Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-3481-583/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-25
Bylos Nr.: eI3-3481-583/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00112-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: viešosios R
Trečiasis asmuo: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

25.8Kiti su mokslu ir švietimu susiję klausimai

Administracinė byla Nr.eI3-3481-583/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00112-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 41; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios R. V. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dalyje dėl 2021 m. gruodžio 16 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21R2-(AG2-159/13-2021) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Rezoliucinė dalis

2022-02-09 Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas, kuriuo nutarta:

pareiškėjos R. V. (toliau – ir Pareiškėja) skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Tarnybos Klaipėdos skyrius), dalyje dėl 2021 m. gruodžio 16 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21R2-(AG2-159/13-2021) panaikinimo, priimti nagrinėti.

Kitoje dalyje pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyta priimti.

Pareiškėja nesutinka su 2021 m. gruodžio 16 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimu Nr. 21R2-(AG2-159/13-2021), teigdama, kad nepagrįstai byla buvo nutraukta neišnagrinėjus ginčo iš esmės. Išsamesnių ir detalesnių nesutikimo su ginčijamu sprendimu teisinių argumentų nesuformuluoja.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą nurodė, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnyje nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) ir jos teritorinių padalinių kompetencija. LAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. LAGK taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 str. 1 d.). LAGK teritoriniai padaliniai (t.y. Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apygardų skyriai) nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 str. 2 d.).

Akcentuoja, kad Centriniai valstybinio administravimo subjektai yra tie, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 3 d. 1 p.). Tarnyba yra iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomas viešasis juridinis asmuo, kurios tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, (toliau – Tarnybos nuostatai) 4, 5, 9 p.). Tarnybos vertinimu, Tarnyba priskirtina centrinių valstybinio administravimo subjektų kategorijai ir Tarnybos priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti Tarnybos kompetencijai priskirtus veiksmus klausimus turėjo nagrinėti LAGK, o ne LAGK teritorinis padalinys.

Taip pat pažymima, kad dėl Tarnybos priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti Tarnybos kompetencijai priskirtus veiksmus nėra numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Dėl šios priežasties, skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 23 str. 5, 6 d.). Pareiškėja pasirinko kreiptis į administracinių ginčų komisiją, tačiau kreipėsi ne į Tarnybos 2021-09-30 rašto Nr. S-2696 apskundimo tvarkoje nurodytą LAGK, o į LAGK Klaipėdos skyrių. Dėl kokių priežasčių Pareiškėja pasirinko tokį apskundimo būdą, nėra žinoma, tačiau Pareiškėja turi pasyti šiam procesui keliamų reikalavimų. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai,- šiuo metu galimas tik LAGK Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumo klausimo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

Šioje byloje skundo į teismą dalyku yra 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 21R2- (AG2-159/13-2021) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) sprendimas, kuriuo nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjos R. V. patikslinto skundo dalį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ dalies panaikinimo.

Iš teismui pateiktos administracinių ginčų komisijos bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjos R. V. patikslintą skundą dalyje atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ (toliau – ir Raštas) dalis, pripažįstant kaip neteisingą, nepagrįstą Rašto išvadą, kad ,,(...) įvertinus, jog mažiau nei pusantro mėnesio laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki 2020-10-12 vaikui buvo pakeistos trys ugdymo įstaigos, sutiktina, jog tai neatitinka geriausių vaiko interesų. (...) nesutiktina, jog rizikos veiksnys įrašytas nepagrįstai.“ bei išvadą, kad „atsižvelgiant į tai, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys (Aprašo 29.1.1.pp. (pastaba. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 29.1.1. p. p.) „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos ) individualizuotas ir argumentuotas, bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti galimi apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatyto rizikos veiksnio įtaką vaikui, nesutiktina, jog Vaiko situacijos vertinimo anketos 16 p. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pažymėta nepagrįstai“.

Pareiškėja skundė Rašto išvadą, kad: „atsižvelgiant į tai, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys (Aprašo 29.1.1.pp. „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos ) individualizuotas ir argumentuotas, bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti galimi apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatyto rizikos veiksnio įtaką vaikui, nesutiktina, jog Vaiko situacijos vertinimo anketos 16 p. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pažymėta nepagrįstai“. Pareiškėja skundė atsakovės Rašte padarytą išvadą, kad „(...) įvertinus, jog mažiau nei pusantro mėnesio laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki 2020-10-12 vaikui buvo pakeistos trys ugdymo įstaigos, sutikrina, jog tai neatitinka geriausių vaiko interesų. (...) nesutiktina, jog rizikos veiksnys įrašytas nepagrįstai“.

Komisija ginčijamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ dalių, kuriuose nurodyta, kad ,,(...) įvertinus, jog mažiau nei pusantro mėnesio laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki 2020-10-12 vaikui buvo pakeistos trys ugdymo įstaigos, sutiktina, jog tai neatitinka geriausių vaiko interesų. (...) nesutiktina, jog rizikos veiksnys įrašytas nepagrįstai.“; „atsižvelgiant į tai, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys (Aprašo 29.1.1. pp. „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos ) individualizuotas ir argumentuotas, bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti galimi apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatyto rizikos veiksnio įtaką vaikui, nesutiktina, jog Vaiko situacijos vertinimo anketos 16 p. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pažymėta nepagrįstai“, teisėtumo.

Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio 6 administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančiųjų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų (toliau – ginčai), kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką (IAGNTĮ 1 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 29 straipsnio 8 dalis numato, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. VTAPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, priima vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdo jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstatymų nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus, siekia gerinti vaiko teisių apsaugos padėtį Lietuvoje (2 dalis). Pagal VTAPĮ 47 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. VTAPĮ 47 straipsnio 4 dalyje išvardytos kitos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos: 1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kitos ministerijos; 2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; 3) Lietuvos Respublikos prokuratūra (toliau – prokuratūra); 4) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); 5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 6) savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Remiantis aukščiau cituojamu teisiniu reguliavimu Komisija nusprendė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, taip pat vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir kitoms VTAPĮ išvardintoms institucijoms, turinčioms teisę nagrinėti tokius skundus. VTAPĮ 47 straipsnio 4 dalyje pateiktas kitų vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų baigtinis sąrašas, kurioms skundai (pvz., skundai ikiteismine tvarka, atsižvelgus į institucijos kompetenciją) galėtų būti teikiami. Komisija ginčijamame sprendime pažymėjo ir tai, kad nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nei kiti įstatymai, susiję su vaiko teisių apsauga, nesuteikia teisės Komisijai nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei jos teritorinių padalinių priimtų sprendimų ar veiksmų teisėtumo. Todėl skundo dėl Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ dalių panaikinimo nagrinėjimas Komisijos teigimu nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl byla nutraukta, vadovaujantis IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi ginčo nagrinėjimas iš esmės Komisijoje reikštų Komisijos veikimą ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus), kas savaime būtų pagrindas Komisijos sprendimą panaikinti.

Vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą ir apibrėžiant Komisijoje nagrinėto ginčo pobūdį akivaizdu, kad Raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos miesto pareigūnų veiksmų, susijusių su vaiko situacijos vertinimu ir atvejo vadybos taikymu.

Teikiant atsakymą į skundą, kiek tai susiję su skundo turiniu, aktualus ir teisinis reglamentavimas numatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, kuris įtvirtina ir reglamentuoja geriausių vaiko interesų prioriteto principą, kuriuo privalo vadovautis tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal šį principą, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausių vaiko interesų principą įtvirtina ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurios 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Taipogi aktualus ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, numatantis, kad, atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą.

Ginčo teisinius santykius Rašto rengimo metu reguliavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. BV-91 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės (akto redakcija galiojusi iki 2022 m. vasario 1 d., kuri neteko galios priėmus 2022 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. BV-15). Aktualios redakcijos Taisyklių 1 punkte numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir (ar) skundų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šių Taisyklių 5 punktas nustatė, kad teikdami informaciją Tarnybos darbuotojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Aktualios ginčui redakcijos Taisyklių 50 punktas numatė, kad Tarnybos direktoriaus priimti sprendimai per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau paminėta, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjos R. V. patikslintą skundą dalyje atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ dalis, pripažįstant kaip neteisingą, nepagrįstą Rašto išvadą, kad ,,(...) įvertinus, jog mažiau nei pusantro mėnesio laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki 2020-10-12 vaikui buvo pakeistos trys ugdymo įstaigos, sutiktina, jog tai neatitinka geriausių vaiko interesų. (...) nesutiktina, jog rizikos veiksnys įrašytas nepagrįstai.“ bei išvadą, kad „atsižvelgiant į tai, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys (Aprašo 29.1.1.pp. (pastaba. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 29.1.1. p. p.) „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos ) individualizuotas ir argumentuotas, bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti galimi apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatyto rizikos veiksnio įtaką vaikui, nesutiktina, jog Vaiko situacijos vertinimo anketos 16 p. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį pažymėta nepagrįstai“.

IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimu priimta nagrinėti pareiškėjos R. V. skundo dalis pateko į prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės reglamentuojamą fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir (ar) skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reglamentavimo sritį ir pagal Taisyklių 50 punktą Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ galėjo būti skundo Komisijai dalyku ir jis privalėjo būti išnagrinėtas Komisijoje iš esmės.

Kad tokie ginčai priskirtini Administracinių ginčų komisijų kompetencijai abejonių nekilo ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, formuojančiam vieningą administracinių teismų praktiką (žr.: 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byla Nr. eA-43-662/2021; 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2081-629/2021).

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad Komisija nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S-2696 „Dėl R. V. 2021-08-19 skundo“ dalies panaikinimo nepagrįstai nusprendė, kad skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai ir bylą nutraukė. Komisijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 21R2-235 (AG2-159/13-2021) naikintinas.

Šioje byloje skundo Komisijai dalyku buvo administracinis aktas, kurį priėmė Centrinis valstybinio administravimo subjektas (Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, 4, 5, 9 punktai). Pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi skundo, kuris buvo priimtas nagrinėti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje nagrinėjimas yra priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuriai ir perduotinas skundo nagrinėjimas panaikinus Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R2-235 (AG2-159/13-2021) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą tenkinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R2-235 (AG2-159/13-2021) panaikinti.

Pareiškėjos R. V. skundą perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas