- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- eI3-2162-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00313-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūta Miliuvienė ir Iveta Pelienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka užbaigusi nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), Kultūros paveldo centrui, I. M., R. Č. ir D. Č., dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. skundu prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2019 m. lapkričio 11 d. aktą Nr. KPD-SK-411.
Skunde iš esmės nurodoma, kad pareiškėjas raštu buvo informuotas, kad 2019 m. lapkričio 11 d. Vertinimo taryba posėdyje nutarė mokyklos pastatui – Vilai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (toliau – ir Vila) suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros paveldo vertybių registrą ir nustatyti jo vertingąsias savybes, vietinį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas.
Pareiškėjas skunde cituoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 4 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) nuostatas. Teigia, kad Vertinimo taryba, spręsdama, ar Vilai reikalinga suteikti teisinę apsaugą, turėjo atlikti išsamius istorinius bei fizinius tyrimus, amžiaus cenzo bei autentiškumo požymių patikrą, remtis archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis bei kitais šaltiniais, tačiau skundžiamame akte remtasi tik viena internetine publikacija. Teigia, kad Vertinimo taryba iš esmės rėmėsi tik prielaidomis bei spėjimais, tačiau neatliko reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų, kurie tas prielaidas bei spėjimus patvirtintų.
Pažymi, kad Vertinimo taryba taip pat naudojosi internetinėje svetainėje www.epaveldas.lt esančiais duomenimis, atlikdama paiešką pagal raktažodį „Vila“, tačiau akivaizdu, jog tokia paieška yra visiškai formali, kurios rezultatai niekaip nėra susieti su Vila bei jos istorija, todėl niekaip nepatvirtina ginčo nekilnojamojo objekto svarbos ir reikalingumo pripažinti kultūros vertybe.
Pažymi, kad per 50 metų laikotarpį Vila buvo naudojamas tik kaip pagalbinis mokyklos pastatas, kuriame buvo įrengtos dirbtuvės bei sporto inventoriaus sandėlis. Vila per minėtą laikotarpį buvo ne kartą atnaujinama, keičiama stogo danga, atliekami įvairūs rekonstrukcijos darbai, ko pasėkoje ji prarado savo autentiškumą, vertingąsias savybes, todėl negali būti pripažįstamas kultūros paveldo objektu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiamas aktas galimai buvo priimtas atsižvelgiant į atskirų asmenų interesus, kurie siekia, jog visas Kačerginės miestelis būtų pripažintas kultūros paveldo vietove. Dėl šios priežasties yra bandoma dirbtinai kultūros paveldo objektais pripažinti Kačerginėje esančius medinius namus, tame tarpe ir Vilą, neatsižvelgiant į tai, jog jų vertingosios savybės nėra išlikę.
Teisme 2020 m. liepos 26 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas į bylą pateikė habil. Dr. A. Miškinio 1996 m. atliktų Kačerginės, Zapyškio ir Kulautuvos urbanistinių tyrimų ištrauką, kurioje pavaizduotas Kačerginės 1996 m. būklės planas (toliau – Planas). Pareiškėjo teigimu urbanistinių tyrimų autorius Plane aiškiai išskyrė 4 tuo metu kultūriškai svarbius laikytinus objektus, kurie pažymėti skaičiais nuo 1 iki 4 – paminklą partizanams; kryžių; namą, kuriame 1961–1967 m. gyveno V. Mykolaitis-Putinas; namą, kuriame 1906 m. gyveno J. B.. Vilos urbanistinio tyrimo autorius nebuvo išskyręs kaip turinčios kultūrinę, architektūrinę ar istorinę reikšmę. Plane naudojamas Vilos žymėjimas atsirado vėliau. Pareiškėjo teigimu urbanistinio tyrimo autorius neatliko Vilos tyrimų. Mano, kad nėra jokių pateikta istoriių, archyvinių šaltinių, kurie patvirtintų Vilos autentiškumą ir amžių.
Atsiliepimas
Atsakovė Vertinimo taryba atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugumo ir tvarkybos, teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato NKPAĮ. Atsakovė cituoja NKPAĮ 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai, akto redakcija aktuali nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.), kuriais vadovaujantis veikia Vertinimo tarybos.
Vadovaujantis Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. KPD-SK-411 (toliau – ir Aktas), Kriterijų apraše nustatytais kriterijais, būtinais kultūros paveldo objektui: amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu, buvo nustatytas kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių pobūdis. Cituoja Aprašo 6 punktą, kuriame nurodyta, iš ko susideda vertinimo procesas. Pažymi, kad vertinimas atliekamas remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra. Taip pat vertinant atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų, apsaugos zonos apbrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą jos registruojamos Kultūros paveldo registre.
Nurodo, kad Akto projektą rengė ir jį Vertinimo tarybai kartu su atliktais tyrimais ir rašytiniais šaltiniais 2019 m. lapkričio 11 d. posėdyje pristatė Kultūros paveldo centras. Pažymi, kad pareiškėjui apie Vertinimo tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas apsaugos suteikimo ginčo statiniui klausimas, buvo pranešta. Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. el. paštu informavo, kad posėdyje nedalyvaus dėl užimtumo ir pateikė savo poziciją, kad Mokyklos pastatas neturėtų būti pripažintas vertingu, tačiau nepateikė jokių istorinių tyrimų, archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių ir kt., galinčių paneigti Akte nustatytų faktų pagrįstumą.
Vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 11 d. posėdyje, atsižvelgdama į Kultūros paveldo centro pateiktą medžiagą ir atsižvelgdama į pareiškėjo poziciją išdėstytą raštu, nusprendė suteikti Mokyklos pastatui apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą kaip pavienį kultūros paveldo objektą pavadinimu „Vila“, apibrėžti jos teritorijos ribas, nustatyti vertingųjų savybių pobūdį – architektūrinį, lemiantį reikšmingumą, tipišką ir nustatyti reikšmingumo lygmenį – vietinį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės nurodomi tokie patys argumentai, kaip ir atsakovės atsiliepime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras (toliau – ir KPC) atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad KPC vadovaudamasis Kriterijų aprašo 6 punkto nustatytais vertinimo kriterijais, taikomais kultūros paveldo objektui (amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu), pasiūlė nustatyti kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių architektūrinį pobūdį, tipišką lemiantį reikšmingumą bei vietinį lygmenį. Konkrečios vertingosios savybės yra nurodytos Akto 7 punkte. Apibrėžiant pastato teritorijos ribas buvo vadovaujamasi NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalimi. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) suformavo praktiką, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas, patvirtintas Kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259, reikalauja atlikti tik reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus, o pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 10 punktą teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (LVAT 2011-06-27 nutartis a. b. Nr. A63-246/2011).
Pažymėjo, kad rengiant Akto projektą buvo atlikti fiksavimo tyrimai, istorinės - meninės raidos tyrimai, parengtas teritorijų ribų plano projektas, nustatytas vertinimo kriterijais kultūros paveldo objektui: amžiaus cenzas, autentiškumo požymis, reikšmingumas. Negausūs istoriniai šaltiniai buvo surinkti ir apibendrinti. KPC nesprendžia, ar nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikalinga teisinė apsauga, ir nustačius, kad nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė prarado vertingąsias savybes, taip pat nesprendžia, kad teisinė apsauga nereikalinga. Šias funkcijas vykdo Vertinimo Taryba, spręsdamos dėl reikšmingumo nustatymo, teritorijų ir apsaugos zonų apibrėžimo, vertingųjų savybių nustatymo ar patikslinimo, teisinės apsaugos suteikimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. Č. ir D. Č. atsiliepimu į pareiškėjo skundą, skundą palaiko prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 20 d., metu pareiškėjas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad Vertinimo taryba suteikė ginčo pastatui teisinę apsaugą, nors nebuvo atlikti istoriniai ir archyviniai tyrimai, t. y. nebuvo atliktas išsamus ginčo pastato vertinimas, kurio pagrindu Vertinimo taryba galėjo ginčo pastatui suteikti teisinę apsaugą. Pažymėjo, kad miestelio bendruomenėje yra suinteresuotų asmenų, kurie siekia stabdymo miestelio plėtrą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Departamento atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad Vertinimo tarybą sudaro 7 nariai, iš jų net 5 architektai ir jie visi balsavo už teisinės apsaugos ginčo pastatui suteikimą.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens KPC atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad atsižvelgę į ankstesnius atliktus tyrimus (2013 m.) siūlė Kultūros paveldo departamentui suteikti ginčo pastatui teisinę apsaugą. Pripažįsta, kad galimai per suklydimą ginčijamame akte nurodytas tik vienas internetinis straipsnis. Be to, pažymėjo, kad ne visas ginčo pastatas pripažintas vertingąją vertybe, pvz., priestatas nepripažintas. Ginčo pastatas buvo fotografuojamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus fotofiksavimo tyrimų metu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Ginčas kilo dėl Vertinimo tarybos akto, kuriuo mokyklos pastatui, pavadintam „Vila“, esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., suteikta teisinė apsauga nustatytos vertingosios savybės, jų pobūdis ir apibrėžtos apsaugos ribos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2018 m. lapkričio 23 d., gavęs persiųstą iš Kauno skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patikslinti Vilos paveldo vertingųjų savybių požymių statusą, 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. KTP-305 kreipėsi į Departamentą prašydamas spręsti dėl Vilos paveldosauginio statuso.
Departamentas 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. (9.52.) 2-24 pavedė KPC išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir, jei pastatas atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodytus kriterijus, reikalingus įrašymui į Kultūros vertybių registrą, parengti reikalingą apskaitos dokumentaciją bei pateikti Departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriui.
KPC 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. (16.1.) 2-150 „Dėl Vilos, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. įvertinimo“ Vertinimo tarnybai pateikė ginčijamo akto projektą su priedais, o Vertinimo taryba 2019 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. KPD-SK-411 suteikė apsaugą Vilai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja NKPAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-08-01 iki 2020-01-01, ginčijamo akto priėmimo metu), Kriterijų aprašas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalį sąvoka „vertingoji savybė“ apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elementas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Vertinimo tarybos. <...> Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras (NKPAĮ 8 straipsnio 6 dalį). Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos.
Nekilnojamųjų vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Tyrimų duomenų apimties aprašas. Pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1 punktą (fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas). Pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.2 punktą istorinės – meninės raidos tyrimai – tai tyrimai, kuriais patikslinami, detalizuojami ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos. Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalį nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga.
Pagal Pavyzdinių nuostatų (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.) 9 punktą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas sudaro, jų nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina jų sudarytojai: Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybės (toliau – Vertinimo tarybų sudarytojai). Pavyzdinių nuostatų 7.3 papunktyje detalizuota Departamento sudarytų vertinimo tarybų atliekamos funkcijas, t. y. šios institucijos sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba, nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo (7.3.1 p.); nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį (7.3.2 p.); tikslina vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis (7.3.3 p.).
Vertinimo tarybų sprendimai priimami posėdžiuose. Pagal Pavyzdinių nuostatų 16 punktą Vertinimo tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio Tarybos sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo. Tad vertinant skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą, jis vertintinas kartu su posėdžio, kuriame jis buvo priimtas, medžiaga.
Pavyzdinių nuostatų 19 punktas nustato, kad Tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo Tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo Tarybų sudarytojai.
Iš ginčijamo Akto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta mokyklos pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., suteikti teisinę apsaugą ir „Vilos“ pavadinimą, nustatyti vertingąsias savybes, vietinį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas. Iš ginčo šalių teiktų paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad Vertinimo taryba, spręsdama, ar yra pagrindas šiai vertybei suteikti teisinę apsaugą, rėmėsi fotofiksacijos tyrimų duomenimis, publikacijomis (Modernizmas ateičiai. P. Vaiciuškienės vila, 2019 m. https://modernizmasateiciai.lt/p-vaiciuskienes-vila 2019 03 07), brėžiniais ir Apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Akte pateiktas aprašymas apie „Vilą“, iš kurio matyti, kad pastato vertingosios savybės: 1.1.2. tūris - sudėtinis, sudarytas iš stačiakampio plano, 1 a. su mansarda pagrindinio tūrio ir stačiakampio plano, 2 a. su pastoge bokšto (-; -; TRP 1; BR Nr. 1, 2; FF Nr. 1-5; 2019 m.); stogo forma – pagrindinio tūrio – pusvalminė, bokšto – keturšlaitės piramidės (-; -; FF Nr. 1-8; 2019 m.); stogo dangos medžiaga ar jos tipas – bokšto keraminių čerpių dangos tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1, 2, 5-7; 2019 m.); kiti stogo elementai – keraminių plytų mūro dūmtraukio viršstoginės dalies tipas (-; būklė bloga; FF Nr. 11; 2019 m.); metalinė bokšto stogo smailė (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1, 2, 5-7; 2019 m.); 1.1.3. sienų angos nišos – stačiakampės langų ir durų angos (-; būklė gera; FF Nr. 1-10, 13-15; 2019 m.); 1.1.4. fasadų architektūros tūrinės detalės - Š fasado stačiakampio plano medinis mezoninas su dvišlaičiu stogu (-; būklė gera; FF Nr. 3, 4, 10; 2019 m.); P fasado stačiakampio plano medinis mezoninas su vienšlaičiu stogu (-; būklė gera; FF Nr. 1, 2, 5-9; 2019 m.); bokšto R fasado stačiakampio plano medinis priestatas (išskyrus pristato P pusėje pristatytą karkasą; būklė gera; BR Nr. 2; FF Nr. 2, 12; 2019 m.); bokšto P fasado stačiakampio plano betono priestato su betono laiptais ir stačiakampe įėjimo į rūsį anga tipas)-; būklė bloga, patenkinama; BR Nr. 2; FF Nr. 1, 2, 12, 14; 2019 m.); fasadų apdaila ir puošyba – medinių stoginukų tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-6, 8, 16; 2019 m.); fasadų skydų horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis dailylentėmis tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-10, 12-17; 2019 m.); kerčių apkalimo medinėmis profiliuotomis dailylentėmis tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-3, 5-10, 12-14, 16, 17; 2019 m.); medinių langų ir durų profiliuotų apvadų tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-10, 12, 13, 15; 2019 m.) medinių profiliuotų dailylenčių cokolio traukos tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 17; 2019 m.); 1.1.5. Konstrukcijos – betono pamatas su cokoliu, pusrūsio sienomis ir keraminių plytų mūro eile cokolio viršutinėje dalyje (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-5, 17, 26; 2019 m.); medinės sienų konstrukcijos (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-9, 13-24; 2019 m.); medinės sijinės 1 a. ir mansardos perdangos su mediniais atraminiais stulpais (-; būklė patenkinama; FF Nr. 18, 19; 2019 m.); gelžbetoninė rūsio perdanga (-; būklė patenkinama; FF Nr. 26; 2019 m.); stogų konstrukcijos (netyrinėta; -; -; 2019 m.); funkcinė įranga – medinių bokšto laiptų su profiliuotomis pakopomis tipas (-; būklė patenkinama; BR Nr. 2; FF Nr. 23, 24; 2019 m.); stalių ir kitų medžiagų gaminiai – langų medinių konstrukcijų tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-10, 13, 15, 18, 19; 2019 m.); medinių įsprūdinių durų su mediniais apvadais tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 20, 21; 2019 m.); 1.1.6. Lubų, sienų apdaila – bokšto vidaus horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis dailylentėmis tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 20-24; 2019 m.); grindų danga – medinių lentų grindų su grindjuostėmis tipas (-; būklė bloga, patenkinama; FF Nr. 18; 2019 m.).
Taip pat pateikti duomenys, kad buvo atlikti fiksavimo tyrimai, tai patvirtina pastato esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., 27 vnt. nuotraukos, taip pat apibrėžtų teritorijos ir ribų planas, pateikiama nuoroda į internetinę publikaciją apie P. Vaiciuškienės vilą. Nors akte ir nenurodyta, tačiau teismui pateikta habil. Dr. A. Miškinio 1996 m. atliktų Kačerginės, Zapyškio ir Kulautuvos urbanistinių tyrimų ištrauka, iš kurių matyti kad dar 1996 metais buvo aptariamas statinys pažymėtas, nors neišskirtas kaip paveldosauginis objektas. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad urbanistinių tyrimų autorius netyrė Vilos vertingųjų savybių, tačiau pareiškėjas negali paneigti, kad urbanistinių tyrimų autorius tyrė teritoriją, kurioje buvo ir yra Vila, t. y. atliko Kačerginės miestelio urbanistinius tyrimus.
Be to, pažymėtina, kad ginčo statinys pripažintas kultūros paveldo objektu ir įtrauktas į registrą dėl savo architektūros (žr. akto 10 p.), o ne dėl kitokių reikšmingų savybių, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti atlikti istoriniai, archeologiniai ar kitokie tyrimą tam, kad objektą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų registrą ir apibrėžti jo tipines (o ne unikalias ar individualias) vertingąsias savybes.
Pagal Vertinimo kriterijų aprašo 6 punktą vertinimo procesas susideda iš: 1) amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, 2) reikšmingumo nustatymo, 3) teritorijos ir apsaugos zonos apibrėžimo, 4) reikšmingumo lygmens nustatymo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad aptariamas pastatas baigtas statyti 1938 metais, t. y. atitinka daugiau nei 50 metų amžiaus cenzo kriterijų. Būtent autentiškumo požymių patikra remiasi tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės ir elementų atitikties amžiaus cenzui (11 p.). Aptariamu atveju nekilo abejonių dėl pagrindinio statinio amžiaus. Dalis statinio (priestatas) nebuvo pripažintas vertingąja savybe ar elementu, kadangi pristatytas vėliau. Dėl to nesutiktina, kad autentiškumui nustatyti šiuo atveju buvo reikalingi didesnės apimties ir kitokių sričių nei nustatytas reikšmingumas tyrimas. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu individualiu atveju nuo vertingosios savybės pobūdžio priklauso, kiek ir kokių tyrimų yra būtina atlikti (LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vertinimo taryba, priimdama ginčijamą aktą, rėmėsi KPC atliktais išsamiais fiziniais fotofiksacijos tyrimais, amžiaus cenzo bei autentiškumo požymių patikra, rėmėsi turima archyvine medžiaga, ankstesnių tyrimų ataskaitomis, publikacijomis, todėl atmestini pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad skundžiamas aktas paremtas tik internetine publikacija. Tai, kad habil. Dr. A. Miškinio 1996 m. atliktų Kačerginės, Zapyškio ir Kulautuvos urbanistinių tyrimai ar jų ištrauka nebuvo nurodyta skundžiamame akte, o pateikta teisminio nagrinėjimo metu, nepaneigia akte nustatytų aplinkybių ir jo pagrįstumo, kadangi pirminės teisinės apsaugos kultūros paveldo objekto suteikimui pakanka ir išsamių fotofiksacijos / fizinių tyrimų, amžiaus cenzo ir kitų autentiškumo, reikšmingumo (pagal Kriterijų aprašą) požymių patikros. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys (tyrimų duomenų apimties aprašo 10 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybių dėl tyrimų pakankamumo, padarytų išvadų dėl vertingųjų savybių nustatymo pagrįstumo vertinimas dažniausiai reikalauja ne tik teisinių, bet ir specialiųjų mokslo ar profesinių žinių. Dėl to Vertinimo tarybos sudėtis ir apima atitinkamos srities specialių žinių turinčius specialistus, žinovus. Proceso šalies argumentai, siekiant teisme paneigti Akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas, turi būti grindžiami ne tik šalies paaiškinimais, bet kitais įrodymais, specialistų arba ekspertų išvadomis (ABTĮ 60–61 str.), nes kvestionuojamų aplinkybių nustatymui bei išvadų pateikimui taip pat yra keliami reikalavimai turėti ne tik teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, bet ir specialių mokslo bei profesinių (techninių ar amato) žinių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. eK-3-482-1075/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju Akte nustatytos išvados negali būti nuginčytos ir dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nepateikė teismui reikiamų įrodymų (ABTĮ 56 str. 4 d.).
Paaiškėjus naujų duomenų apie Vilą pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis dėl nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenų ir jo vertingųjų savybių patikslinimo.
Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad skundžiamas aktas galimai priimtas atsižvelgiant į atskirų asmenų interesus, nekonkretūs, abstraktūs, paremti nuogirdomis, todėl teismas dėl jų nepasisako. Ginčo statiniui suteikta tipinio vietinio lygmens kultūros paveldo objekto apsauga nepaneigia statinio savininkų teisių.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisino pagrindo pareiškėjo skundo argumentais panaikinti skundžiamą aktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo D. M. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.