos vertinimą, surašytą Anketą, Tarnyba pateikė išsamų, motyvuotą 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. S-2696.
Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad Skyrius galėjo į pareiškėjos prašymą atsakyti formaliai, t. y. informuojant, kad Anketos panaikinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau Skyrius vadovavosi pagalbos viršenybės principu, t. y. vaikui ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 16 punktas) ir siekė atkreipti pareiškėjos dėmesį į valstybės siūlomos pagalbos formos - atvejo vadybos svarbą. Skyrius vadovavosi išsamumo principu ir pareiškėjai atsakė aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas prašymo nagrinėjimui turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau - ir VTAPĮ), Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (minėta, toliau - ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.
Pareiškėja ginčija skundžiamą sprendimą teigdama, jog Tarnyba, surašydama 2022 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ teigė, kad Tarnyba minėtame rašte piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes Tarnybos darbuotojos pareiškėją netinkamai informavo, kad Anketos skųsti negalima.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.). Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą tvarka reglamentuojama, be kita ko, minėto įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip indvidualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
ABTĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Minėta, kad teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl panaikinimo arba įpareigojimo Tarnybą panaikinti 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156 bei tarnybos vadovės 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-269 panaikinimo atsisakė priimti, kadangi pareiškėja reiškia skundu tapačius reikalavimus, dėl kurių yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, todėl dėl vaiko atžvilgiu pradėtos atvejo vadybos, surašytos Anketos teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl vaiko atžvilgiu pradėtos atvejo vadybos, surašytos Anketos teisėtumo ir pagrįstumo, 2022 m. birželio 17 d. sprendimu taip pat atsisakė priimti. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad pareiškėjos teiktų skundų tikslas visų inicijuotų procesų kontekste yra Skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-1156 panaikinimo klausimas, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisijos 2022 m. liepos 19 d. sprendime buvo teigiama, jog šioje byloje nebus pasisakoma dėl vaiko atžvilgiu pradėtos atvejo vadybos, surašytos Anketos teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pareiškėja mano, kad toks komisijos sprendimas yra netinkamas, nes komisija pasisako tik dėl tinkamai ar netinkamai tarnybos Skyriaus surašyto 2022 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 5SD-2416 „Dėl Jūsų prašymo“ formos, bet ne turinio, todėl namo, kad komisija netinkamai pasielgė neįpareigodama Tarnybos panaikinti surašytą Anketą.
Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Kaip jau minėta, Komisija 2022 m. birželio 17 d. sprendimu atsisakė priimti skundo dalį dėl 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-1156 bei vaiko atžvilgiu pradėtos atvejo vadybos, todėl Komisija pagrįstai nusprendė nepasisakyti dėl atvejo vadybos bei Anketos pagrįstumo ir teisėtumo.
Komisija, įvertinusi Tarnyboje 2022 m. balandžio 7 d. gautą pareiškėjos prašymą, kuriuo ji prašo panaikinti dokumentą - Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1156, taip pat pareiškėjos prašymo turinį, kuriame buvo nurodyti pareiškėjos vertinimu Skyriaus darbuotojų padaryti pažeidimai, surašant Anketą ir inicijuojant atvejo vadybą, padarė išvadą, kad nors pareiškėja ir nurodė jos manymu padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau iš esmės buvo siekiama, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, pati pasinaikintų Anketą. Komisija padarė išvadą, kad į pareiškėjos prašymą turėjo būti atsakyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 45.3 punkto ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių 69.3 punkte nustatyta tvarka, t. y. priimamas sprendimas (pvz. panaikinti Anketą) arba nurodomos atsisakymo priimti sprendimą priežastys.
Kadangi prašymu buvo prašoma pačios atsakovės panaikinti jos priimtą Anketą bei inicijuotą atvejo vadybą, būtina išspręsti, ar pagal galiojančius teisės aktus tokia teisė atsakovei yra suteikta.
Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei VTAPĮ, nei Aprašo nuostatos nenumato galimybės atsakovei panaikinti Anketos ar atvejo vadybos inicijavimo, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad atsakovė bet kokius veiksmus gali atlikti tik jai teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Šiuo atveju Tarnyba, įvertinusi Skyriaus pateiktus duomenis dėl vaiko J. V. teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo bei galimai nepagrįsto Vaiko situacijos vertinimo anketos dalių užpildymo, priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Atsakyme Tarnyba pažymėjo, kad visi Tarnybos kompetencijai priskirtini veiksmai atlikti tinkamai ir nepažeidžiant galiojusių teisės aktų. Teismo vertinimu, Komisija sprendime teisingai nurodė, jog vien tai, kad pareiškėja pateikia savo argumentus dėl nepagrįstai pradėtos atvejo vadybos, netinkamai surašytos Anketos, nereiškia, jog atsakovė turi veikti pareiškėjos pageidaujamu būdu ir panaikinti Anketą, nors teisinis reguliavimas tokios teisės pačiai pasinaikinti Anketą nesuteikia.
Pažymėtina ir tai, kad Komisijoje nagrinėjant pareiškėjos skundą pati pareiškėja posėdžio metu patvirtino, kad atvejo vadyba nuo 2022 m. kovo mėnesio yra nutraukta. Tai reiškia, jog atžvilgiu atvejo vadybos procesas yra nutrauktas, t. y. pasiektas vienas iš tikslų, kurio ji siekė kreipdamasi į Tarnybą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-47/16).
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jis pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, išdėstytas motyvuotas atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Skundžiamas sprendimas pagrįstas teisės aktais, nurodyta apskundimo tvarka, apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyta įgaliotų pareigūnų. Iš skundžiamo sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra pateiktas individualaus pobūdžio administracinis aktas (raštas), teismo vertinimu, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jo panaikinimui pagrindų teismas nenustatė. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių skundžiamas Tarnybos 2022 m. balandžio 22 d. atsakymas Nr. 5SD-2416 teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Iš Komisijos sprendimo matyti, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nustatė ir atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl pačios atsakovės kompetencijos, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus Komisijos sprendimo turinį, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovės bei Komisijos sprendimų išvadomis, nepateikė faktais ir teise pagrįstų argumentų, todėl pareiškėjos skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Tarnyba bei Komisija.
Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo teismui tenkinti pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. prašymą panaikinti Anketą. Taigi, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas dėl visų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.